Laboratorinių eksperimentų metu buvo atkurtos viešos prausyklos. Galingo oro srauto džiovintuvai paskleidė 27 kartus daugiau bakterijų nei senamadiški popieriniai rankšluosčiai, ir šie mikrobai po to ore cirkuliavo 15 minučių.
Dabar autoriai pateikė dar daugiau įrodymų, po atliktų eksperimentų realiose erdvėse.
Kaip pranešta žurnale „Journal of Hospital Infection“, profesorius Markas Wilcoxas ir jo kolegos nusprendė ištirti, kaip rankų džiovinimo metodai veikia bakterijų plitimą ligoninės vonios kambariuose. Tai svarbi problema, nes yra žinoma, kad klinikinėje aplinkoje cirkuliuoja daug rimtų ir antibiotikams atsparių infekcijų.
Tyrimas buvo atliktas ligoninėse trijuose miestuose – Lidse, Paryžiuje, ir Udinėje (Italijoje) – per 12 savaičių. Kiekvienai vietai buvo atrinkti du tualetai, kuriais naudojosi pacientai, darbuotojai ir lankytojai, ir kiekvienas buvo paruoštas taip, kad jame būtų tik galingo oro srauto džiovintuvas arba tik popieriniai rankšluosčiai. Oro ir tualeto paviršių mėginiai buvo imami kiekvieną dieną keturias savaites, tada, po dviejų savaičių pertraukos, kiekvienas tualeto kambarys perorganizuotas – pasiūlytas alternatyvus džiovinimo būdas. Tada ši procedūra buvo pakartota trečią kartą.
Užaugusios bakterijų kultūros atskleidė, kad bendras bakterijų kiekis ore ir ant paviršių visuose tualetuose buvo daug didesnis, kai buvo naudojami galingo oro srauto džiovintuvai. Didžiausi skirtumai buvo pastebėti tarp paties džiovintuvo ir popierinių rankšluosčių įtaiso paviršiaus. Udinėje džiovintuvas buvo padengtas 100 kartų daugiau bakterijų, Paryžiuje jų kiekis buvo 33 kartus didesnis, o Lidse – 22 kartus.
Jungtinės Karalystės tualetuose meticilinui atspari Staphylococcus aureus (MRSA) bakterija buvo nustatyta tris kartus dažniau po pasinaudojimo galingo oro srauto džiovintuvu nei popieriniais rankšluosčiais. Bakterijų rūšys, atsparios tiek penicilinams, tiek cefalosporinams (žinomi kaip plataus veikimo beta laktamazes gaminantys organizmai). Taip pat dažniau pastebėtos patogeninių enterokokų rūšys – sunkiai išgydoma bakterijų grupė.
Paryžiaus ir Italijos ligoninėse rankų džiovinimo metu abiem būdais buvo aptiktos kelios patogeninės ar vaistams atsparios bakterijos.
„Manome, kad elektriniai rankų džiovintuvai netinka klinikinėms įstaigoms, todėl reikia pakeisti ir sustiprinti esamas infekcijų kontrolės pastatuose rekomendacijas“, – rašė M. Wilcoxo komanda ir pridūrė, kad jų naudojimas bet kurioje viešoje aplinkoje yra nepateisinamas, atsižvelgiant į jų keliamą riziką.
Remdamiesi ankstesniais tyrimais, Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai neseniai atnaujino savo gaires, kad būtų išvengta rankų džiovintuvų naudojimo klinikinėse palatose. Jungtinės Karalystės ligoninės šiuo metu taip pat neleidžia jų naudoti tokiose srityse, tačiau argumentai grindžiami susirūpinimu dėl triukšmo. Nėra jokių nuostatų, draudžiančių juos naudoti viešose priėmimo zonose bet kurioje šalyje, ir nėra jokių apribojimų JAV.
„Problema iškyla todėl, kad kai kurie žmonės netinkamai plauna rankas, – paaiškino M. Wilcoxas. – Tiesą sakant, džiovintuvas sukuria aerozolį, kuris užteršia tualeto kambarį, įskaitant patį džiovintuvą ir, galbūt, kriaukles, grindis ir kitus paviršius, priklausomai nuo džiovintuvo konstrukcijos ir jo vietos. Popieriniai rankšluosčiai sugeria ant rankų likusį vandenį ir mikrobus, o jei jie tinkamai pašalinami, kryžminio užteršimo tikimybė yra mažesnė.“
