Vienose inovatyviausių ir sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Biocentro“ sukurta moderni technologija gruntui valyti „Innovations Awards 2011“ išrinkta tarp trijų geriausių „Eureka“ inovacijų apdovanojimui gauti. Įmonei, kitaip „mikrobų šventyklai“, vadovauja mokslininkas Saulius Grigiškis.
„Čia pas mus ir nevedusių vyrų yra, pasižiūrėk, – ragina mane pašnekovas ir praveria kabineto, kuriame tarp įvairaus dydžio kolbų iš tiesų sėdi daug jaunų vaikinų, duris. – Jie gerai mąsto: vienas gali būti geras rašytojas, o kitas gali sukurti vaistų nuo vėžio. O štai šis vaikinas nuo E.coli atmainos seniai jau būtų pagydęs. Juk pas mus iš viso dirba 16 mokslo daktarų.“
Augina mikrobus
Vesdamas painiais koridoriais bendrovės vadovas S. Grigiškis kiekvieną pakalbina, pagiria, o man parodo vis naują aparatą, apie kurį, be šnypštimo, garų ir spalvos, daugiau nieko nesuprantu. Vieni kambariai maži, turinį galima matyti pro langelį, o kiti – angarai su milžiniškomis metalinėmis statinėmis. Net aidi kai kalbi, o kai kurių purškimas ir trinksėjimas toks didelis, kad net savęs negirdi.
„Duok kokią plokštelę pažiūrėti, kad matytųsi, – užsukęs pas dvi moteris baltais chalatais ragina darbuotoją S. Grigiškis. – Va tas geltonas taškas – tai mikrobas.“
Kuria medžiagas
„Biocentras“ yra savotiška mikrobų šventykla – daugybė aparatų skirta jiems daugintis, augti, šaldyti ir paruošti. Čia sukurtos ir modernios technologijos gruntui valyti, kuriami vaistai. Minėti mikrobai auginami genetiniams tyrimams amerikiečių valdomai įmonei „Thermo Fisher Scientific“, buvusiam „Fermentui“ ir kitai veiklai.
„O jei čia ranką įkištum, tai ir stovėtum, ilgai stovėtum, gal net iki kito pirmadienio, kol atitirptų, – juokiasi pašnekovas ir rodo šaldytuvą mikrobams, užšąldantį iki 64 laipsnių. – O šis aparatas molekules vieną nuo kitos atskiria kaip smulkius miltus nuo stambių atsijoja.“
Vėliau apžiūrime ir naujoviškas padangų gumas, naują plastmasę. S. Grigiškis parodo, kaip vėliau vaistų gamybai bus tiekiamos žaliavos, pro kur eis darbuotojai ir iškeliaus produktai.
Tarp darbuotojų – chemikai, biochemikai, bioinžinieriai, biotechnologai. „Kai kurie iš jų – mano mokytojai, kiti – buvę studentai, – šypsosi S. Grigiškis. – Dabar jau patys vadovauja baigiamiesiems darbams. Padedame vieni kitiems ir vieni iš kitų mokomės.“
Pas kiekvieną tūno E.coli
Vėliau S. Grigiškis paaiškina, kad visi turime bent 20 rūšių bakterijų E.coli.
„Kad susirgę žmonės užsikrėstų nuo agurkų, jie vienu metu turėjo suvalgyti kokį tūkstantį, – juokiasi mokslininkas. – O šiaip mūsų pilve yra du kilogramai mikrobų, t.y. du kartus daugiau nei mūsų ląstelių. Tad neaišku, kas pas ką gyvena.“
S. Grigiškis sako, kad vaikams susipažinti su aplinka reikėtų leisti kuo anksčiau ir neauginti jų perdėm steriliai. „Vėliau vaikai susiduria su virškinimo problemomis, kol pas juos apsigyvena mikrobai“, – perspėja pašnekovas.
Pavojingiausias – gripas
Paklaustas apie politinius E.coli motyvus, S. Grigiškis prasitarė nematantis pagrindo tokioms kalboms ir sako, kad didžiausia šių laikų epidemija yra gripas. „Bet manęs jis nepuola. Mane apsaugo mano mikrobai, – vėl smagiai juokiasi S. Grigiškis. – Tačiau jie nėra mano geriausi draugai. Jie – kolegos. Kaip eini pas bites, taip ir pas juos – tik su specialia apranga.“
Kai kurie bendradarbiai netinkamai elgėsi su mikrobais, atvirauja mokslininkas, ir mirė. Sovietų įranga nebuvo tinkamai pritaikyta, trūko ir kai kurių žinių.
Apsiplikė derva
Moderniame „Biocentre“ jau pradėta ir vaistų gamyba. S. Grigiškis pasakoja, kad pirmieji vaistai buvo antibakteriniai, kiti taikyti praguloms gydyti.
„Paskui išsiaiškinome, kas tas veikiantis faktorius, ir sukūrėme vaistus nuo nudegimų, – aiškina S. Grigiškis. – Draugas neurochirurgas pakvietė į skyrių juos išbandyti. Vienas vyras kėlė verdančią dervą ant stogo ir susivertė sau ant galvos. Patepėme jį vaistais, ataugo plaukai, randų nebeliko.“
Pagydys greitai
Mokslininkai rado veiksmingą ingredientą, taip gimė nauji vaistai nuo gerklės skausmo. Netrukus bus pradėta jų gamyba ir pasaulio prekyba. „Tris kartus papurški ir sveikas“, – sako S. Grigiškis.
Mokslininkas su kolega taip pat rado būdą vėžio ląsteles, kurias kraujas atpažįsta kaip savas, pažymėti kaip svetimkūnius. S. Grigiškis užsiminė ir apie insuliną, kuriuo kaip kremu būtų galima apsitepti rankas.
Gavo keturis
Paklaustas, gal tokių įdomių tikslų buvo užsibrėžta vaikystėje, pašnekovas sako buvęs gana smalsus vaikas.
„Mama buvo farmacininkė, tėvas – inžinierius, bet dirbo vaistininku. Močiutė buvo mokytoja. Tikriausiai mano profesija yra šeimos profesijų junginys“, – sako S. Grigiškis ir priduria, kad jo žmona taip pat padeda žmonėms – ji stomatologė.
Garsus mokslininkas labiausiai norėjo studijuoti fiziką. Bet iš fizikos gavo keturis ir nusprendė esąs nevertas šių studijų.
„Atėjo tėvas, pasikalbėjome, sako, gal mokykis tą patį, ką ir aš“, – linksmai sako S. Grigiškis.
Norėjo į Kauną
Baigęs bakalauro studijas Kaune S. Grigiškis atvyko į centrinę gamyklos „Fermentas“ laboratoriją.
„Tačiau aš norėjau ne Vilniuje likti, o mokytis vibrotechnikos Kaune pas profesorių Kazimierą Ragulskį, o jis pasakė: „Pabūsi „Fermente“, gal vibracijas pritaikysime mikrobams.“ Žvalgybininkas išvyko, bet taip ir nebegrįžo“, – geros nuotaikos nestokoja S. Grigiškis.
Dirbo 800 žmonių
Nuo 1974 metų „Fermente“ pradėjęs dirbti S. Grigiškis iki šiol dirba su daugeliu tų pačių kolegų.
„1975 metais iš „Fermento“ gamyklos buvo daromas institutas, – prisimena pašnekovas. – Sąjunginiame Taikomosios enzimologijos mokslo tyrimų institute dirbo apie 800 žmonių. Atlyginimas buvo geras. Vidutinis buvo apie 200 rublių, o mes gaudavome po 400 rublių, taip pat buvo duodami butai ir visa kita.“
Tada buvo atrastas ir interferonas – šis atradimas dėl reikšmės naujų vaistų gamybai buvo prilyginamas skrydžiui į kosmosą.
Už darbą – mašina
Pradėjus dirbti prie mikrobų, skaldančių naftą, buvo atverstas vėl visiškai naujas mokslo puslapis. Kaip pasakoja S. Grigiškis, „visi mokslai“ prasidėjo 1989 metais.
„Sukūrėme mikrobus, kurie šalino naftą. Niekas tada dar nemokėjo taikyti, tad patys juos taikėme“, – sako S. Grigiškis. Mokslininkas prisimena, kad tais laikais išrasta technologija buvo naujiena ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
1989 metais, prisimena S. Grigiškis, už vienos avarijos valymą gaudavo po „mašiną“. Mokėdavo ne įprastus 150, o visus 10 tūkst. rublių.
Vasaromis į Sibirą
„Pirmą didelį projektą vykdėme už buvusio Leningrado. Dviem tanklaiviams susidūrus ir išbėgus 500 tonų, valėme užterštą teritoriją“, – sako S. Grigiškis.
Nepriklausomybės pradžioje, prisimena S. Grigiškis, mokslui dėmesio buvo skiriama nedaug. Mokslininkų komanda pati rado vietą, kur jų išradimas būtų reikalingas. Nuo 1994 metų iki 2001 metų kiekvieną vasarą jie vykdavo į Sibirą.
„Lietuvoje apie tai daug nepasakojome, – prisipažįsta S. Grigiškis. – Dokumentus tvarkydavomės Rusijoje, ten nuodugniai patikrindavo, ar mikrobai netoksiški ir ar nepakenks žmogui. Iš viso gaudavome 1mln. dolerių, o kelionei išleisdavome apie 500 tūkst. Tais laikais tai buvo dideli pinigai. 1995 metais Lietuvoje dar buvo krizė, niekas nejudėjo.“
Geriausi „Biocentro“ laikai prasidėjo, anot įmonės vadovo, tik įstojus į Europos Sąjungą. „Gavę finansavimą jautėmės kaip žuvys vandenyje. Visi buvome mokslininkai“, – šypsosi S. Grigiškis.
Sudegtų Palanga?
Anot pašnekovo, ir darbo mastas buvo kitas, palyginti su tuo, ką Lietuvoje vadina ekologine katastrofa. Sako, „važiuoji dešimt kilometrų, o iš abiejų kelio pusių telkšo naftos ežerai.“
Dabar pagrindinis įmonė ne tik likviduoja avarijų padarinius, bet ir valo naftos vamzdžius Mažeikiuose.
Prakalbus apie įvairių katastrofų žalą, mokslininkas sako, kad dabar nelaimingų atsitikimų nėra daugiau, skiriasi tik jų mastas. Anksčiau tanklaivis vežė 1 tūkst., o dabar jau 150 tūkst. tonų degalų.
„Esame atlikę eksperimentą, kas būtų, jei būtų. Į Būtingės terminalą nuolat atplaukia apie 200 metrų ilgio panašus į 8 aukštų namą laivas, pilnas degalų. Išsiaiškinome, kad jei toks degtų – neliktų Šventosios ir pusės Palangos. Tačiau tokia nelaimė mažai tikėtina“, – nuramina pašnekovas.
Po avarijos – į teatrą
Didžiausia likviduota avarija įvyko pasitinkant 2011 metus. Rokiškyje plyšus vamzdžiu, nutekėjo didelis kiekis dyzelino.
„Lauke minus dvidešimt, nieko nematyti, sniego iki kelių. Mašinas tempė traktorius. Jos galiausiai apšalo. Buvo tikra ledų gamykla, – juokiasi mokslininkas. – Bet Naujuosius metus švenčiau! Spėjau grįžti namo, persirengti į teatrą. Bet vis tiek visi akis išpūtę žiūrėjo. Taip, sakau, aš kvepiu kaip traktorininkas.“
Po avarijos buvo surinkta 2 tūkst. kubų dyzelino.
Vietoj 50 mln. – 1 mln.
S. Grigiškis ne tik vadovauja „Biocentro“ komandai ir tyrimams, bet buvo išrinktas Nacionalinės biotechnologijų platformos tarybos pirmininku, taip pat aktyviai kūrė Aukštųjų technologijų plėtros programą.
„Parengėme dokumentus ir paprašėme 50 mln. penkiems projektams. O skyrė 1 mln. Padalykite tą 1 mln. penkiems projektams, paskui dešimčiai kiekvieną komandą sudarančių žmonių per dvejų metų laikotarpį. Jūs eitumėte dirbti už tūkstantį litų? – kasdienybėje suprantamą, bet valdžios lygmeniu – nelabai klausimą pateikė S. Grigiškis. – Apie ūkio strategiją tik gražiai šnekama.“
„Spartinti rinką“
Anot S. Grigiškio, atrodytų, valdžia neišmano elementarių ekonominių tiesų.
„Ekonomistai ragina didinti investicijas ir kurti darbo vietas. Sustojo statybos, netekome visos grandinės skirtingų profesijų žmonių, – sako S. Grigiškis. – O, pavyzdžiui, daugiabučių renovacijos milijardas stovi ir laukia. Žinoma, kad žmonės išvyko, nes jie nebeturi pinigų.“
Geriausia išeitis gaivinti šalies ekonominę būklę – spartinti rinką, mano pašnekovas. Reikia daugiau pirkti, parduoti. Tačiau pats S. Grigiškis nebijo prarasti specialistų.
„Pas mus moterys gimdo. Vien pernai susituokė 7 darbuotojos, vienos išeina į dekretines, kitos grįžta, – šypsodamasis sako S. Grigiškis. – Be to, pradėję vadovauti projektams atsinaujinome iš esmės, net kambarį padidinome ir stalą praplėtėme, turime naujausius aparatus. Pas mus atvyksta daug delegacijų iš kitų šalių, sako, kad jie neturi net tokių aparatų. Žinoma, galėjome dirbti su sena aparatūra. Bet mūsų niekur nebūtų priėmę, būtų nepasitikėję mūsų rezultatais.“
Liks tušti?
Tačiau mokslininkas nerimauja, kad nauji modernūs mokslo slėniai gali likti tušti, kaip Vokietijoje.
„Pristatė patalpų, aparatūros pripirkta, o nėra kam dirbti. Jei mums taip bus, negi kviesimės kinus? Lietuva daug studentų rengia, bet kas lieka?“ – retoriškai klausia pašnekovas. S. Grigiškis prasitaria, kad ir į jo vadovaujamą įmonę seniai siūlosi atvykti indų, bet nerimą kelia jų kvalifikacija. Tačiau šią vasarą laukiama prancūzo, norinčio padirbėti įmonėje.
Keičiasi mokslininkais
„Biocentras“ bendradarbiauja ir žiniomis keičiasi su švedais, norvegais, suomiais, estais, latviais, baltarusiais, ukrainiečiais, rusais, portugalais, ispanais, anglais, iraniečiais.
„Bet labiausiai patinka vokiečiai, – pasakoja S. Grigiškis. – Dar gal amerikiečiai. Tačiau pas juos ši sritis labai sukarinta. Laboratorijos apsuptos spygliuotomis vielomis, prijungta elektra, budi šunys ir dar viena spygliuota tvora. Jie griežtai saugo inovacijas, kol jas patentuoja.“
„Biocentras“ nėra apsuptas nei šunų, nei vielinių tvorų. Atvykusiesiems čia atviros visos durys.
„Nieko nebijome. Dirbame daug ir skirtingose srityse, viskas greitai pas mus keičiasi, daug naujovių“, – prisipažįsta S. Grigiškis.
CV: Saulius Gripiškis
• Gimė 1952 m. birželio 2 d.
• 1974 m. baigė Kauno politechnikos institutą, gavo Maisto pramonės mašinų, procesų ir aparatų kvalifikacijos bakalaurą.
• 1981 m. Latvijos MA Kirchenšteino v. mikrobiologijos institute suteiktas techninės mikrobiologijos aspirantūros laipsnis.
• Maskvos maisto pramonės institute 1982 m. suteiktas daktaro laipsnis.
• 1984–1990 m. Sąjunginiame Taikomosios enzimologijos mokslo tyrimo institute „Fermentas” buvo vyresniuoju moksliniu darbuotoju.
• Vadovauja mokslinių – taikomųjų tyrimų projektų įgyvendinimui.
FAKTAI:
• „Biocentro“ veikla: taikomasis mokslas, aplikosauginės biotechnologijos, informacinės technologijos, grunto, aikštelių užterštumo stebėjimo, vertinimo, valymo darbai.
• Suteikta pavojingų atliekų tvarkymo licencija
• „EUREKA Lynx Award“ sertifikatas už tai, kad projektas „E! 2522 EUROENVIRON OPTI-SOILCLEAN“, kuriam vadovavo UAB „Biocentras”, nominuotas „EUREKA Lynx Award 2007“ už išskirtinius ekonominius laimėjimus.
• „EUREKA Lillehammer Award“ sertifikatas už tai, kad UAB „Biocentras” nominuotas „EUREKA Lillehammer Award 2007“ už išskirtinius aplinkos laimėjimus dalyvaujant projekte „E! 2522 EUROENVIRON OPTI-SOILCLEAN“.
• 2010 metais įmonei suteikta teisė atstovauti šaliai „Europos verslo apdovanojimuose 2010“
• Įmonėje „Biocentras“ dirba 50 darbuotojų.
