D. Britanijos psichologai atskleidžia naujų tyrimų išvadas, kuriomis remiantis teigiama, kad išsilavinę dvidešimtmečiai ir vyresni,yra linkę pasinerti į depresiją, jie patiria jaunimo krizę.
Tai pats gražiausias žmogaus amžius, kuris turėtų būti siejamas su naujais tikslais, galimybėmis ir nuotykiais, tačiau psichologai iš Britanijos tai įvardija kaip „jaunimo krizės“ laikotarpį. Nesėkmės darbe, krizė santykiuose bei skolos gali išvesti žmogų iš pusiausvyros. Šį reiškinį kartu lydi nesaugumo jausmas, vienišumas ir nusivylimas, rašo “The Guardian".
Žmonės, ką tik baigę mokslus, akis į akį susiduria su “realiu gyvenimu„. Tyrimui vadovaujantis gydytojas psichologas Oliver Robinson teigia: “Krizė neturi konkrečios ribos, ji gali prasidėti sulaukus pilnametystės arba dvidešimt penkerių, paprastai ji svyruoja nuo 20 iki 30 metų “.
Robinson taip pat tikina, kad tyrimo metu į žmones buvo žiūrėta iš kitos perspektyvos, remtasi jų pateiktais duomenimis, o ne spėlionėmis. Tyrimų rezultatai parodė, kad 86% iš 1100 tiriamų jaunuolių buvo susidūrę su finansinėmis ir asmeninėmis problemomis dar prieš sulaukiant trisdešimties. 2 žmonės iš 5 prisipažino turėję problemų dėl pinigų, skundėsi negalintys uždirbti daugiau, 32% buvo spaudžiami kurti šeimą ir lauktis vaikų, 6% ketino emigruoti, o likę 21% teigė negalintys kilti karjeroje.
Tačiau gydytojas Oliver taip pat tikina, kad jaunimo krizė(apytikriai trunkanti du metus) gali išeiti ir į naudą. Krizė turi keturias fazes, kurias praėjęs žmogus pradeda naują gyvenimą. Daugelį jaunų žmonių nuramino faktas, kad krizė yra visuotinai patiriama jaunimo, pereinančio į suaugusiųjų gyvenimą.
Knygos „Kaip išgyventi jaunimo krizę?“ autorius Damian Barr aiškina: „Dauguma žmonių sako, kad tokio amžiaus krizė neegzistuoja. Tikroji tiesa ta, kad žmonės bijo tai pripažinti. Milijonai absolventų susiduria su problemomis dėl pirmojo darbo paieškų, finansinio ir santykių nestabilumo“.
„Šiandieniai žmogaus poreikiai yra kur kas didesni nei jaunuolio, gyvenusio prieš keliasdešimtį metų. Kuo daugiau uždirbam, tuo daugiau išleidžiam. Išaugus poreikiams neužtenka pinigų, todėl skolinamės. Tokie ir kiti gyvenimo niuansai gali sukelti depresiją ir nusivylimo jausmą“.
Jaunimo krizė nėra taip lengvai atpažįstama kaip,pavyzdžiui, viduriniojo amžiaus krizė. Mes neturime „ekspertų“, kurie galėtų mums padėti. Vis dėlto galima atpažinti 4 jaunimo krizės fazes:
Jūs jaučiatės įstrigęs vienoje vietoje (prisirišęs prie žmogaus ar prie darbo), jums atrodo kad galite atsisakyti ir gyventi be to, bet iš tikrųjų negalite. Psichinių ir fizinių įsipareigojimų atsisakymas (pvz.: darbo pakeitimas), kuris sukelia emocinius sukrėtimus. Tai leidžia žmogui „užsigrūdinti“, atrasti naujus kelius ir galimybes.Naujo gyvenimo pradžia.Naujų siekių, įsipareigojimų ir vertybių tvirtinimas.
