Mokslininkai teigia, kad mėgintuvėlyje užaugintas jautienos kotletas jau po metų taps tikrove.
Anot jų, šis produktas, iš kamieninių ląstelių išaugintas jautienos faršas, leis valgyti mėsą neskerdžiant gyvūnų, rašo britų „Daily Mail“.
Olandų mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius dešimtmečius pasaulio gyventojų skaičius ta
ip sparčiai padidės, kad nebeužteks galvijų visiems jiems pamaitinti. Tad, anot jų, įprastu dalyku taps laboratorijoje auginta jautiena, vištiena ar ėriena.
Šiuo metu mokslininkai kuria jautienos faršą, kurį galima išrauginti iš 10 tūkst. galvijų kamieninių ląstelių. Ląstelės tuomet laboratorijoje dauginamos daugiau kaip milijardą kartų ir taip gaunamas raumens mišinys, panašus į jautieną.
Šis produktas vadinamas „in vitro“ mėsa.
Projekte dirbantis Mastrichto universiteto fiziologijos profesorius Markas Postas teigė: „Nematau jokių būdų, kaip artimiausiais dešimtmečiais žmogus galėtų priklausyti nuo įprastų galvijų. „In vitro“ mėsa bus vienintelis pasirinkimas“, – sakė jis.
„Mes bandome įrodyti pasauliui, kad iš to galime sukurti produktą, ir mums reikia drąsaus žmogaus, kuris norėtų pirmasis jo paragauti. Jei nieko nerasime, tai gali tekti daryti man“, – kalbėjo mokslininkas.
Žurnalui „Scientific American“ M. Postas teigė, kad pirmasis jautienos kotletas bus sukurtas per 12 mėnesių.
2009 metais to pačio universiteto mokslininkai, naudodami tą patį metodą, išaugino kiaulienos juosteles. Jie pripažino, kad jos apetito nekėlė. Kiauliena buvo pilkos spalvos, o savo struktūra priminė kalmarus. Naudojant auksinės žuvelės raumens audinį, Niujorko laboratorijoje užauginta žuvies filė.
Net jei pirmieji mokslininkų darbo vaisiai nebus tokie pat skanūs kaip įprasta mėsa, mokslininkai įsitikinę, kad žmonės greitai prie to pripras, ypač jei neturės kito pasirinkimo.
„Kai valgome kotletą, negalvojame: „Aš valgau negyvą karvę“. O kai žmonės gana nutolę nuo to, ką valgo, nesunku numatyti, kad jie pripažins augintą mėsą“, – kalbėjo M. Posto kolega.
Skaičiuojama, kad pasaulinis mėsos suvartojimas iki 2050 metų padvigubės.
Nyderlandai šiuo metu pirmauja pasaulyje dirbtinės mėsos kūrimo srityje, o šalies vyriausybė tyrimams skyrė 1,7 mln. eurų. Juos vykdantys mokslininkai įsitikinę, kad mėsa mėgintuvėlyje yra tik pirmas maisto revoliucijos etapas.
Utrechto universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad pirmosios 10 kamieninių ląstelių per du mėnesius galėtų pagaminti 50 tūkst. tonų mėsos.
Oksfordo universiteto tyrime nustatyta, kad šiame procese būtų sunaudojama 35–60 proc. mažiau energijos, 98 proc. mažiau žemės ir pagaminama 80–95 proc. mažiaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei verčiantis įprastiniu ūkininkavimu.
