Klimato kaitos kryptis turi du etapus, kuriuose bus siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį visose mūsų šalies ūkio sektoriuose. Numatyta iki 2020 metų daug dėmesio skirti ŠESD kiekio ribojimui, siekiant, kad jis didėtų dvigubai lėčiau, lyginant su augančia gamyba ir paslaugomis, atsižvelgiant, kad ŠESD kiekis neviršytų ir Europos Sąjungos (ES) nustatytų limitų. Kad būtų pasiektas šis tikslas numatyta skatinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą įvairiuose sektoriuose bei daug dėmesio skirti tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninių pastatų modernizavimui. Antrajame etape, kuris numatomas 2020-2030 metais augant mūsų šalies ekonomikai užtikrinti, jog ŠESD kiekis mažėtų bei neviršytų ES nustatytų limitų. Šiame etape žadama rūpintis naujų technologijų diegimu įvairiuose sektoriuose, taip pat skirti dėmesį bendram pastatų energetinio efektyvumo gerinimui, statant beveik energijos nevartojančius pastatus bei tęsiant esamų pastatų modernizavimą.
2012 metų duomenimis pagrindiniai sektoriai Lietuvoje, kurie į aplinką išmeta daugiausiai ŠESD yra – energetikos, kurio emisija sudaro daugiau nei 34 proc., transporto – apie 21 proc., žemės ūkio, geriausiai žinomas dėl metano dujų taršos, įdeda 23 proc. indėlį, pramonės įmonės (įskaitant ir pramoninius procesus) – 17 proc. bei atliekų tvarkymo – 5 proc. Būtent todėl Aplinkos ministerija siekdama užtikrinti aplinkosauginių priemonių naudojimą turi glaudžiai bendradarbiauti su kitomis institucijomis. „Daugybę dalykų, kuo toliau, tuo glaudžiau, turime spręsti bendradarbiaujant su energetikos ministerija, pavyzdžiui, kaip padidini vėjo, saulės energijos panaudojimą, kokiose vietose statyti vėjo elektrinių parką. Tarp aplinkosaugos ir energetikos yra labai svarbus ryšys ir bendradarbiavimas“, – pasakoja ministras. – Tiesa, žemės ūkiui kol kas yra nuolaidžiaujama, tačiau kai šis sektorius pasieks tokį industrijos lygį, kai galės dalį savo pajamų atidėti aplinkosauginėms priemonėms ir jiems teks susiimti ir atsakingiau žiūrėti į taršą“.
Nors pasauliniu mastu Lietuvos antropogeninės veiklos indėlis į anglies dioksido emisiją vertinamas tik 0,05 proc., tačiau tai nereiškia, kad galime sėdėti sudėję rankas. „Siekiamybė yra, kad Lietuvos indėlio iš viso nebūtų, tačiau dabar svarbiausias noras neviršyti 2°C ribos“, – teigia K. Trečiokas.