Lietuva ir Lenkija turi palaikyti viena kitą, nes jas sieja bendra istorija ir panašūs interesai, o dabartinius nesusipratimus lemia siauri politikų interesai bei neprofesionalus politikų ir diplomatų darbas – tokie rezultatai paaiškėjo balandžio 26 – gegužės 5 dienomis tarptautinės IRIS tyrimų grupės bendrovėms „Spinter tyrimai“ (Lietuva) bei „ARC Rynek i Opinia“ (Lenkija) atlikus reprezentatyvų abiejų šalių gyventojų tyrimą.
69 proc. Lietuvos ir 80 proc. Lenkijos gyventojų pasisako už tai, kad abi šalys palaikytų viena kitą Europos sąjungoje, o ne siektų savo tikslų atskirai. Politikai savo tarpusavio nesutarimus turėtų spręsti siekdami tarpusavio supratimo, o ne savanaudiškai (taip mano 73 proc. lietuvių ir 82 proc. lenkų). Be to, net 57 proc. lenkų ir 39 proc. lietuvių pripažįsta, kad abiejų šalių piliečių santykiai yra geresni nei valstybių politiniai santykiai.
Dauguma Lietuvos ir Lenkijos gyventojų linkę manyti, kad dabartinius politinius nesutarimus lemia ne dideli skirtumai tarp pačių tautų (tam pritaria 17 proc. lietuvių ir 15 proc. lenkų) ar trečiųjų šalių piktavališkos pastangos sugriauti Lietuvos ir Lenkijos santykių idilę (pritaria 14 proc. lietuvių ir 25 proc. lenkų), o pačių šių šalių veikėjų siauri asmeniniai ar partiniai interesai (pritaria 60 proc. lietuvių ir 55 proc. lenkų), neprofesionalus politikų bei diplomatų darbas (pritaria 57 proc. lietuvių ir 72 proc. lenkų).
Apskritai lenkų požiūris į lietuvius yra palankesnis nei lietuvių į lenkus – 19 proc. lenkų nurodė, kad jų nuomonė apie lietuvius yra geresnė nei apie kitas ES tautas, 8 proc. – prastesnė. Lietuvos gyventojų nuostatos labiau neigiamos – kaimynus lenkus palankiau nei kitas ES tautas vertina 13 proc., mažiau palankiai 19 proc. gyventojų.
Nepaisant palankių nuostatų, abiejų tautų „ultrapatriotai“ jau nemažai nuveikė drausdami lenkiškų pavardžių originalią rašybą bei kurdami skriaudžiamos lenkų mažumos įvaizdį – 62 proc. lietuvių ir tik 11 proc. lenkų mano, kad su lenkų mažuma Lietuvos valdžia elgiasi gerai. Tuo tarpu 39 proc. lietuvių ir 44 proc. lenkų pritaria teiginiui, kad su lietuvių mažuma Lenkijoje yra elgiamasi gerai.
Tyrimą Lietuvoje atlikusios bendrovės vadovas Ignas Zokas mano, kad abiejų tautų principinės nuostatos viena kitos atžvilgiu nuteikia optimistiškai. Pasak sociologo, nors tarp abiejų šalių politikų netrūksta savanaudžių populistų ir labai riboto mąstymo politinių veikėjų, ši aiškiai išreikšta abiejų tautų valia įpareigoja tinkamai savo pareigą rinkėjams suvokiančius politikus remti pažangias iniciatyvas, o tam kenkiantys veikėjai anksčiau ar vėliau atsidurs politikos šiukšlyne.
Tyrimas atliktas balandžio 26 – gegužės 5 dienomis. Tyrimo metu reprezentatyviai apklausta 1002 Lietuvos ir 511 Lenkijos gyventojų. Tyrimo paklaida Lietuvoje neviršija 3,1 proc. Lenkijoje – 4,4 proc.
Tyrimą atliko IRIS tyrimų grupės bendrovės „Spinter tyrimai“ (Lietuva) bei „ARC Rynek i Opinia“ (Lenkija).
Blogi santykiai su Lenkija – riboto proto rezultatas (I)
