tarša

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandien Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Kemerovo srities miestuose, Rusijoje, baltas sniegas virto juodu. Vietos gyventojų filmuojami apokaliptiniai vaizdai stebina visą pasaulį, nors vietiniams tai esą įprastas reikalas. Žmonės priversti kvėpuoti anglies dulkėmis. Sniegas juodas. Tik šviežiai nuplauti automobiliai išsiskiria savo spalva. Visi kiti, kaip sako įrašo autorius, „rūkyti“. Ir tokia situacija ne tik Novokuznecke, bet ir kitose Rusijos pietvakarių Sibiro, Kemerovo srities gyvenvietėse.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų, rengia naujas kvapų kontrolės taisykles ir svarsto mažinti leidžiamos koncentracijos ribą. Tuo tarpu ūkininkai teigia, kad turės nemažai investuoti, o tai žlugdys gyvulininkystę, pranešė LRT televizija. SAM ketina iš nuotekų valymo įrenginių, fermų ir kitų ūkio subjektų sklindančių kvapų leidžiama koncentraciją sumažinti keturis kartus pastate ir 40 metrų aplink jį.

Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes, kurias įspėjo dėl padidėjusios oro taršos smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Šiemet užterštumas, palyginti su pernai metais, yra padidėjęs, ypač sudėtinga situacija Klaipėdoje, pirmadienį pranešė ministerija. Klaipėdoje nuo sausio 1 dienos iki spalio 18 dienos kietųjų dalelių, mažesnių kaip 10 mm skersmens (KD10), koncentracija aplinkos ore paros ribinę vertę viršijo jau 50 dienų, o galima viršyti ne daugiau kaip 35 dienas.

Vokietijos „didžiosios koalicijos“ - Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) - lyderiai sutarė dėl priemonių paketo, kurio tikslas - išvengti draudimų į šalies miestus įvažiuoti dyzelinu varomiems automobiliams.

Penktadienį Lietuva su kitomis Europos valstybėmis minės Tarptautinę dieną be automobilio. Šią dieną dalis šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais. Klaipėdoje nuosavų automobilių vairuotojai skatinami naudotis viešuoju transportu. Jie penktadienį galės miesto autobusais keliauti nemokamai, tik turės pateikti automobilio techninį pasą.

Beveik tūkstantis Žiežmarių gyventojų liko be geriamojo vandens. Jau kelinta savaitė vienas iš dviejų miestelio vandens gręžinių – užterštas. Maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja šio vandens negerti ir nenaudoti gaminant maistą. Mat jame sveikatai kenksminga cheminė medžiaga boras viršija leistiną normą. Vietiniai piktinasi, kad 21 amžiuje kasdien turi su kibiru žingsniuoti prie šulinio, o už tai atsakingi ,,Kaišiadorių vandenys“ greitų pokyčių nežada.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus specialistai perspėja Kėdainių rajono gyventojus dėl galimos rizikos jų sveikatai, naudojant Nevėžio upės vandenį. Sunerimta, įvertinus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kėdainių aplinkos apsaugos inspekcijos pateiktus duomenis apie į Nevėžio upę išleidžiamas nepakankamai išvalytas nuotekas.

Jungtinės Valstijos, net ir pasitraukusios iš svarbios tarptautinės sutarties, turinčios padėti suvaldyti klimato pokyčius, blokuoja gyvybiškai svarbias Jungtinių Tautų derybas dėl finansinės pagalbos neturtingesnėms šalims, kovojančiomis su pasaulinio atšilimo padariniais, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė keli šaltiniai.

Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės. Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl.

Dvejose šalies maudyklose bei keturiose rekreacinėse zonose buvo nustatyta trumpalaikė tarša – vandens kokybė čia neatitiko Lietuvos higienos normų, pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Rugpjūčio pirmoje pusėje didesnis nei leidžiamas higienos normos žarninių enterokokų kiekis nustatytas Kauno marių I paplūdymio bei Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinio maudyklose. Kiek vėliau atlikus pakartotinius tyrimus, vandens kokybė atitiko reikalavimus.

Po kelis mėnesius trukusios kovos su lervomis ir galima kitokia tarša, Marijampolės savivaldybė teigia, kad mieste vandentiekio vanduo yra saugus. Pasak savivaldybės pranešimo, Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei bendrovės „Sūduvos vandenys“ atstovų penktadienį ekstremalių situacijų komisijos posėdyje pristatyti tyrimai rodo, kad vanduo atitinka reikiamus rodiklius.

Aplinkosaugininkai griebiasi už galvų – taip smarkiai sužydėjusios Baltijos jūros nematė jau daugelį metų. Dumbliais nukloti Lenkijos ir Suomijos paplūdimiai – ypač skaudus smūgis vietos turizmui. Dėl šių dumblių maudytis negalima ne tik Lenkijoje, bet jau ir Suomijoje. Tačiau mokslininkai dėl to tik trina rankomis. Iš gausios vandens augalijos jie gamina vaistus ir atlieka svarbius tyrimus.

Baltijos jūroje pasklidusi naftos dėmė kelia pavojų pietų Švedijos pakrantėms, pirmadienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Nafta sekmadienį pasklido iš Panamoje registruotos prekinio laivo „Makassar Highway“, gabenančio 1 325 automobilius ir liepos 23 dieną užplaukusio ant seklumos prie Švedijos rytinių krantų į pietus nuo Stokholmo. Laivas sekmadienio rytą netikėtai pajudėjo ir pažeidė aplink jį įrengtas apsaugines užtvaras.

Kai kurių šalies didžiųjų miestų valdžios atstovai skeptiškai vertina Aplinkos ministerijos siūlymą riboti dyzelinių automobilių eismą miestuose nuo 2020 metų. Aplinkos ministerijos registruotame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Pajūryje gyvenantys bei atostogaujantys žmonės stebisi, kodėl į pliažus Palangoje su šunimis negalima, o jodinėti arkliais nedraudžiama. Esą šie paplūdimiuose ne tik teršia smėlį, vandenį, bet ir niokoja kopas. Žmonės baiminasi ir gyvūnų platinamų ligų. Palangos valdininkai pabrėžia, kad su gyvūnais ilsėtis ar pramogauti paplūdimyje galima tik vienoje, tam skirtoje vietoje. Palangos Birutės parko paplūdimys puošiasi mėlynąją vėliava.

Seni, orą ypač teršiantys dyzeliniai automobiliai daugelyje Vakarų Europos šalių vis labiau apmokestinami, o tokiuose miestuose kaip Paryžius, Oslas ar Diuseldorfas jais dėl taršos išvis nebegalima važinėti gatvėmis. Tačiau kas netinka Vakarų europiečiams, randa vietą Lietuvoje. Tarptautiniais duomenimis, vis daugiau naudotų dyzelinių automobilių užplūsta Europos rytus, o kartu ir mūsų šalį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (NVSC Panevėžio departamentas) 2018 m. birželio 11 d. iš Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gavo informaciją apie Panevėžio mieste galimai naftos produktais užterštą geriamąjį šulinio vandenį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis vyraujant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms (sausi orai, silpnas vėjas), daugelio miestų ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o kai kuriuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Mažeikiuose) kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) koncentracija viršijo 50 µg/m³...

Kuo mažiau būkite lauke - apie gresiantį rimtą pavojų perspėja specialistai. Sveikatai pavojinga oro tarša pastarosiomis dienomis kai kuriose šalies vietose padidėjo kelis kartus. Užteršta beveik visa Lietuva, nors pirmauja Klaipėda. Čia norma viršijama ir kelis kartus. Tad saudžiant šalčiui ir karaliaujant sausam bei ramiam orui sportą ar nebūtinus darbus lauke geriau atidėti geresniems laikams.

Plastiko fragmentų galima rasti visame pasaulyje, kiekviename žemyne ir kone kiekviename vandens telkinyje. Tyrėjai nustatė, kad 73 proc. šiaurės vakarų Atlanto giliavandenių žuvų valgo būtent... plastiką. Tai dažniausiai plastiką valgančios žuvys pasaulyje, rašo iflscience.com. Plastiko tarša – didžiulė. Naudodami žuvų tinklus 600 metrus po vandeniu, tyrinėtojai iš Nacionalinio Airijos universiteto ištyrė per 230 giliavandenių žuvų, kurių dydis siekė nuo 3,5 cm iki 59 cm.

  Europos Teisingumo Teismas (ETT) ketvirtadienį paskelbė pripažįstantis Lenkiją kalta dėl oro kokybės normų pažeidimų ir paragino nedelsiant taisyti padėtį, nes priešingu atveju šalis gali sulaukti finansinių nuobaudų.   ETT sprendimas, kad Lenkija reguliariai pažeidinėdavo ES direktyvomis nustatytus oro taršos smulkiomis toksiškomis kietosiomis dalelėmis leistinuosius parametru žymi naują priešpriešą tarp Europos Sąjungos institucijų ir Varšuvos dešiniosios vyriausybės.

  Teherane nuo ateinančios savaitės dėl smarkaus užterštumo Irano sostinėje ir didžiojoje dalyje jos apylinkių bus uždarytos pradinės mokyklos, pranešė vietos pareigūnai.   Be to, 8,5 mln. gyventojų turinčiame Teherane bus smarkiai apribotas eismas, automobiliai į miestą bus įleidžiami pakaitomis. Panašių priemonių čia buvo imtasi gruodį, kai dėl užterštumo Teherane ir jo apylinkėse mokyklos buvo uždarytos keletui dienų.

Kaip paaiškėjo naujame, mokslininkų atliktame tyrime, Kinijoje vykstančias nuošliaužas gali sukelti oro tarša. Prasta oro kokybė yra susijusi su maždaug 4000 mirčių Kinijoje kiekvieną dieną, tačiau naujame tyrime, geologai nustatė, kad anksčiau buvo pamiršta dar viena grėsmė sukeliama taršos.  „Teršalai taip pat gali sukelti mirtinas nuošliaužas”, – moksliniame žurnale „Earth and Planetary Science Letters” rašo naujo tyrimo autoriai dr. Ming Zhang ir dr. Mauri McSaveney.

 Vėžys – liga, kuri diagnozuojama milijonams žmonių. Nors dedama daug pastangų, kad būtų atrasti geresni vėžį gydantys vaistai ir metodai, svarbiausias dalykas, ką reikėtų daryti norit išvengti šios ligos, tai imtis prevencijos. Štai kokių dalykų reikėtų vengti, jei norite sumažinti vėžio susirgimų riziką. Mėsa Kad ir kokia skani ji bebūtų, mėsos vartojimas gali padidinti šansus susirgti vėžiu. Mėsa, ypač apdirbta, savo sudėtyje turi nitratų, kurie, pasak mokslininkų įrodymų, sukelia vėžį.

Kai kuriuose Indijos labiausiai apgyvendintuose miestuose, smogas yra toks pavojingas, kad darbuotojai priversti bėgti į kaimus. Tai lemia netikėtą demografinį pokytį, kuris gali pakeisti dešimtmečius trukusį urbanizacijos procesą. Indijos sostinėje, Delyje, nuodingų mikroskopinių dalelių skaičius lestiną normą, kurią nustatė Pasaulio sveikatos organizacija, viršija 75 kartus. Užterštumas sostinėje yra lygus maždaug 40 cigarečių surūkymui per dieną.

Anglies dvideginio koncentracija mūsų planetos atmosferoje pasiekė naujas rekordines aukštumas, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos. Jungtinė Tautos perspėjo, kad būtina imtis drastiškų veiksmų, kad būtų pasiekti uždaviniai, numatyti 2015 metų Paryžiaus klimato sutartyje.  „Anglies dvideginio koncentracija atmosferoje 2016 metais didėjo rekordiškai sparčiai“ ir išaugo iki 403,3 CO2 molekulių milijone oro molekulių (ppm), pažymėjo Pasaulinė meteorologijos organizacija.

Naujoje mokslininkų ataskaitoje paaiškėjo, kad nuo taršos Jungtinėje Karalystėje per metus miršta apie 50 tūkstančių žmonių. Tai pirmaujanti šalis šiuo klausimu. Tyrime teigiama, kad taršos problema sukelia daugiau mirčių Didžiojoje Britanijoje, nei beveik visoje vakarų Europoje. Taip pat matyti, kad Jungtinės Karalystės gyventojų mirčių skaičius dėl taršos yra didesnis, nei manyta.

Barako Obamos administracija kovodama su klimato kaita siekė sumažinti išmetamų dujų kiekį ir sukūrė švarios energijos planą, deja, Donaldo Trumpo administracija planuoja jį numarinti. Tokią naujieną pranešė JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) administratorius Scottas Pruittas. Švarios energijos planas buvo skirtas tam, kad greičiau būtų pasiekti Paryžiaus klimato susitarime nustatyti tikslai, sumažintas išmetamų teršalų kiekis.

 Didžiosios Britanijos princas Charlesas (Čarlzas) ketvirtadienį Maltoje per pasaulio vandenynų apsaugos konferencijos atidarymą pareiškė, kad šiais laikais žuvį valgome užterštą plastiku, ir paragino imtis ryžtingų veiksmų kovoje su klimato kaita. Aplinkosaugos problemomis besirūpinantis Britanijos sosto paveldėtojas Europos Sąjungos remiamoje konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad smarkūs uraganai ir koralinių rifų nykimas yra signalai, raginantys kovoti su klimato kaita.

Mokslininkai sako, kad žmonės metų metus teršia Žemės upes, vandenynus ir atmosferą, tą žinome ir patys, todėl kyla klausimas, ar pasaulyje dar liko bent vienas taršos nepaliestas kampelis? Manoma, kad maždaug prieš 1 mln. metų.žmogus išmoko įžiebti ugnį. Antropologai dažnai nurodo šį įvykį kaip tą, kuris iš tiesų leido mums tapti žmonėmis, suteikiant mums galimybes ruošti maistą, šildytis ir kurti įrankius.

Vilniuje fekalijos į Nerį liejasi per dažnas avarijas, o Kaune, kaip aiškėja  - nuolat. TV3 žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad dalies Kauno, tai yra tūkstančių miesto gyventojų išmatos jau daugelį metų keliauja tiesiai į Nerį. Tai patvirtina ir aplinkosaugininkai.

Pesticidų likučiais užterštų kiaušinių ir paukštienos skandalo Europoje tyrime kompetentingos institucijos surenka vis daugiau informacijos apie kiaušinių produktų, kurie potencialiai galėjo būti užteršti fipronilu, išplatinimą Europos Sąjungos rinkoje.

Seimo nario Arvydo Anušausko iniciatyvai sumažinti keliuose techninių reikalavimų dėl išmetamųjų dujų neatitinkančių transporto priemonių Seimas po pateikimo pritarė, o pareigūnai tokią idėją pasitiko karčiai. Pasak jų, dabar visi patirs nepatogumų – ir pareigūnai, kurie neva iš akies turės nustatyti techniškai netvarkingus automobilius, ir vairuotojai, kuriuos policija sustabdys ne porai minučių, o visam pusvalandžiui.

Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai aunasi ilgaaulius batus ir netrukus brenda į Minijos upę. Į plastikinius maišus renkamos nugaišusios žuvys. Vos per keletą minučių maišai gerokai pasunkėja. Žuvų – išties daug ir nuo pačių mažiausių, užstrigusių žolėse, iki poros kilogramų sveriančių, kaip kad ši, gulinti krante. Pirmieji nugaišusias žuvis pastebėjo Plungės rajone Minijos upe sekmadienį baidarėmis plaukioję poilsiautojai. Pasak žmonių, žuvų dugne kelių kilometrų ruože matėsi tūkstančiais.

Tūkstančiai negyvų žuvų – tokio reginio nenorėtų išvysti nė vienas vasarą baidare pasiirstyti sumanęs poilsiautojas. Tačiau būtent tai regėjo portalui tv3.lt laišką parašiusi Alberta Lukoševičienė, sekmadienį plaukusi Minija, netoli Žemsodžio (Plungės raj.). Pakraupusi moteris sako, jog daugiau niekada nenorėtų išvysti tokio šiurpaus vaizdo – šimtai kilogramų negyvos žuvies tiesiog guli upės dugne. Pasak liudininkės, vietiniai žmonės kaltina kaimynystėje gyvenantį ir kiaules auginantį ūkininką.

Ekspertai ragina susirūpinti dėl į vandenį patenkančių cheminių medžiagų ir vaistų, kurie turi beveik mirtiną poveikį laukinei gamtai. Reikėtų labiau kontroliuoti chemines medžiagas, nes šios gali feminizuoti žuvų patinus ir sukelti kitus neigiamus padarinius.

Praūžusios liūtys daugelį privačių šulinių ir gręžinių turėtojų paliko be geriamo vandens. Nes į šulinius, iškastus šalia gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ar daržų, kaip sako maisto ir veterinarijos specialistai, subėgo buitiniai teršalai, ir vanduo tapo netinkamas ne tik gerti, bet ir maistui gaminti. Toks vanduo daug kur net gi pavojingas sveikatai, nes jame padaugėjo nitritų, nitratų, bei mikrobiologinių teršalų. Šalia Vilniaus gyvenanti Stasė rodo pilną šulinį vandens.

Beveik 3 proc. šalies maudyklų neatitinka higienos normų – didesnis nei leistina užterštumas aptiktas Šiaulių, Elektrėnų rajonuose, Druskininkuose, Jurbarke esančiuose vandens telkiniuose. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pranešė, kad tai parodė gauti tyrimų rezultatai iš 105 maudyklų – iš viso į stebėsenos sąrašą įtraukta 114 maudymosi vietų.

Mokslininkai išsiaiškino, kad atoki Ramiojo vandenyno pietuose įsikūrusi, britams priklausanti, sala yra labiausiai užteršta pasaulyje. Joje yra maždaug beveik 38 milijonai plastiko šiukšlių vienetų. Įdomiausia, kad sala yra negyvenama. Plastiko taršos lygis negyvenamoje Hendersono saloje yra didesnis, nei bet kur kitur pasaulyje. Koralinė sala Ramiajame vandenyne, Pitkerno salų teritorijoje priklauso Jungtinei Karalystei, kaip rašoma independent.

Dyzelinių sunkvežimių ir lengvųjų automobilių sukeliama oro tarša 2015 metais visame pasaulyje nusinešė maždaug 38 tūkst. gyvybių, teigiama pirmadienį paskelbtose tyrimo išvadose.

Viename JAV branduoliniame komplekse Vašingtono valstijoje antradienį įgriuvo dalis tunelio, kuriame laikoma užteršta įranga, bet radioaktyvių teršalų pasklidimo į aplinką nebuvo užfiksuota. Hanfordo komplekse, esančiame maždaug už 275 km į pietryčius nuo Siatlo, po anksti ryte įvykusio incidento dešimtims tūkstančių darbuotojų buvo nurodyta pasislėpti saugiose vietose, užtikrinti saugų vėdinimą ir nevalgyti bei negerti.

Mokslininkai ištyrė, kad Arktyje susiformavo dvi didelės šiukšlių salos. Jos susidarė taip vadinamose aklavietėse, esančiose Grenlandijos ir Barenco jūrose, kuomet šiukšlėms nebebuvo, kur daugiau plaukti. Po šių išvadų, Greenpeace paragino įmones veikti ir mažinti problemą, kuri ne tik teršia aplinką, bet ir kenkia jūrų gyventojams. Mokslininkai įspėja dėl dviejų, Barenco ir Grenlandijos jūrose, susidariusių šiukšlių salų.

Prieš porą mėnesių Šiaurės jūros krante, Vokietijoje, buvo rasti negyvi kašalotai. Neseniai buvo paviešinta šių gyvūnų skrodimo informacija. Mokslininkai buvo labai sujaudinti to, ką rado gyvūnų skrandžiuose. Remiantis Šlėzvigo-Holšteino Vatų jūros nacionalinio parko pranešimais spaudai, daugelio kašalotų skrandžiai buvo pilni plastiko. Skrandžiuose taip pat rastas 13 metrų ilgio žvejybos tinklas, 70 cm ilgio automobilio plastiko gabalas ir kitos plastikinės šiukšlės.

Vilniaus rajone Vanaginės kaime specialistai toliau šalina taršos padarinius, tolesnius galimus veiksmus svarsto rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija. Kaip BNS sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska, savivaldybės samdoma įmonė „Fetoksa“, aplinkosaugininkai ir kiti pareigūnai pirmadienio vakarą pradėjo atliekų surinkimo darbus iš Vanaginės kaime esančio tvenkinio. Darbai buvo vykdomi per naktį.

Dažnai ten, kur vieni mato tik problemą, kiti pamato galimybę. Taip, senų automobilių išmetamos dujos, Graviky Labs steigėjams tapo tobula galimybe naujam verslui kurti. Du azijiečiai Graviky Labs steigėjai, startuoliai, kurie kurdami savo produktą Air-Ink (lt. oro-rašalas) išnaudojo automobilių, sunkvežimių ir autobusų taršos problemą. Išmetamąsias dujas jie sugalvojo paversti rašalu.

Britanijos ekologiškos energijos šalininkai ,Eco Experts, surinko duomenis ir išrikiavo 135 šalis pagal didžiausią taršą. Buvo atsižvelgiama į penkis aplinkosaugos veiksnius: energijos vartojimo kiekį vienam gyventojui, kuro deginimo metu išmetamą CO2 kiekį, oro taršos lygį, mirtis, kurias lėmė oro tarša bei atsinaujinančios energijos gamybą. Tyrėjai ne tik pažiūrėjo kiekvienos šalies oro taršos lygį, bet ir įvertino kiek darbo įdedama į kovą su klimato kaita.

  Prancūzijos atominėje elektrinėje (AE) ketvirtadienį nugriaudėjus sprogimui, Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad radiacinio pavojaus nėra. „Nėra jokių radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką: šis incidentas nėra nei radiologinis, nei branduolinis“, - pranešė VATESI.   Pasak inspekcijos, ji gavo oficialią informaciją iš „Tatenos“s, kad Prancūzijoje Flamanvilio branduolinėje elektrinėje 1 bloko turbinų salėje 10.15 val.

Penktadienį pavakare aplinkosaugininkams buvo pranešta, kad Vilniaus mieste esančiame miškelyje kažkas išmetė statines su galimai pavojingomis medžiagomis. Prie Grigiškių buvo aptikta 12 surūdijusių statinių, iš kurių bėgo neaiškius skystis. Statines radęs žmogus pasakojo, kad senos statinės miške atsirado šiandien, jas jis aptiko vaikščiodamas su šunimi. Šalia statinių išverstos ir senos padangos. Į įvykio vietą aplinkosaugininkai iškvietė ugniagesių gelbėtojus.