tarša

Visuomenės vartojimas tiesiogiai veikia aplinką. Galite su tuo sutikti arba ne, bet šie pavyzdžiai įrodo, kokia paveikta yra aplinka, gyvūnai, žmonės ir tai palietė ne tik atsilikusias šalis. Vaizdai šiurpūs ir sukrečia, retai kada tikrąją situaciją galite pamatyti viešai, rašo loopfyblog.com. Dažnai sakoma, kad kai nematoma, tai mažiau ir rūpi. Nors visi žino, kad planeta – žmonijos namai, veiksmų jai apsaugoti imamasi chaotiškai, pavieniais atvejais.

Birželio 20-22 d. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir Karklės paplūdimio pakrantėje (Klaipėdos r.) vyksta tarptautinės naftos taršos incidento likvidavimo pratybos „Balex Delta 2016“. Pratybose siekiama patikrinti Baltijos šalių pasiruošimą bendrai reaguoti į naftos išsiliejimo Baltijos jūroje incidentą. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (angl. Helsinki Commission, HELCOM) inicijuotas pratybas organizuoja Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras.

Viena JAV Floridos valstijoje veikianti alaus darykla rado išmanų būdą prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Tradicinius plastikinius šešių alaus skardinių pakuotės žiedus ji pakeitė ... valgomais žiedais. Tokie šešias alaus skardines laikantys žiedai, kurių begalė atsiduria vandens telkiniuose, gali būti mirtinai pavojingi gyvūnams. Todėl „Saltwater Brewery“ alaus darykla pamanė, kad juos galima pakeisti nepavojinga alternatyva.

Šiaulių aplinkosaugininkai su policijos pareigūnais miesto pakraštyje stabdo automobilius. Ir senus, ir naujus. Svarbiausia reido užduotis – patikrinti, ar išmetamo anglies monoksido kiekis neviršija leistinų normų. Pirmieji patikrinti automobiliai tvarkingi. Vairuotojai sako nebijoję patikrinimo, mat per techninę apžiūrą sužinoję, kad mašinos tvarkingos. Per kelias valandas prie Šiaulių patikrinta 30 automobilių, tokie patikrinimai rengiami visoje Lietuvoje.

Automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose neprilygsta toms, kuriose nuobodžiauja ir kenčia pasaulio megapolių gyventojai. Tačiau gyvenantys atokiau nuo savo darbo vietos nesunkiai suskaičiuos, kad per dieną kelionėje į darbą ir iš jo dėl spūsčių sugaišta valandą ir daugiau. Kokie nuostoliai patiriami dėl spūsčių, ir ar galima šią problemą lengvai išspręsti? Vilniaus mieste šiuo metu dirba apie 282 tūkstančiai gyventojų.

Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias sausis per visą meteorologinių matavimų istoriją, rodo JAV meteorologų paskelbti duomenys, papildantys virtinę pastarųjų šilumos rekordų, kurie didina susirūpinimą dėl klimato pokyčių spartos.

Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų pasaulyje. Mokslininkai skelbia milžiniškus kiekius pavojingų pramonės teršalų, kurie upėmis suteka į Baltiją - tai ir trąšos ar fosforas, kuris patenka į kanalizacijas skalbiant. Tad ar galima valgyti Baltijoje sugautas žuvis? Stintas, menkes, lašišas, plekšnes ir kitas. Į krantą grįžta žvejai – kad jie tinkluose parplukdo stintas, išduoda agurkų kvapas. Ir netrukus žvejai vėl skuba atgal į jūrą.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Savavališkai šalia Vokės upės tonas statybinių atliekų išpylę vyrai buvo nutverti už rankos, tačiau nuo gyventojų paspruko. Šiukšlintojus nustatyti pavyko, tad jų paiešką perėmė valstybinės institucijos. Filmuota medžiaga perduota Aplinkos ministerijai, o ši įvykį tirti perleido Vilniaus miesto savivaldybei. Pavyko nustatyti ne tik sunkvežimių buvimo vietą, bet ir šiukšlėmis atsikračiusius žmones.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Kėdainiuose užfiksuota normą viršijanti oro tarša kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad nusistovėjus sausiems ir ramiems orams, kietųjų dalelių koncentracija šiuose miestuose trečiadienį ribinę vertę viršijo iki 1,4 karto.

ES struktūriniai fondai investicijas nukreipia į reikšmingiausias žmonėms sritis. Viena jų - gyvenimo kokybės gerinimo sistemos, leidžiančios realiu laiku stebėti ir kontroliuoti skirtingus parametrus. Viena tokių - oro kokybės stebėsena internete. Vis daugiau gyventojų tampa svarbu gyventume švarioje aplinkoje ir kvėpuoti neužterštu oru. Dabar oro kokybės lygį galima stebėti internete – svetainėje https://aplinka.lt/oras galima peržiūrėti naujausius oro taršos žemėlapius.

Drastiškai senka didžiosios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris. Hidrologai tvirtina, kad nesitraukiantis karštis vandens telkinius alins dar labiau, mat sausringi orai laikysis ir kitą savaitę. Štai Druskininkuose jau keletą dienų pakrantėje ilsisi turistus plukdantis laivas, to priežastis – stebėtinai nusekęs Nemunas. O sveikatos specialistai perspėja įkaitusius gyventojus nekelti kojos į vandenį. Tačiau įkaitusiems gyventojams nei žemas vandens lygis, nei specialistų įspėjimai – nė motais.

 Šveicarijos kantonų valdžia šeštadienį pranešė apie laikinai sumažintas autobusų ir traukinių bilietų kaina, kad paskatintų žmonės palikti automobilius namie, kai šalį užplūdo alinanti karščio banga, sparčiai didėja oro tarša ozonu. Ženevoje šią dieną galima visomis visuomeninio transporto priemonėmis naudotis pigiau, pranešė regioninis aplinkos departamentas, pridurdamas, kad žemos kainos laikysis, kol ozono lygis sugrįš iki normalaus. „Dėl ozono piko.

 „Lietuvoje, pagal paskelbtą 2012-ųjų metų statistiką, didžiausias teršėjas yra pramonė. Po to eina transportas, tačiau riba tarp jų nėra labai didelė“, – apie didžiausius klimato kaitos sukėlėjus įspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys. Iš tiesų, lengvųjų automobilių, autobusų, krovininio transporto ir kitų išmetamos dujos bei jų poveikis gamtai verčia sunerimti.

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ši Europos ekonominėje erdvėje (EEE) veikianti sistema yra 28 Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.

Daugelis jau nebeįsivaizduojame savo kasdienybės be automobilio. Naujausiais Europos komisijos duomenimis, automobiliai yra atsakingi už beveik 12 proc. visą Europos Sąjungos anglies dioksido (CO2) ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Todėl vis labiau populiarėja alternatyvios susisiekimo priemonės, kurios daro mažesnę neigiamą įtaką aplinkai ir klimatui.

 Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje diskutuojama apie tai, kad automobilių skaičiaus didėjimas sukelia vis daugiau ekologinių problemų – juk transportas yra vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų. Miestų gyventojai skęsta smoge, įkvėpdami vis daugiau teršalų, o automobilių išmetamos kenksmingos dujos ir toliau ardo ozono sluoksnį.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje numatomi ilgalaikiai tikslai iki 2030 metų bei Lietuvos aplinkos vizija iki 2050 metų. Tokios strategijos reikėjo jau gana seniai, nes iki šiol buvo vadovaujamasi dar 1996 metais patvirtinta Valstybine aplinkos apsaugos strategija, kuri jau nebeatspindi šių dienų realijų.

 Didžiuosiuose miestuose aktyviai vystoma pramonės veikla ir intensyvus automobilių eismas skatina padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore. Visą tai lemia ne tik aplinkos oro kokybės suprastėjimą, bet ir kylančias grėsmes žmonių sveikatai. Kiekvieną sezoną dėl pablogėjusių oro sąlygų vilniečiai susiduria su ore tvyrančiu smogu, dėl kurio, jei tik yra galimybė, stengiasi likti namuose.

  Pasaulis – neišsenkančių problemų liūnas. Kvailiausia tai, kad tas problemas kuria patys žemės gyventojai. Jei laikotės nuomonės, kad sveikata yra didžiausias turtas – nustebsite sužinoję, kokia sėkmė yra gimti Lietuvoje. Mat čia tiek užterštumas kur kas mažesnis, nei kitose Europos šalyse, o ką jau kalbėti apie likusią pasaulio dalį (ebaumsworld.com).    1. Beveik 700 mln. kinų kasdien geria užterštą vandenį.  2. Kaskart iš 1 mln.

Galutinė plastiko atliekų lemtis nėra aiški – žinome tik tiek, kad ateities geologai ras praėjusios eros pėdsakus akmenyje. Tad sveiki atvykę į plastikoceną. Po milijonų metų, geologai, tirdami betonu padengtą planetos plutą ras keistus praėjusios civilizacijos ženklus. „Tik pažiūrėkite, – šūktelės vienas jų, perskėlęs akmenį, kuriame matysis plonas juodas diskas. – Tai plastikoceno amžiaus fosilija.

Nors kalbant apie klimato kaitą ir jos pagrindines priežastis didžiausiu kaltininku įvardijamas pramonės sektorius, tačiau nemažai įtakos besikeičiančiam klimatui turi ir miestai. Juk kai geriau pagalvoji, mieste pilna mašinų, o transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai sudaro penktadalį visų ŠESD. Miestams taip pat reikia itin daug energijos, nes gyvenimas juose virte verda.

Prasidėjus naujiems metams jau tapo įprasta apžvelgti praėjusių metų įsimintiniausius įvykius. Beveik visos temos yra tinkamos tokioms apžvalgoms: nuo politikos iki žymių žmonių vestuvių. Tačiau viena tema, kurią dažnai pamirštame – klimato kaita. Šįkart pateikiame svarbiausių 2014 metų klimato kaitos įvykių suvestinę.

 Jungtinės Valstijos ir Kinija trečiadienį pažadėjo imtis ambicingų veiksmų ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir siekiant suteikti naują postūmį pasaulinei kovai su klimato kaita prieš kitais metais įvyksiančias itin svarbias derybas klimato klausimais. JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė, kad Amerika daug greičiau mažins savo taršos lygį.

Lietuvos sostinėje ir kituose šalies didmiesčiuose tvyrantis smogas sklaidytis pradės anksčiausiai šeštadienį, o šią naktį ir penktadienį, kaip teigia Meteorologinių prognozių skyrius, kietųjų dalelių koncentracija dėl atsiradusio rūko dar padidės. „Sąlygos rūkui ir smogui išsisklaidyti šias kelias dienas bus nepalankios. Vėjas ir šiuo metu yra, bet jis labai silpnas. Naktį pūs 2–7 m/s, o dieną – 3–8 m/s vėjas. Jis priskiriamas prie nestiprių.

Žinių radijas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys sako, kad elektromobiliai yra labai aktuali transporto priemonė. Ypač tokiame Vilniuje. Laidoje „Patogumo kaina“ jis užsiminė, jog jų įkrovimo infrastruktūros plėtra netrukus itin suintensyvės.

Pasibaigus vasarai vis dažniau prabylame apie orą. Pastebime, kad ankstyvojo rudens rytais jau reikia šiltesnio švarko, o ir pirštinės būtų nebloga apsauga nuo nemalonių oro permainų. Žmogus jautrus šiems pasikeitimams. Tačiau pasijutus nepatogiai, įmanoma rasti būdų, kaip apsisaugoti nuo šio pojūčio. O ar dažnai pagalvojame ne tik apie savo komfortą, bet ir apie klimato kaitą bei apie tai, kaip apsaugoti ne tik save, bet ir savo Žemę nuo šio proceso.

Nuo spalio 1-osios didėjant žalos aplinkai įkainiams už taršą teks mokėti keliasdešimt kartų daugiau, praneša Aplinkos ministerija (AM). Aplinkos ministro įsakymu, nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą.

„Koks nuostabus gamtos kampelis – Žalieji ežerai, Verkių regioniniame parke“, – sako tūlas vilnietis ir būriais traukia apšnerkšti ežero. Perskaičius šį sakinį komentatorius ištiks mažų mažiausiai nervinis tikas ir jie puls karštligiškai skrebenti klaviatūra, kad, suprask, žurnaliste, ne visi taip daro. Suprantu, bet mes šiandien kalbame ne apie tą mažą protingų žmonių procentą.

Plastikinis maišelis sūreliui, kitas – ananasui ir dar pora jų smulkiems užkandžiams susidėti. Tai – šių dienų pirkėjų apsipirkimo įpročių iliustracija. Įpratę plastikinius vienkartinius maišelius naudoti perdaug neskaičiuodami, šių jie sunaudoja įspūdingais kiekiais. Vėliau plastikiniai maišeliai patenka į gamtą, kurioje kelia grėsmę joje gyvenantiems paukščiams ir žinduoliams.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po pusmečio veikti pradėsiantis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas bus saugus, jo veikla nekenks nei gamtai, nei žmogui. Taip tvirtinama „Klaipėdos naftos“ parengtoje saugos ataskaitoje. Joje įvertintos visos galimos terminalo eksploatacijos rizikos ir numatytos saugos užtikrinimo priemonės.

Visi žinome apie globalią taršos problema, bet mažai kas atkreipia dėmesį, kiek šiukšlių aplink mus susikaupia per dieną. Greggas Segalas, fotografas iš Kalifornijos, stengiasi atkreipti dėmesį į šia problema fotografijomis, kuriose žmonės guli tarp šiukšlių, surinktų per savaitę. Jo besitęsiantis projektas vadinasi “Septynios šiukšlių dienos”. Fotografo tikslas – užfiksuoti žmones iš skirtingų socialinių sluoksnių ir pasiekti kuo didesnę auditoriją.

Ekologiškus produktus vartotojai dažniausiai renkasi ieškodami natūralumo, įvairiais maisto priedais ir skonio stiprikliais nepakeistų maistinių savybių. Tačiau ne mažiau svarbus ir kitas ekologinės gamybos aspektas – gaminant ekologiškus produktus nenukenčia aplinka, kurioje gyvename.

Daugiau nei pusė (64 proc.) Lietuvos gyventojų save laiko atsakingais aplinkai. Tačiau trečdalis (31 proc.) nė nesusimąsto apie savo automobilio atliekų tvarkymą ir nėra linkę galvoti, ar servisas, kuriame taisomas jų automobilis, atliekomis pasirūpina tinkamai.

Atsikratykite veido valiklių su mikrogranulėmis – pasirodo, jie taip pat labai teršia aplinką. Pasauliui vis daugiau kalbant apie taršos problemas, Ilinojus tapo pirmąja JAV valstija, uždraudusia kosmetikos priemones, kurių sudėtyje yra plastiko mikrogranulių. Pasaulio vandenyje pilna mažų plastiko gabalėlių. Naujos Jungtinių Tautų aplinkos programos vertinimu, šis plastikas kasmet atneša jūrų ekosistemoms nuostolių už 13 mlrd. dolerių, o gėlavandenėms žuvims taip pat kyla pavojus.

Kai mes kalbame apie klimato taršos grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame gamyklų ir transporto taršą, o ne pietus ant mūsų stalo. Tačiau tiesa yra tokia, kad augantis maisto poreikis kelia vis daugiau grėsmės mūsų planetai. Pasaulio laukiantys iššūkiai, su kuriais susidurs dabartinė karta Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką globaliam atšilimui, išskiriantis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, negu visos mašinos, sunkvežimiai, traukiniai ir lėktuvai kartu sudėjus.

R. Šerkšnas Nafta ir jos produktais užterštas gruntas, dirvožemis, dumblas, vanduo yra pavojingos aplinkai atliekos, kurios daro didelę žalą grunto, dumblo, vandens ekosistemoms. Šios taršos židinių yra daugybė: tai – buvusios kareivines, daugybė senų gamyklų, neeksploatuojamų gamybinių teritorijų, kur panaudotas tepalas, kuras ar kitos pavojingos atliekos buvo pilamos tiesiog į gamtą.

Nuo savižudžiams skirtų tinklų aplink pastatus iki miestų-vaiduoklių – 25 keisčiausi dalykai šių dienų Kinijoje. Tęsinys 12. Įmonių vadovai už sukčiavimą gali būti nuteisti mirties bausme.     11. Kinijoje mirties bausme nuteisiama tiek daug žmonių, kad „Interviu prieš egzekuciją“ tapo populiaria televizijos laida.     10. Žinoma, kad turtuoliai Kinijoje pasisamdo antrininkus, kurie ne tik dalyvauja už juos teisme, bet ir atlieka paskirtas bausmes.

„Kia Motors“ šiandien paskelbė, kad, nepaisant augančių pardavimų ir gamybos mastų, pasaulinė šio prekinio ženklo automobilių gamyba 2013 metais buvo ekologiškesnė negu bet kada anksčiau.

Klimato kaita yra visuotinė problema, svarbiausius sprendimus dėl jos mažinimo priima politikai, valstybės institucijos. Bet nuo klimato šiltėjimo kenčiame visi. Dėl šiltėjančios atmosferos tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjantys siaubingi taifūnai, audros, visa naikinančios sausros ir didelės liūtys, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys – su tokiais reiškiniais vis dažniau susiduria žmonija. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime daug padaryti, kad sumažintume klimato kaitą.

Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – daug, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti. Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų.

Pagaliau banginiai ir delfinai galės mėgautis tyla ir ramybe. Laivininkystės kompanijas visame pasaulyje netrukus pasieks savanoriškos gairės, kuriose pirmą kartą bus reikalaujama sumažinti laivų keliamą triukšmą jūroje. Laivai vandenyną pavertė daug triukšmingesne aplinka, o tai kenkia čia gyvenantiems gyvūnams. Pirmiausia triukšmavimas vandenynuose kelia stresą banginiams ir yra susijęs su masiniais delfinų išplaukimais į krantą.

 Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. EAA metinėje ataskaitoje vertinamas poveikis aplinkai visoje Europoje. Pastebima, kad aplinkos tarša buvo sumažėjusi ekonomikos nuosmukio metais, suprantama, nes tada buvo mažiau prekių transportavimo.

Aplinkos apsaugos agentūros ir Europos aplinkos agentūros teigimu (www.GRYNAS.lt 2014 m. balandžio 10 d)., šį pavasarį oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis dažniausiai viršija normą Klaipėdos centre – 20 dienų, Vilniaus, Žirmūnų rajone, nuo metų pradžios 33 dienas, Kaune, Petrašiūnuose normos viršijimų būta 22 dienas. Esame, kur oras nešvariausias, pirmaujančių trejetuke.

Rapolas Tamošiūnas Kuo toliau, tuo daugiau nerimo kelia klimato kaitos pokyčiai. Nuo jų kenčia gamta ir žmonės. Todėl kiekvienas turėtų pradėti keisti kasdienius įpročius, kad ir toliau žmonija galėtų mėgautis tuo, ką duoda ši planeta. Svarbūs rodikliai Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, profesoriaus daktaro Arūno Bukančio, pavasarį ima dygti nauji statiniai, aktyvėja ir individualių namų statybos.

Iš visų iškastinio kuro rūšių akmens anglys yra nešvariausios. Per metus jų sudeginama 8 mlrd. tonų ir dėl to susiduriama su vis sunkesnėmis pasekmėmis, sakoma „National Geographic Lietuva“ pranešime. Žemės atmosferoje toks CO₂ kiekis, koks yra dabar, buvo prieš 800 tūkst. metų, o anglys išskiria 39 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido. Nuo 1950 m. iki 2010 m. vienam pasaulio gyventojui tenkanti tarša išaugo 108 proc.

Benzinu ir dyzeliu varomų transporto priemonių išskiriami teršalai sudaro daugiau kaip pusę atmosferos teršalų. Juose yra anglies, azoto, sieros, švino, kitų junginių. Didžiausią teršalų dalį sudaro anglies dvideginis – pagrindinis žmogaus sukelto šiltnamio efekto veiksnys. Jo išmetimai į atmosferą lemia per 60 proc. šiltnamio efekto.

Nuo rytojaus, kovo 13 d., apie deginamą žolę, brakonierius, aplinkos taršą ir kitus gamtos apsaugos pažeidimus Lietuvos žmonės galės pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. „Pradėjus priiminėti pranešimus apie niokojamą gamtą telefonu 112, pradės veikti ir visa mūsų sistema, kai kiekviename regione turėsime visą parą budinčius ekipažus. Jiems iškart ir bus perduodama informacija.

Nelegalių automobilių ardytojų veikla labiau rūpi ne atsakingoms valstybės institucijoms, o visuomenei.