Seni dyzeliniai automobiliai dominuoja ne tik pasižvalgius po Lietuvos gatves. Skelbiama, jog vien pernai į Bulgariją iš Vakarų Europos įvežta per 30 000-čių nešvarių dyzelinių automobilių. Tai trečdalis viso naudotų automobilių importo į šią šalį. Nustatyta, kad kai kurie iš jų į aplinką išleidžia net 12 kartų daugiau nuodingų medžiagų negu priimtina norma. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovo Kęstučio Kupšio teigimu, jeigu nebus imtasi priemonių, tokių automobilių Lietuvoje taip pat tik daugės.
„Dažnas taršų automobilį valdantis Vakarų europietis susimąsto, ką jam toliau su juo daryti. Ar atvažiuoti iki miesto sienos ir persėsti į viešąjį transportą, ar galbūt padaryti radikalų pokyti ir parduoti tą taršų dyzelį ir įsigyti mažiau taršų: benziną, hibridą, elektromobilį“, - aiškina LVOA atstovas Kęstutis Kupšys.
Autotyrimų duomenimis šių metų pirmą pusmetį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota beveik 90 tūkstančių naudotų lengvųjų automobilių. Vidutinis jų amžius siekė virš 12-kos metų. O net 75% jų – varomi dyzelių.
Tačiau tuo stebėtis neverta. Pagal pirmą kartą Lietuvoje atliktą automobilių eksploatacijos tyrimą, dyzelinės mašinos vos ne pigiausios. Eksploatacijos kaina jos nedaug atsilieka nuo varomų dujomis. Ir nors degalai pigesni – aplinką dyzelinas teršia labiausiai.
„Šiaip jau priimta tai, kad vis tiek, dėvėtas automobilis dyzelinis, kietųjų dalelių, kitų dalelių iki 10 mikronų išmeta žymiai daugiau negu benzininis, suskystintas dujas naudojantis ar jau nekalbu apie elektrinį automobilį“, - sako Aplinkos apsaugos tarnybos atstovas Vytautas Krušinskas.
O kuo daugiau ore kietųjų dalelių, tuo daugiau bronchitu, astma, kraujagyslių ir širdies ligomis bei vėžiu sergančių žmonių. Skaičiuojama, jog vien dyzelinių variklių išmestas azoto dioksidas per metus pražudo 75 000 europiečių. Pasak Vytauto Krušinsko, Lietuvoje iki šiol oro taršos rodikliai buvo neblogi.
„Tai va, sakykim 3, 4 metus neturėjome tokios situacijos. Deja, šiais metais, jau dabar turime viršijimus Klaipėdoje, Viliuje kietųjų dalelių“, - situacija aiškina V.Krušinskas.
Visgi oro tarša labiau už sutaupomus eurus rūpi retam Lietuvos vairuotojui. Hibridinių ir elektra varomų automobilių nors ir daugėja, tačiau palengva. Šiuo metu Lietuvos gatvėse įregistruota 800 elektromobilių ir kiek daugiau nei 11 000 hibridų. Kęstutis Kupšys įsitikinęs, jeigu nebus priimta įstatymų, skatinančių ekologišką transportą, vienas seniausių Europoje, mūsų šalies autoparkas niekada neatjaunės.
„Mes galime laukti maždaug 10-metį, tada tos taršios technologijos savaime brangs ir švarios technologijos po truputį pigs, atsiras didesnė pasiūla tiek naujų, tiek dėvėtų elektromobilių Lietuvoje. Ir bus kuo toliau, tuo labiau įmanoma juos įsigyti daugeliui šeimų“, - yra įsitikinęs LVOA atstovas Kęstutis Kupšys.
Tačiau laukti taip ilgai gali neprireikti. Aplinkos ministerija sako, taršos problemą mato ir jau ruošia naujus mokesčius orą teršiantiems automobiliams.
„Vienas iš realiausių siūlymų – tai yra turėti registracijos mokestį būtent tiems taršiems automobiliams. Tokiu atveju pasirinkimas, kokį automobilį rinktis, kad ir seną, nes jų yra mažiau taršų, na būtų postūmis rinktis mažiau taršų, nes tu žinosi, kad reiks primokėti, jeigu rinksiesi taršų“, - mano aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Tuo tarpu daugelis Europos šalių imasi kur kas radikalesnių veiksmų. Teršiantiems aplinką automobiliams taiko metinius mokesčius, o varomus elektra subsidijuoja. Ministerija pripažįsta, jog lietuvių perkamoji galia per maža, kad vertėtų skatinanti visus sėsti už naujų ekologiškų automobilių.
„Mes pažiūrėjome sandorius, kurie vyksta automobilių sektoriuje, tai yra virš 3000 maždaug vidutinio sandorio suma. Tai už tokią sumą, net ir labai ieškodamas, nesurasi elektromobilio“, - nurodo M.Norbutas.
Visgi valdžia rankų nenuleidžia. Vairuotojus sėsti prie elektromobilių vairo skatinti žada ir Susisiekimo ministerija. Plečiama elektromobilių infrastruktūra. Automagistralėse Vilnius – Klaipėda ir Vilnius – Panevėžys jau įrengta 13 viešų krovimo stotelių. Iki šių metų pabaigos pradės veikti dar 14. Taigi, jos magistraliniuose keliuose stovės kas pusšimtį kilometrų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.