tradicijos

Kinijpke tęsiama tūkstančio metų senumo tradicija. Tai – poledinė žūklė su tinklais, kuriuos iš ekečių ištraukia arkliai.  Poledinė žūklė Čagano ežere vilioja ne tik žvejus, bet ir turistus, mat jie čia gali išvysti daugiau nei tūkstantmetį gyvuojančią tradiciją. Dideles eketes iškirtę žvejai, į vandenį įleidžia milžiniškus tinklus ir laukia savo laimikio.

Tikima, kad Kūčių naktį prabyla gyvūnai, o burtais galima pamatyti, kokia bus ateitis. „Žinių radijo“ laidoje „Įdėmiai klausom“ etnologas Libertas Klimka atskleidė 3 populiarius burtus, kuriuos išbandę galite sužinoti savo ateitį. Pasak L. Klimkos, etnologai yra suskaičiavę, kad Lietuvoje Kūčių naktį buvo darome keli šimtai burtų, kuriuos galima sugrupuoti į šias grupes: burtai su ugnimi, burtai su vandeniu ir burtai su žolynais.

„Augau šeimoje, kurioje Kūčių vakarienė ir Šventų Kalėdų rytas buvo pačios laukiamiausios šventės. 12 mamos su meile ruoštų patiekalų, gyva eglutė kambario kampe, tėtis, laužiantis plotkelę ir visa šeima šalia“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Jovita iš Klaipėdos. Neatsiejama Kūčių dienos dalis mums buvo eglutės puošimas. Su sese visada dėliodavome žaisliukus, kabindavome girliandas, o tėtis įjungdavo apšvietimą.

Lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės – diena, kurią pagerbiami visi mirusieji uždegant žvakelę ar pamerkiant gėlių. Būtent šią dieną protėviai lankydavo kapus ir tikėjo, kad mirusiųjų vėlės bent trumpam šią dieną aplanko gyvuosius. Vėlinės minimos daugybę metų, pirmasis šią dieną minėti pasiūlė Izidorius Sevilietis VII amžiuje, o 988 metais Kliuni vienuolyno abatas Odilis pradėjo Vėlines minėti lapkričio 2-ąją. Galiausiai 1311 metais ši diena įtraukta į Romos katalikų liturgiją.

Nuo senovės protėviai tikėjo, jog gyvųjų ir mirusiųjų bendravimas ypač svarbus, o artimųjų vėlės gali suteikti pagalbą sunkiu momentu. Mirusiųjų pagerbimui yra skirtos dvi dienos, tačiau daugelis vis dar nežino, kuo skiriasi jų prasmė ir tradicijos. Daugelis mano, jog lapkričio 1-ąją minimos Vėlinės, tačiau toks įsivaizdavimas klaidingas. Šią dieną minima Visų Šventųjų diena, o štai lapkričio 2-oji yra Vėlinės.

Jau eina paskutinės vasaros dienos, o orai vis dažniau primena, kad jau artėja ruduo. Rugpjūčio 24 dieną minima gandrų, ant sparnų parsinešančių pavasarį ir išsinešančių vasarą, išskridimo diena. Šalį pasiekus krikščionybei, ši diena taip pat pradėta vadinti Šv. Baltramiejaus diena. Žmonės jau pastebi išskrendančius gandrus – kai kurie nelaukia rugpjūčio 24-osios ir į ilgą kelionę iškeliauja anksčiau.

Rugpjūčio 15 dieną Lietuvoje švenčiama Žolinė, kuri pažymi vasaros ir rudens sandūrą bei augimo pabaigą. Anksčiau šią dieną protėviai garbino deivę Žemyną, o vėliau, į šalį atkeliavus krikščionybei, ši šventė sutapo su Šv. Mergelės Marijos ėmimo dangun švente. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologė Eglė Valentė, ši diena protėviams buvo itin svarbi – skintos gėlės, rinkti žolynai, be to, ir derlius jau nuimtas, o už jį reikėjo padėkoti Žemynai.

Viena gražiausių ir laukiamiausių vasaros švenčių – Joninės, kurios dar vadinamos Rasomis, Kupole. Ši diena neapsieina be įvairių tradicijų ir papročių, kuomet traukiame ieškoti paparčio žiedo, piname vainikus ir leidžiame laiką draugų bei šeimos apsuptyje. Kokia šios šventės reikšmė, ką reiškia iš senovės atėjusios tradicijos bei kokių veiklų reiktų vengti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologė Eglė Valentė.

Lietuvoje pastaruoju metu dažnai girdime apie „tradicijas“, „tradicines vertybes“ ar „tautiška šeima“. Rusijoje šis judėjimas, ne be Kremliaus palaikymo, įgavo faktiškai neribotas galias. Tiesa, tik tiek, kiek tai naudinga valdančiajam režimui. Nepaisant iš pirmo žvilgsnio gerų ketinimų, niekas tiksliai negali paaiškinti, ką šios taurios sąvokos realiai reiškia, o po negailestingu teisinės sistemos volu rizikuoja patekti net ir patys „šeimos tradicijų“ gynėjai.

Sekminės – viena iš svarbiausių bažnytinių švenčių, simbolizuojanti Šventosios Dvasios nužengimą į žemę. Tačiau ši šventė apipinta lietuviškomis tradicijomis, dar vadinama Beržų garbinimo švente, mat pagonys tikėjo, jog šis medis simbolizavo visą pasaulį. Plačiau apie lietuviškas Sekminių tradicijas, gamtos ženklus bei kokia vasara laukia naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas Libertas Klimka.

Parlamente renginio atstovu tapo skandalistas Petras Gražulis, jis parengė rezoliuciją, kurią priėmus Seimas būtų išreiškęs palaikymą maršo dalyviams. Norą diskutuoti vertybiniais klausimais pareiškė 50 seimūnų, tačiau valdantieji šį klausimą išmetė iš darbotvarkės. Konservatoriai su liberalais sako, kad jiems nepriimtini tiek maršo organizatoriai, tiek ir jų retorika, įžvelgia ir bandymą kurti naują partiją.

Tradicinį lietuvišką instrumentą – kankles – žinome visi, jos tampa vis populiaresnės, deja, ne mūsų šalyje, o užsienyje. Tradicines etnografines kankles Lietuvoje gamina vos keli liaudies meistrai, o jų skambesį pasaulyje populiarina emigrantai ir net Japonijos ambasadoriaus žmona. „Čia yra mano mamos atminimui tos kanklės padarytos“, – sako liaudies meistras Albertas Martinaitis.

Savo kūdikiui išrinkti vardą nėra lengva, ypač jei šeima laikosi savo tradicijų. 29-metė moteris įkėlė savo pasakojimą į socialinį tinklą „Reddit“ ir paprašė patarimo. Ji paaiškino, kad ji su savo vyru Shay laukiasi savo pirmojo vaikelio − sūnaus. Jie buvo nusprendę, kad savo būsimiems vaikams suteiks jos pavardę Smith-Clark, taigi ištekėjusi ji pasirinko ne vyro pavardę Johnson, bet savąją. Būsimoji mama pridūrė: „Noriu pabrėžti, kad tai buvo ne mano pasiūlymas, o vyro.

Pasidairykime į velykinius stalus ir būtinus šventės atributus. Be margučių, anot etnologų, gerai būtų ant stalo turėti ir balto sūrio, ir kumpio, nukloti stalą balta staltiese. O štai įvaizdžio specialistai kviečia pasidairyti į kur kas modernesnius puošybos atributus ir suteikti velykiniam stalui pavasarinės šilumos. Prie Marijampolės esančiame Vyšnialaukio kaime gyvenanti Stefanija, kaip ir dauguma šeimininkių, Velykoms pradeda ruoštis prieš porą dienų.

Katalikai ruošiasi Velykoms. O pagal senus papročius nuo ketvirtadienio prasideda Didžiosios savaitės darbai. Žmonės nuo seno, įpusėjus savaitei, pradėdavo šveisti namus ir griežtai laikydavosi pasninko. Netoli Marijampolės esančio Šunskų miestelio gyventoja Ina Kereišienė uoliai laikosi senųjų lietuvių tradicijų. Viena didžiausių švenčių šeimoje – Velykos. Nuo šio pirmadienio katalikai visame pasaulyje mini Didžiąją savaitę. Ji tęsis iki Velykų sekmadienio.

Lietuvoje prieš Velykas prasidėjo gavėnia – susikaupimo, rimties ir pasninko metas. Nuo senų laikų penkias savaites žmonės nevalgė mėsos, kitų gyvulinės kilmės produktų ir nesilinksmino. Išimtis taikoma tik per Juozines – kovo 19 d. Tą dieną leidžiama net tuoktis. O kokios gavėnios tradicijos ir ką lietuviai valgydavo šiuo laikotarpiu senovėje? Beje, specialistai ir nesilaikantiems tradicijų siūlo papasninkauti ir taip apsivalyti organizmą.

Užgavėnės – pavasario pradžią ir žiemos išlydėjimą simbolizuojanti šventė. Nors įprastas Užgavėnių tradicijas pakoregavo karantinas, etnologė Eglė Valentė primygtinai siūlo jų neužmiršti ir paminėti jas namuose. Pasak etnologės, senovėje Užgavėnės buvo riba tarp žiemos ir pavasario, tačiau tai nėra garantija, kad šaltasis metų laikas jau pasitrauks. „Užgavėnės, senaisiais laikais, buvo riba tarp šaltojo metų laiko ir pačios pavasario pradžios.

Šiais metais 95-ąjį jubiliejų minėsianti karalienė Elizabeth II paskelbė, kad 2021-ais metais atšaukiami visi karališkieji padėkos vakarėliai tiek Londone, tiek Edinburge. Kaip pranešė Buckinghamo rūmai, dėl vis dar siautėjančio koronaviruso ir skelbiamų apribojimų, buvo labai sunku suplanuoti, kada ir kokie iškilmingi karališkieji padėkos vakarėliai galėtų vykti. Galiausiai nuspręsta, kad šiais metais karališkųjų rūmų kiemuose jie nevyks.

Trys karaliai skelbia, kad jau atėjo kalėdinių švenčių maratono pabaiga. Pasak etnologo Liberto Klimkos, anksčiau žmonės sakydavo, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių šventės diena pailgėja per gaidžio žingsnį. Taip pat etnologas paaiškino, kodėl šią dieną lietuviai virš durų piešia kryželius. „Per Tris karalius baigiasi didžioji saulutės sugrįžimo šventė. Truko ji lygiai dvylika dienų, o šviesaus paros laiko prisidėjo 16 minučių. Kaime sakydavo dieną pailgėjus per gaidžio žingsnį.

Po tokių įtemptų 2020-ųjų, tikriausiai kiekvienas trokštame, kad 2021 būtų lengvesni, o nerimą pakeistų laimė. Štai keletas dalykų, kuriuos padarius į namus galima pritraukti sėkmę ir džiaugsmą. Paskui save tempkitės lagaminą Lotynų Amerikoje tikima, kad jeigu Naujuosius metus pasitiksite su savimi turėdami lagaminą (tinka ir tuščias), ateinantys metai bus kupini kelionių ir nuotykių.

Niujorke įvyko tradicinė Apsivalymo nuo metų blogybių diena. Norite atsikratyti slogių 2020-ųjų prisiminimų? Keliaukite į Niujorko Taimso aikštę. Būtent čia kasmet galima trankiai „sudie“ pasakyti tam, kas blogai, nedavė ramybės ar vyko ne pagal planą. Vieni įsivaizduojamus 2020-uosius talžo beisbolo lazda, kiti ant popieriaus užrašo tai, ką norėtų pamiršti.

Daugybė žmonių su jauduliu laukia Naujųjų metų nakties ir tiki, kad taip visas negandas paliks praeityje ir viską pradėti galės iš naujo. Dabar ši naktis neįsivaizduojama be spindinčių fejerverkų, tikslų kėlimosi ir linksmybių. Etnologas Libertas Klimka su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo tradicijomis, kurių lietuviai šią stebuklingą naktį laikėsi senovėje.

Nuo senų laikų Kūčios vadinamos stebuklingomis – sakoma, kad naktį ima kalbėti gyvuliai, o šuliniuose esantis vanduo pavirsta vynu. Stebuklingą Kūčių vakarą neapsieinama ir be įvairių burtų, kuriais stengiamasi nuspėti lauksiančius pokyčius. Apie Kūčių tradicijas, jų reikšmę ir pagrindinius šios nakties burtus, kuriuos verta išbandyti ir šiandien, pasakoja etnologė Eglė Valentė. Vienas svarbiausių Kūčių šventės momentų – tai visos šeimos susibūrimas.

Vienas musulmonas pirmą kartą gyvenime švęs Kalėdas. Dėl pandemijos vyras negalėjo atostogų praleisti su šeima, tad šiemet planuoja likti Kanadoje ir ruošiasi švęsti Kalėdas. Savo įžvalgomis apie šventę jaunuolis pasidalino Twitteryje, kur dėl savo pasisakymų stipriai išpopuliarėjo. Mohammadas Hussainas, Kanados Inovacijų, mokslo ir pramonės ministerijos parlamento reikalų specialusis padėjėjas, šeštadienį vakare pasidalino savo mintimis apie Kalėdų šventimą.

Kalėdos – laikas, kai daugelis nori būti su brangiausiais žmonėmis, juos stipriai apkabinti, ištarti šiltą žodį, sukelti šypseną. Tačiau kiekvieną iš mūsų saugantys ugniagesiai gelbėtojai, medikai ar policijos pareigūnai tokios galimybės dažnai neturi, mat šventes sutinka darbe. Beveik 26-erius metus policijoje dirbanti Rasa Tumėnienė ne vienas Kalėdas yra praleidusi darbe, tačiau sako, kad nuoskaudų dėl to nejaučia, nes dar tik renkantis šį kelią, žinojo, kas jos laukia.

Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė – labai charizmatiška moteris ir puikaus balso savininkė. Moteris naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokios tradicijos per gražiausias metų šventes teks atsisakyti, ir tai, koks neįprastas patiekalas nugula ant jos šeimos šventinio stalo. Geros nuotaikos nestojanti moteris sako, kad kalėdinė nuotaika jau jaučiama jų namuose, nes akį ir širdį džiugina pastatyta kalėdinė eglutė.

Šiemet laukiančios šventės bus kitokios, nesvarbu, norime to ar ne. Tačiau Merūnas sako, kad kokia situacija būtų, svarbiausia neatimti iš vaikų kalėdinio džiaugsmo. Naujienų portalui tv3.lt Merūnas pasakojo apie šeimos tradicijas ir kokios nuotaikos vyro jų namuose. Pasak atlikėjo, per Kalėdas visada laiką leisdavo su šeima, su kuria visada kartu gamindavo maistą. Jis šypsosi, kad bent pastarosios tradicijos laikytis pavyks. „Maisto ir gaminimo tradicijų mes visada laikomės.

Kai kasmet išaušdavo šv. Kalėdų rytas, kaunietė Birutė Beinarienė (62) žinodavo, kad šią dieną ji sulauks itin gausių svečių. Dar mokyklos suole užgimusią jos ir vyro Roberto meilę vainikavo net šeši užauginti vaikai ir trylika sveikų anūkų. Tačiau šiemet Birutės namuose gausios giminės nebus – šeima itin laikosi reikalavimų ir švenčių didžiuliame šeimos rate nesutiks. Nuo septynerių metų Birutė augo ir gyveno Kaune.

Koronaviruso pandemija pristabdė mūsų, gyvųjų, gyvenimus, įnešė daugiau sumaišties ir neužtikrintumo. Tačiau gamta ir toliau gyvena savo gyvenimą įprastu ritmu – keičiasi metų laikai, kartos – vieni gimsta, kiti miršta... O mes turime tiesiog prie to prisitaikyti. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems – sunkiau, bet deramai į Amžinąjį poilsį išlydėti artimąjį norime kiekvienas.

Tėvą palaidoję broliai pasipiktino tuo, kad atsisveikinimo ceremonijos metu negalėjo palaikyti garbaus amžiaus motinos – tai jiems uždrausta dėl saugaus atstumo reikalavimo. Anglijoje pastarosiomis dienomis išplito šiuos jų žodžius patvirtinantis vaizdo įrašas iš Milton Keynese esančio krematoriumo, kuriame praėjusį penktadienį į paskutinę kelionę palydėtas Alanas Wrightas.

Vyras kaltinamas nepagarba savo sužadėtinės šeimai, nes atsisako dalyvauti vestuvių nakties „rituale“, kuris jos šeimoje buvo tradicija ištisas kartas. Vyras, kuris yra pasiryžęs vesti savo merginą, išsigando po to, kai jam buvo papasakota apie vestuvių nakties „ritualą“, kuriame jis turėtų dalyvauti. Jis paaiškina, kad sužadėtinė turi didžiulę šeimą, kurioje yra „labai šilti ir rūpestingi žmonės“, ir jis su jais labai gerai sutaria.

Religija – žmogaus tvirtybė ir visuomenės susipriešinimas. Nemažai pačių didžiausių nesutarimų pasaulyje kilo ne dėl ko kito, o dėl religijos. Ir nors Lietuvoje didžioji dalis gyventojų save identifikuoja kaip Romos katalikus, yra ir kitų religijų atstovų. 2017 metais Lietuvoje buvo įregistruota 1 113 tradicinių religinių organizacijų ir 187 tradicinėmis nelaikomų religinių organizacijų, tad galima matyti, kokia iš tiesų marga yra mūsų visuomenė.

Dėl pasaulį kaustančio koronaviruso sugrįžta kone prieš dvidešimt metų karaliavusi mada vestuves kelti ne prabangiame restorane ar kavinėje, kaip dabar, o gyvenamojo namo kieme įrengtoje palapinėje. Tokias tendencijas pastebi ne tik vestuvių planuotojai, bet ir palapinių nuoma besiverčiantys verslininkai. Sveikintojų tiek, kad šventę teks dalyti į kelias dalis, sako tik ką susituokę Arnoldas ir Justina. Pora su svečiais žada linksmintis kavinėje.

Visuomet pozityviai nusiteikęs ir žodžio kišenėje neieškantis dainininkas Žilvinas Žvagulis publiką linksmina ne tik skambiomis dainomis, bet ir plačia šypsena, o ji nedingsta net ir sunkiu gyvenimo etapu.  Liepos 24-ąją Žilvinas atšventė savo 55-ąjį gimtadienį. Naujienų portalui tv3.lt vyras prakalbo apie pasikeitusį gyvenimą, iš naujo atrastą žmoną ir lažybas, kurių kaina 3 tūkst. eurų.

Įkvepianti istorija tiems, kurie niekaip neranda įkvėpimo sportuoti. 85-erių senolė, kuri praktikuoja tradicinį indų kovos meną ir iš to net užsidirba. 85-erių senolė Shanta tikrai ne iš tų, kurios skundžiasi gyvenimu. Ji kiekvieną dieną užsiima „Lathi-Kathi“. Taip vadinamas šimtmečius skaičiuojantis Bangladeše kilęs kovos menas su lazdomis, kurį perėmė ir indai.

Šiandien vis daugiau žmonių išreiškia pageidavimą po mirties būti kremuoti, o išskirtiniai kolumbariumai visame pasaulyje ilgainiui tapo ne tik atminimo vietomis, bet ir turistų lankomais objektais. Atvykus į iš pažiūros tradicines urnų saugojimo vietas galima bent trumpam pasijausti lyg futuristiniame filme arba pasigrožėti tūkstančių LED lempučių šviesa.

Pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiški atsisveikinimo su mirusiuoju būdai ir šalia tradicinio laidojimo į žemę bei kremavimo atsiranda vis daugiau netikėtų laidojimo būdų – tokių kaip kūno užšaldymas, laidojimas kosmose ar po vandeniu, atminimo medžio išauginimas iš palaikų. Nors tokių naujovių Lietuvoje dar nėra, ekologiškumo tendencijos atkeliauja ir į mūsų šalį – žmonės ieško mažiau aplinkai kenksmingų sprendimų ir kaip laidojimo į žemę alternatyvą renkasi kremavimą.

Iki Joninių likus visai nedaug laiko, senosios kultūros žinovai ragina šventimui pasiruošti anksčiau. Iš anksto reikia surinkti ir žoles būsimam Joninių vainikui, tada esą plukdomas jis ir neskęs, ir nupinti bus paprasčiau. Pasiruošti reikia ir būrimams, etnologai sako, kad Joninių naktis prilygsta Kūčių vakarui, kai pildosi visi burtai. Ypač, jeigu buriasi jaunimas, siekiantis susirasti sau porą.

Devintinės – krikščioniška šventė, kuri Lietuvos kaimuose ir miesteliuose sutraukdavo minias žmonių, tačiau dabar ši šventė, deja, nepelnytai pamiršta. Kas šią dieną buvo svarbiausia ir kuo ši šventė išsiskyrė iš kitų, naujienų portalui tv3.lt pasakoja etnologas Libertas Klimka. Devintinėmis baigiasi bažnytinis pavasario švenčių ciklas, kuriame kiekviena šventė buvo skaičiuojama nuo Šv. Velykų datos.

Birželio 1-oji – ne tik vaikų gynimo diena. Tai ir antroji diena, kadaise buvusios didelės, trijų dienų šventės – Sekminių. Tarpukario Lietuvoje šiai šventei buvo įteisintos dvi nedarbo dienos. Kas tai per šventė ir kodėl ji laikyta netgi stebuklinga? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka.

Tiek krikščionys, tiek pagonys švenčia septintą savaitę po Velykų. Ši šventė dabar geriau žinoma Sekmìnių vardu.  Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė, o pagonys jos metu didesnį dėmesį skiria augmenijai, naminiams gyvuliams. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, bet kokią svarbą ji turi lietuviams, naujienų portalo tv3.lt studijoje pasakoja etnologas Libertas Klimka.

Sekminės – šventė, kurią minime praėjus septynioms savaitėms po Velykų. Nuo seno šią dieną žmonės ypatingai garbino gyvulius, augmeniją ir kartais švęsdavo net tris dienas. Kokios buvo svarbiausios tradicijos ir papročiai bei kodėl dabar Sekminės yra primirštos, tv3.lt naujienų portalui pasakojo etnologas Libertas Klimka. „Šita bažnytinė šventė yra labai svarbi metų cikle, tai yra trečioji iš privalomų švenčių, todėl Sekmines švęsdavo ne vieną dieną ir turėdavo daug žaismingų papročių.

Vestuvės – nemenkas galvos skausmas šeimą kurti sugalvojusiems asmenims. Kiek pinigų išleisti? Kiek svečių kviesti? Pirkti ar nuomuoti vestuvinę suknelę? Tai tik dalis klausimų, kurie kankina jaunuosius. Lietuvoje vis dažniau bandoma atsikratyti šių klausimų naštos ir pasitelkiama vestuvių planuotojų pagalba. Šalyje vestuvių tradicijos kinta, tendencijos keičiasi. Jauni žmonės vis rečiau renkasi savo svarbiausią gyvenimo šventę švęsti tradiciniu būdu.

Gimtadienis – šventė, per kurią dažniausiai netrūksta geros nuotaikos, būrio artimųjų ir draugų, plačių šypsenų ir, žinoma, dovanų. Vilnietės Ramunės Baltaduonienės vaikai jau kelerius metus gimtadienių neįsivaizduoja ir be tradicijos dovanas įteikti tiems, kam jų labiausiai reikia.

Velykos daugeliui asocijuojasi su gamtos atbudimu, pavasario džiaugsmu ir laiku su šeima. Nors šiandien žmonių gyvenimo tempas ir taip yra sulėtėjęs, Velykų ramybė dar labiau prie to prisidės. Kaip pasikeis ši šventė, kokios tradicijos vis vien išliks ir ką veiks su šeima, tv3.lt portalo skaitytojams sutiko papasakoti TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė.

Artėjant vienai gražiausių ir prasmingiausių pavasario švenčių – Velykoms, visi po truputį pradeda joms ruoštis: ieško naujų kiaušinių dažymo idėjų, skaniausių pyragų receptų ar dar neišbandytų žaidimų. Nors karantinas ir privertė šią šventę planuoti kitaip nei buvo įprasta, ji iš mūsų gyvenimų nedings. Apie tai, kaip su šeima ruošiasi Velykoms, kokių turi tradicijų ir kaip dažo margučius, tv3.lt naujienų portalui sutiko papasakoti Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

2018-ųjų metų spalio 18 dieną pasaulį išvydo Rėjus, Patricija, Nojus ir Tajus. Du iš trijų berniukų yra identiški dvyniai. Šie vaikai kaip mat buvo pradėti vadinti šimtmečio ketvertuku. Artėjant antrosioms vaikų Kalėdoms jų mama Viktorija dalinasi pasakojimu, kaip šventės atrodo jų namuose. Ketvertukas – pirmieji Viktorijos ir Andriaus Paltanavičių vaikai. Mama pasakoja, kad išgirdus, kad turės net keturis vaikučius, ji pradėjo juoktis – ją aplankė begalinis džiaugsmas.

Kalėdos dabar kaip diena ir naktis skiriasi nuo Kalėdų prieš šimtą ar tūkstantį metų. Šios šventės istorija yra kur kas daugiau nei kalėdinė eglutė, maišai dovanų ir raudonu kostiumu pasipuošęs Kalėdų senis. Tai ilga, sudėtinga ir krauju aplaistyta istorija, kurios mes, sėdintys prie kepta žąsimi ir kalėdiniais pyragais apkrautų stalų, nežinome.

Lietuvos valstybės simboliai, įteisinti Konstitucijoje, yra vėliava, herbas ir himnas. Tačiau Lietuvoje yra ir nereglamentuotų valstybės simbolių ir tradicijų. Vienas jų – prezidento portretas, kuris turėtų būti kabinamas valstybės įstaigų kabinetuose. Tiesa, jį įsigyti ir turėti namuose gali visi norintieji, o už oficialų valstybės vadovo portretą gali tekti sumokėti nuo 3,39 iki 19,90 eur.