mikrobai

Manote, kad jūsų virtuvė švari? Tikriausiai nustebsite, nes yra tokių paslėptų vietų, kurios yra tikra bakterijų veisykla. Jos gali kelti pavojų jūsų sveikatai jums to net nežinant. Ar šiandien valėte savo virtuvę? Ar nušluostėte paviršius, išplovėte kriauklę? Galbūt manote, kad jūsų virtuvė spindi, bet, nepaisant visų jūsų pastangų, mikrobai vis tiek gali plisti. Nacionalinio sanitarijos fondo atliktas tyrimas parodė, kad 32 proc.

Šilta ir drėgna dušo galvutės ir dantų šepetėlio aplinka yra puiki terpė mikrobams veistis, o naujame tyrime nustatyta šimtai juose gyvenančių virusų, rodančių didžiulę biologinę įvairovę, kurią galima rasti namuose. Tačiau šie virusai nėra tie, kurie sukelia peršalimą ar gripą (ar dar blogiau). Jie vadinami bakteriofagais, sutrumpintai – fagais, ir yra natūralūs bakterijų priešai.

Tikriausiai ne vieną kartą girdėjote, kad prieš nuleidžiant vandenį reikia uždaryti klozeto dangtį. Jeigu iki šiol to nedarėte, neabejotinai pakeisite savo įprotį kai pamatysite, kas priešingu atveju nutinka su jūsų dantų šepetėliu. Socialiniuose tinkluose „TikTok“ ir X, paplito mokslinio eksperimento vaizdo įrašas, kuriuo labai aiškiai parodoma, kodėl būtina uždaryti klozeto dangtį. „TikTok“ turinio kūrėjo DIYMAN_PRO įraše parodyta, kiek mikrobų pasišalina iš klozeto po vandens nuleidimo.

COVID-19 pandemija nublanksta, palyginti su tuo, kas žmonijai gresia ateityje. Sparčiai didėja dabartiniams vaistams atsparių superbakterijų skaičius – dėl to gali mirti milijonai žmonių, perspėjo profesorė Sally Davies, buvusi Didžiosios Britanijos vyriausioji gydytoja. S. Davies, kuri dabar yra specialioji Jungtinės Karalystės pasiuntinė antimikrobinio atsparumo (AMR) klausimais, prieš dvejus metus neteko savo krikšto dukros dėl infekcijos, kurios nepavyko išgydyti.

Maisto inspektoriai rūpinasi, kad visuomenė būtų apsaugota nuo kenksmingų maisto produktų, kurie parduodami parduotuvėse. Kokių maisto produktų jie patys vengia pirkti? Nuoširdžiai norėtųsi tikėti, kad parduotuvėse ir prekybos centruose parduodamą maistą prižiūrintys asmenys išmano savo darbą, tad jei jie patys vengia pirkti tam tikrus maisto produktus, ar neturėtume to daryti mes visi? Maisto inspektorių darbas labai svarbus užtikrinant, kad mums parduodamas maistas būtų saugus, o jo paruoši...

Prekybos centruose daugelis perka nesupakuotas vaisius ir daržoves – prieš valgant jų nenuplovus galima apsinuodyti, gali pasireikšti pykinimas ir viduriavimas, todėl ekspertai įspėja visada nuplauti šiuos produktus prieš vartojimą. Yra maisto produktai, kuriuos daugelis įprastai plauna prieš valgydami, nors neretai į tai numojama ranka. Tačiau tyrimai rodo, kad yra keli maisto produktai, kuriuos būtina plauti prieš vartojimą. Internetinės sveiko maisto parduotuvės musclefood.

Jei rytais skubate ir taupydami laiką valotės dantis duše, gydytoja jums turi svarbų įspėjimą – šis įprotis gali padidinti pavojingų ligų riziką.  Pasak odontologės, dantų valymas duše nekenkia patiems dantims, tačiau gali turėti neigiamą įtaką jūsų organizmui – į jūsų burną gali patekti bakterijų, su kuriomis įprastai neturima sąlyčio, ir taip pakenkti sveikatai.

Nors oro linijų bendrovės stengiasi palaikyti švarą lėktuvuose, didelis orlaivių parkas ir limituotas laikas švarinimuisi paprasčiausiai neleidžia dezinfekuoti visų paviršių. Todėl natūraliai kyla klausimas, kurios vietos lėktuve yra pačios purviniausios?  Remiantis „Travel math“ užsakytu mikrobiologiniu tyrimu, prie sėdynių atlošų esantys atlenkiami staleliai yra tikras bakterijų židinys.

Atlikus daugybę eksperimentų paaiškėjo, kad nuleidžiant vandenį neuždarius klozeto dangčio, į aplinką išpurškiami maži vandens lašeliai, dėl to ore pasklinda potencialiai mirtini mikrobai. Kolorado universiteto mokslininkai teigia, kad nuleidus vandenį klozete, susidaro „nematomas pliūpsnis“, kuriame yra mikroskopinių šlapimo ir išmatų dalelių, kurios gali išsilaikyti ore net kelias minutes.

Nemeluokite sau – telefonas visada būna po ranka, kad ir ką veiktumėte. Kasdien valandų valandas praleidžiame siųsdami žinutes, skambindami ir naršydami socialinius tinklus. Daugelis tai daro net tualete. Telefonas tapo tarsi papildoma galūne, o jį su savimi pasiimame visur, net ten, kur tikriausiai nereikėtų, rašo dailystar.co.uk. Neneikite, telefonu naudojatės net tualete. Anot „The List“, dezinfekcijos bendrovė „Vioguard“ teigia, kad 73 proc. visų žmonių naršo sėdėdami ant klozeto.

Ruošiatės išeiti iš namų ir pasigražinti veidą makiažu? Pasirodo, dažantis galite užsikrėsti grybeline infekcija – makiažo šepetėliuose slypi daugybė bakterijų. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas kelia nerimą – jis atskleidė, kad makiažo šepetėliai gali būti purvinesni už tualetą. Mikroskopinėse nuotraukose matomas šepetėliuose susikaupęs pelėsis, bakterijos, mielės ir kiti mikrobai.

Rankų plovimas išėjus iš tualeto yra viena iš svarbiausių higienos priemonių. Tačiau laboratoriniai tyrimai parodė, kad rankų džiovintuvai iš oro susiurbia išmatų daleles ir perduoda jas ant rankų bei užkrečia visą aplinką.  Karšto oro rankų džiovintuvai gali susiurbti nemalonius, likusius vonios kambaryje, nuleidus vandenį tualete.

Nauji drabužiai nėra tokie švarūs, kaip manote. Dermatologas paaiškino, kodėl turėtumėte kaskart išskalbti naujai pirktus drabužius vos parsinešę juos namo. Beveik pusė britų neskalbia naujų drabužių prieš juos vilkėdami. Tačiau nauji, neskalbti drabužiai gali būti padengti mikrobais, o tai gali pakenkti odai. Express.co.uk kalbėjosi su dr. Faheem Latheef, kad išsiaiškintų, kodėl naujus drabužius būtina išskalbti.

Neretai žmonės kasdien atlikdami įprastus veiksmus daro tam tikras klaidas, kurios kartais kelia nematomą pavojų savo sveikatai. Vieno eksperto teigimu, jeigu atlikus gamtinius reikalus vandenį nuleidžiate neuždengę dangčio – keliate kenksmingą pavojų tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai. Kiekvieną dieną atliekami veiksmai neretai tampa įprasti ir juos atliekame tarsi įjungę autopiloto režimą. Tačiau, turbūt niekada nesusimąstome, kad kai kurie jų gali kelti pavojų mūsų pačių sveikatai.

Vos atvėsus orams, susidaro virusams plisti palanki terpė ir daugelis suserga. Kai gripo sezono įkarštis pradeda artėti, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti savo namuose, kad išvengtumėte jo. Nuo patalynės iki metalinių detalių – galite padaryti daugybę nedidelių pakeitimų, kurie padės apsisaugoti. Neseniai atliktas šildymo specialistų „Rointe“ tyrimas parodė, kad 69 proc. britų nuo Covid-19 pandemijos pradžios labiau vertina savo namų švarą ir asmens higiena.

2014 m. Lidso universiteto mokslininkų komanda viešai paskelbė, kad galingo oro srauto džiovintuvai viešuosiuose tualetuose yra visiškai nehigieniška priemonė. Jie nustatė, kad šie populiarėjantys prietaisai nupučia nuo prastai nuplautų rankų (dauguma žmonių netinkamai plauna rankas) bakterijas į orą ir ant netoliese esančių paviršių, todėl didėja tikimybė, kad išeisite iš tualeto su kitų žmonių mikrobais. Laboratorinių eksperimentų metu buvo atkurtos viešos prausyklos.

Žarnyno mikrobiomas – mūsų virškinimo sistemoje gyvenančių bakterijų pasaulis – egzistuoja ne tik tam, kad sukeltų pilvo skausmą ar padėtų suskaidyti maistą. Mokslo bendruomenėje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad šie maži padarėliai daro didžiulę įtaką mūsų elgesiui, įskaitant (potencialiai) ir mūsų reakciją į baimę. Atliekant naują tyrimą, kuriam vadovauja Kalifornijos universitetas Los Andžele, buvo rasta įrodymų apie dar vieną neįprastą ryšį tarp skrandžio ir smegenų.

Įsibėgėjant šiltajam sezonui, gyventojai, turintys nuosavus gręžinius ar šulinius, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamo vandens kokybę, praneša didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“. Įmonė pastebi, kad šuliniuose esantis vanduo dažnai būna užterštas įvairiomis bakterijomis, azoto junginiais ir kitomis žmogaus sveikatai žalą darančiomis medžiagomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Remiantis britų apklausa, vidutinis britas tualete praleidžia šiek tiek daugiau nei 3 valandas per savaitę. Tai gerokai viršija rekomenduojamas 10-15 minučių per dieną, tai yra apie 1 valandą ir 45 minutes per savaitę. Ir jei jums įdomu, kaip praeina tas laikas, mobilieji telefonai yra jūsų atsakymas. Nenuostabu, kad 75% amerikiečių prisipažino naudoję savo telefoną būdami tualete.

Jei šiltomis vasaros dienomis trūksta noro ir laiko tvarkytis namuose, šie patarimai – kaip tik jums. Keli paprasti triukai padės greitai ir lengvai pašalinti nešvarumus iš daiktų, kuriais, tikėtina, naudojatės pakankamai dažnai, ir sumažins bakterijų kiekį namuose. Dezinfekuokite kompiuterio klaviatūrą Greičiausiai nustebtumėte sužinoję, kiek bakterijų gyvena kompiuterio klaviatūroje.

Dauguma gydytojų rekomenduoja per dieną išgerti 8 stiklines vandens, kad kūnas būtų aprūpintas reikiamu vandens kiekiu. Daugelis žmonių stengiasi patenkinti organizmo poreikius, todėl, norėdami išsaugoti šį sveiką įprotį, jie naudojasi skirtingais būdais. Atrodo, kad palikti stiklinę vandens ant savo naktinio staliuko yra geras priminimas ryte atsigerti gurkšnio. Tačiau vandens laikymas šalia lovos gali būti ne toks naudingas, kaip jūs manėte.

Nors dažna šeimininkė rūpinasi savo namais ir išvalo kiekvieną kampelį, vis dėlto, valydami gerai apgalvokite, ar kiekviena namų kertelė blizganti ir kvapni. Namų tvarkymo ekspertai įvardijo pagrindines namų vietas, kurios yra pačios purviniausios. Dantų šepetėlių stiklinė Paprastai visi vonios kambaryje laiko dantų šepetėlius vienokioje ar kitokioje stiklinėje. Būtinai išplaukite ją. Joje gali būti pakankamai daug bakterijų, pelėsių.

Ar jūs naudojate šio tipo vonios kempines kiekvieną kartą šveisdami savo kūną? Dermatologai rekomenduoja jas mesti dabar pat, nes gali būti labai kenksminga jūsų sveikatai. J. Matthew Knightas iš „Knight Dermatologijos Centro“ sako, kad panaudojus dušo kempinę, joje lieka senos odos dalelės, patenkančios į vidinius jo sluoksnius. Kempinėje po naudojimo pradeda rinktis drėgmė, tad tampa idealia vieta daugintis mikrobams, todėl joje atsiranda pelėsiai ir grybeliai.

TV3 televizijos žinių reporterė Jolanta Svirnelytė atliko eksperimentą su buityje kasdien kiekvieno iš mūsų naudojamais daiktais. Su mokslininkais padarytame eksperimente aiškintasi, ant kurių daiktų yra daugiausiai mikrobų. Eksperimento metu tirtas telefono, rakto, kempinėlės indams plauti, cento ir piniginių banknotų paviršius. Paėmę šių daiktų antspaudus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai juos paliko parą termostate šiltai.

Ar lietę pinigus prieš valgydami plaunate rankas? O plovę indus su kempinėle manote, kad atsikratėte nešvarumų? Iš tikrųjų - anaiptol! Mūsų indų plovimui skirtose kempinėlėse gyvena būriai kenkėjų. Ką dar turėtumėm žinoti apie mus artimai supančius daiktus, paaiškėjo su mokslininkais padarytame eksperimente. Dažnai girdim gąsdinimus, kad mus supa vien bakterijos ir mikrobai. Matyt, dar dažniau numojam į visa tai ranka.

Žmonėms kostint ir čiaudant mikrobai išsilaksto žymiai toliau, nei buvo manoma iki šiol, nustatė mokslininkai. Šis atradimas yra svarbus sudarant sąlygas apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir projektuojant pastatų ventiliacijos sistemas. Tyrimo autoriai, jo rezultatus pristatę žurnale „Journal of Fluid Mechanics“, teigia, jog kosėjimo ir čiaudėjimo metu iš organizmo paskleistas mikrobų „debesėlis“ nukeliauja žymiai didesnį atstumą, nei žmogaus gleivių mikrolašeliai.

Apie savo dantis turbūt retai susimąstome, paskubomis juos valome šepetėliu, retkarčiais – dantų siūlu, o susirūpiname dažniausiai tada, kai skausmas nebeleidžia miegoti. Tikimės, kad perskaitę šią pagal listverse.com parengtą išties įdomią informaciją apie dantis susimąstysite ir nelauksite, kol skausmas jus suries. Tęsinys 5. Mikrobais apsėsti dantų šepetėliai Nepatikėsite, tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad tualetas yra viena iš švariausių vietų jūsų name.

Mus supa daugybė mikroorganizmų. Didelė jų dalis žalos nedaro, tačiau nemažai yra ir tų, kurie pavojingi mums, o ypač mūsų mažiesiems, tai E. coli, rotavirusą, peršalimo ligas, gripą sukeliantys mikroorganizmai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį valant vaiko kambarį? Kurios vaiko kambario vietoms reiktų skirti daugiau dėmesio? 1. Kilimai Kilimines dangas ir kilimus galima prilyginti kempinei, kuri tiesiog sugeria pavojingus mikroorganizmus.

Ant kiekvieno piršto, praėjus vos pusvalandžiui nuo rankų plovimo momento, atsiranda tūkstantis mikrobų – infekcijos sukėlėjų. Tokiu būdu galima pasigauti įvairias ligas – nuo geltos iki kirmėlinės infekcijos ar gripo. Vaikai mėgsta žaisti smėlio dėžėse, liesti žaislus, su kuriais žaidė ir kiti vaikai. Vyresni glosto gyvūnus ir, be abejonės, visiems tenka naudotis tualetu pvz.

Žmonija jau ilgai svajoja įkelti koją į Marsą, tačiau ant kojų esantys batai gali sutrypti bet kokias gyvybės formas, egzistuojančias raudonojoje planetoje. Kiekvieną astronautą, kuris nusileis Mase, lydėtų gausus 100 trilijonų mikrobų būrys. Šis „mikrobiomas“ kartu su žmonėmis evoliucionavo ne vieną erą ir jis atlieka ne vieną funkciją, pavyzdžiui, padeda žmonėms virškinti maistą ar atbaido ligas sukeliančias bakterijas.

Sezoninių vandenynų mikrobų tyrimų duomenims suteikti vizualinį pavidalą – užduotis ne iš lengvųjų. O jei tuos duomenis pabandžius... sonifikuoti, t.y., paversti garsu? Būtent tai ir padarė biologas Piteris Larsenas (Peter Larsen) iš „US-DoE Argonne“ nacionalinės laboratorijos (JAV), kuriam, ko gero, mirtinai nusibodo tie patys grafikai, stulpelinės ir skritulinės diagramos. Tyrėjas Lamanšo sąsiauryje gyvenančių mikroorganizmų tyrimų parametrus konvertavo į muzikos garsus.

„Lifestraw“ – būtinas daiktas kiekvienam, mėgstančiam keliauti, o ypač tiems, kurie kartais atsiduria negyvenamose vietovėse.Tai asmeninis vandens valdymo įrenginys, kurį užtenka įmerkt į vandenį ir kaip per šiaudelį traukt. Vanduo iškart išvalomas ir yra tinkamas vartoti. Tokio daikčiuko kaina – apie 20 JAV dolerių.

Nors Šaltasis karas seniai pasibaigęs, rusai ir toliau atsisako įleisti amerikiečius į tris slaptas biologinio ginklo kūrimo laboratorijas. Įtariama, kad ten saugomi dar sovietiniais laikais sukurti biologinio ginklo pavyzdžiai.

Vasarą daugelis atostogauja, tačiau reikėtų nepamiršti, kad būtina pasirūpinti higiena ir švara. Juk kai karšta, ypač daug dėmesio reikia skirti rankų, veido, kūno ir aplinkos švara. Atsispausdinkite šiuos aukso vertės patarimus ir jau dabar pradėkite jais naudotis. *Prieš kiekvieną valgį būtinai plaukite rankas. *Grįžę iš lauko plaukite ne tik rankas, bet ir veidą. *Vaisius, uogas ir daržoves prieš vartojimą būtinai gerai išplaukite.Juos plaukite virintu vandeniu.

Jie gyvena ant mūsų odos, mūsų nosyje ir skrandyje. Ten galima aptikti tiek bakterijų, grybelių ir kitų mikrobų, kurie sudėti kartu svertų keletą kilogramų. Mokslininkai nustatė, kokie padarai paprastai gyvena ant mūsų ir mumyse ir kur, apskaičiuodami, kad sveikas žmogus savo kūnu gali dalintis su daugiau kaip 10 tūkst. rūšių mikrobų, praneša naujienų agentūra AP. Dauguma šių organizmų padeda mums išlikti sveikiems.

86 mln. metų be maisto. O deguonies – tiek mažai, jog vos pakanka palaikyti medžiagų apykaitai. Ar gali koks nors organizmas, kad ir vienaląstis, tokiose sąlygose būti laikomas gyvu? Gali, bet ne daugiau, byloja naujo tyrimo duomenys. Vandenyno dugno gelmėse buvo aptikta mikrobų kolonija, gyvuojanti dar nuo Juros periodo vidurio. Toks mikroorganizmų atkaklumas atkreipia dėmesį į keletą įdomių momentų, kurie būtų aktualūs nežemiškos gyvybės paieškose.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) aptikti pavojingi mikroorganizmai, galintys sugadinti stoties įrangą, pranešė Rusijos Mokslų akademijos atstovai. Pasak Rusijos Mokslų akademijos viceprezidento Anatolijaus Grigorjevo, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“, panašaus pobūdžio problemų dėl tokių mikrobų anksčiau buvo kilę buvusioje Rusijos kosminėje stotyje „Mir“. „Šie mikrobai pažeidžia ne tik metalus, bet ir polimerus.

Žmonės tapo tokie atsparūs antibiotikams, jog tai gali reikšti šiuolaikinės medicinos pabaigą, perspėja PSO vadovė. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) generalinės direktorės Margaret Chan, bet kuris antibiotikas gali tapti nebeveiksmingas ir taip padaryti įprastines operacijas nebeįmanomomis, rašo telegraph.co.uk.

Australijos mokslininkai ištyrė sąlygas Marse, kad išsiaiškintų, kokia Raudonosios planetos dalis tinkama gyvybei. Pirmadienį mokslininkai paskelbė, kad „didelėse teritorijose“ galėtų gyventi organizmai, panašūs į esančius Žemėje, rašo „telegraph.co.

Vienose inovatyviausių ir sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Biocentro“ sukurta moderni technologija gruntui valyti „Innovations Awards 2011“ išrinkta tarp trijų geriausių „Eureka“ inovacijų apdovanojimui gauti. Įmonei, kitaip „mikrobų šventyklai“, vadovauja mokslininkas Saulius Grigiškis. „Čia pas mus ir nevedusių vyrų yra, pasižiūrėk, – ragina mane pašnekovas ir praveria kabineto, kuriame tarp įvairaus dydžio kolbų iš tiesų sėdi daug jaunų vaikinų, duris.

Nepagydomos ligos, kurios vaikus gali lydėti visą gyvenimą. Toks pavojus kyla šimtams darželinukų, žaidžiančių likimo valiai paliktose smėlio dėžėse. Jų nebetiria ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras. Smėlio dėžėse – pavojus „pasigauti" ligą Smėlio dėžėse vaikų gali tykoti rimti pavojai. Susirgti gali ne tik mažyliai, kurie dar ima smėlį į burną - užkrėsto smėlio dėžėse pažaidę ir nenusiplovę nešvarių rankų vaikai parsineša mikrobų.

Gerai žinoma, kad gyvybė egzistuoja atšiauriose vietose – stingdančiame poliariniame lede ar deginančiose hidroterminėse angose. Dabar mokslininkai aptiko mikrobų, klestinčių didžiulėje, karštoje ir uolėtoje aplinkose, esančioje Žemės plutoje, po vandenyno dugnu, rašo LiveScience.com. Kaip jauką naudojant geležies turinčias uolienas, mokslininkams pavyko surinkti keletą šių organizmų pavydžių. Šios uolienos buvo patalpintos į specialias stebėjimų sistemas, įrengtas po Ramiojo vandenyno dugnu.

Mokslininkai gyvybės kituose dangaus kūnuose ieško ne tik teleskopais ar radijo bangomis. Jau kelis dešimtmečius bandoma sukurti patikimą eksperimentą, kuriuo būtų galima detektuoti net pačius egzotiškiausius sutvėrimus, įskaitant ne anglies pagrindu susiformavusius organizmus. Argentinos mokslininkai teigia sukūrę tam reikalingą įrangą.

Plastiko nuotrupos vandenynuose ne tik teršia gamtovaizdį – jos taip pat yra ir potencialiai mirtinos įvairiausioms jūrų ekosistemoms. Šiai problemai spręsti mokslininkas Jessie Harrisonas siūlo pasinaudoti mikrobais, kurie gali padėti greitai ir efektyviai išvalyti plastmasės teršalus.