Vilkaviškio Suvalkijos kultūros centro – muziejaus muziejininkė Jurgita ruošia tradicinį suvalkietišką gavėnios patiekalą – silkę su raugintų burokėlių rasalu.
„Iš tikrųjų, silkę valgydavo visoje Lietuvoje gavėnios metu, tiktai mūsų regione, šis silkės paruošimas yra būdingas Suvalkijos“, – sako muziejininkė Jurgita Pazniokaitė Bubnienė.
Gavėnia prasideda iškart po Užgavėnių ir trunka septynias savaites – iki Velykų. Seniau žmonės iš anksto ruošdavosi šiam laikotarpiui. Kaupdavo grūdinių kultūrų atsargas, visuomet turėdavo raugintų kopūstų ir burokėlių. Šiuo laikotarpiu tikintieji atsisako mėsos, kiti ir pieno produktų, stengiamasi valgyti kuo paprasčiau ir negausiai.
„Pasninko esmė yra, kad žmogus mažiau valgytų, kad palengvėtų kūnas ir dvasiškai sustiprėtų prieš Velykas, prieš tą atbudimą“, – pasakoja J. Pazniokaitė Bubnienė.
Anot muziejininkės, skirtinguose Lietuvos regionuose žmonės ruošdavo skirtingus gavėnios patiekalus. Šiuo laikotarpiu būdavo suvalgoma labai daug grūdinių kultūrų ir daržovių.
„Žemaitijoje daugiau valgydavo košes, aukštaičiai kepdavo blynus, dzūkai iš grikių kepdavo blynus, taip pat grybus valgydavo. O pajūrio gyventojai pasninko metu mėgaudavosi žuvimi. Suvalkijoje būdavo silkė, bulvės ir, žinoma, linų sėmenų aliejus“, – teigia J. Pazniokaitė Bubnienė.
Gavėnia prasideda Pelenų diena.
„Žmonės eidavo į bažnyčią ir jiems būdavo pelenais pabarstoma galva. Kad atmintų žmogus, kad dulkė esi ir dulke pavirsi“, – kalbėjo muziejininkė Aušra Mickevičienė.
Gavėnios laikotarpiu, laukdami Kristaus prisikėlimo, tikintieji atsisako ne tik gardaus, sotaus maisto, bet ir linksmybių. Išimtis būdavo taikoma tik kovo 19 d., per Juozines. Tą dieną būdavo leidžiama tuoktis, bet be triukšmingos puotos. Per visą, septynias savaites trunkantį gavėnios laikotarpį, žmonėms patariama ne tik kūną apsivalyti, bet ir dvasią.
„Žmonės buvo raginami daryti gerus darbus. Tai buvo ir pasninko vaisiai: ne tik, kad tu mažai suvalgai, kūnas alksta, tavo siela turi gerėti. Turi būti geras savo artimui, savo kaimynui, jam padėti, stokojančiam pagelbėti“, – sako A. Mickevičienė.
Gavėnios tradicijų dabar laikosi mažiau žmonių nei senovėje. Tačiau ir netikintiems patariama visiškai nenusigręžti nuo to. Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius Rimantas Stukas sako, kad senolių sukurti gavėnios valgiai ir mitybos įpročiai – puikiai praverstų šiuolaikiniam žmogui. Tyrimai rodo, kad lietuviai vis dar per daug valgo gyvulinės kilmės produktų, o per mažai – grūdinių kultūrų ir daržovių.
„Būtent gavėnios maisto produktai ir ta mityba tokia, tai galėtų būti vertinama kaip sveika, bet ir sveikatinanti, sveikatos puoselėjimui, stiprinimui ir išsaugojimui“, – pasakoja mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas.
Anot profesoriaus, gavėnios laikotarpiu žmonės suvalgydavo labai daug raugintų kopūstų. Jų patariama ir dabar valgyti kuo dažniau ir daugiau. Ir kai kurias daržoves, anot mitybos eksperto, lietuviai be reikalo primiršo.
„Reikėtų prisiminti ypač tas šakniavaisines daržoves, kurios per žiemą tikrai išbūna. Tai ir ropės, ridikai, kaliaropės. Na, ir aišku rauginti kopūstai. Rauginti kopūstai pavasario laikotarpiu yra puikus vitamino C šaltinis“, – teigia prof. R. Stukas.
Gavėnia šiemet baigsis balandžio 3 dieną ir pasninkas nutraukiamas per Velykas. Jos šiemet švenčiamos balandžio ketvirtą. Pagal tradicijas, per šią pavasario šventę žmonės vėl sėda prie gausaus ir sotaus stalo.
