tarša

Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas prieš metus bandė prastumti įstatymo projektą, kurį priėmus įmonė „Grigeo Klaipėda“ būtų išsprendusi savo taršos problemą be jokių papildomų investicijų ir išlaidų, ir netgi būtų sutaupiusi pinigų. Už tai būtų sumokėjusi uostamiesčiui priklausanti įmonė Klaipėdos vandenys, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tiesa, įstatymo prastumti nepavyko, o įmonė „Grigeo“ toliau teršė ir taip sutaupydavo šimtus tūkstančių.

Utenos rajone penktadienį nuspręsta neskelbti ekstremaliosios situacijos dėl pavojingų atliekų, rastų bankrutuojančios bendrovės patalpose. „Kol kas ekstremalios situacijos nepaskelbėme, jos nėra. Įvertinome tai, kad dar negavome tyrimų. (...) Preliminariai matosi, koks yra kiekis, bet nei kažkokių pratekėjimų, kažkokios taršos tikrai nematyti“, – BNS po savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sakė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Remeikis.

Klaipėdos prokurorai dėl taršos tiria maždaug dešimt objektų, patvirtino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. „Grigeo“ situacija parodė vieną taršos šaltinį, tačiau prokuratūroje tiriami ir kiti taršos šaltiniai. Mūsų prokurorai tiriamų objektų turi daugmaž dešimt, ir ten situacija irgi neblizga, galbūt apimtys yra kitos“, – sakė D. Pocienė. „Aš kalbu apie taršą įvairiais būdais, ne tik fizinę taršą, bet ir kvapų taršą, kas labai aktualu mūsų bendruomenei.

Kol „Grigeo“ vadovas viešai atgailauja ir dėl teršalų kaltina paprastus darbuotojus, savo kaltės kratosi ir Klaipėdos aplinkosaugininkai bei uostamiesčio valdžia. Visgi, bent aplinkosaugos specialistai turi ko drebėti. Aplinkos ministras pareiškė, kad atsakomybė laukia ne tik nuotekas į marias paleidusios įmonės, bet ir nusikaltimo nepastebėjusių specialistų. To jau reikalauja ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Pareigūnams ir aplinkosaugininkams nustačius, kad „Grigeo“ grupei priklausantis popieriaus ir kartono fabrikas Klaipėdoje į marias galėjo tyčia ilgai pilti nevalytas atliekas, apie susidariusią situaciją ketvirtadienį viešai prakalbo pagrindinis bendrovės akcininkas ir prezidentas.

Kartoną gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ tarša buvo organizuojama ir planuojama ilgą laiką, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Ministro teigimu, tarša galimai vyko nuo 2012 metų. Anot jo, teisėsaugos operacija parodė, kad veiksmams „Grigeo Klaipėda“ ruošėsi iš anksto. „Kaip matome iš paskutinės operacijos, tai buvo gerai pasiruošta ir suplanuota.

Į Kuršių marias patekus nevalytoms nuotekoms, Vyriausybė trečiadienį pavedė institucijoms per mėnesį išanalizuoti taršos situaciją Klaipėdoje ir pateikti siūlymus, kaip geriau kontroliuoti padėtį.  Vyriausybės teigimu, taip pat turės būti ištirta kitų panašių objektų veikla, nustatyti ir patikrinti rizikingi objektai.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas „Iki“ pranešė stabdantis higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ produkcijos pirkimą – ji nebus perkama, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų „Grigeo Klaipėdai“ nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias. „Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį.

Pareigūnai antradienį šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Tiesa, klaipėdiečiai įtarimų, kad tai vyksta, turėjo jau senokai, bet į jų įtarimus nekreipė dėmesio nei uostamiesčio aplinkosaugininkai, nei buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, kuris šiuo metu patarinėja miesto merui.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai trečiadienį ketina pradėti kartoną gaminančios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ neplaninį patikrinimą. „Atliksime neplaninį patikrinimą ir išsiaiškinsime situaciją. Šiandien planuojame pradėti“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius. Šis patikrinimas bus pradėtas prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą dėl taršos uostamiestyje.

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis. Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė.

Valdantieji Seime toliau sėkmingai stumia naująjį automobilių taršos mokestį, kuris realybėje greičiau yra papildomas mašinos registravimo mokestis. Jis sieks nuo 14 iki 540 eurų ir labiausiai skriaus dyzelinių mašinų savininkus. Opozicija ragina mokesčio neįvesti ir priekaištauja, kad ūkininkai su savo galinga technika – traktoriais ir kombainais ir vėl pamaloninti – šio mokesčio nemokės.

Europos Sąjungos lyderiai pritarė vadinamajam „Žaliajam planui“, pagal kurį iki amžiaus vidurio Europa turi tapti klimatui neutraliu kontinentu. Po ištisas valandas trukusių ir tik naktį pasibaigusių derybų Europos Sąjungos lyderiai pritarė pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Vienintelė Lenkija pareikalavo daugiau laiko visiškai pereiti prie žaliosios energijos ir keliamus tikslus sieks įgyvendinti iki 2070-ųjų.

Valstiečiai vėl keičia nuomonę dėl savo siūloma taršos mokesčio.  Iki planuojamo įstatymo įsigaliojimo likus tik kiek daugiau nei trims savaitėms jis vėl grąžinamas į pradinę padėtį. Valstiečiai atsisakė idėjos, kad susimokėti tektų tik už pirmą kartą Lietuvoje registruojamą mašiną – kelis šimtus eurų siekiantį mokestį siūloma imti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Jau mėnesį valdžios mokamos tūkstančio eurų kompensacijos už mažiau taršų automobilį lietuvių nevilioja. Su šia išmoka Aplinkos ministerija vylėsi bent kiek apvalyti šalies gatves nuo senų mašinų, tačiau per keturias savaites 1 tūkst. eurų kompensacija už atiduodamą automobilį susiviliojo vos pusantro šimto vairuotojų.

Seime stringa valdančiųjų idėja apmokestinti taršius automobilius – vienas komitetas tam nepritaria ir projektą siūlo Seimui atmesti, kitas jį delsia svarstyti.   Kol papildomi komitetai projekto neapsvarstys, jo negalės imtis pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kurio išvada Seime yra svarbiausia ir kurio dauguma narių yra valdančiųjų atstovai.

Neatsakingai išmetami vaistai daro ilgalaikę žalą aplinkai, žmonių sveikatai ar net gyvybei. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros prof. dr. Viktoras Masevičius tvirtina, kad dėl netinkamo rūšiavimo, sąvartyne atsidūrę antibiotikai – išties pavojingi aplinkai. Pasak profesoriaus, irdamos antibiotinės medžiagos turi įtakos nepagydomų ligų atsiradimui, o tai, ko gero, viena didžiausių grėsmių žmonijos išlikimui ateityje.

Nemune ir kituose vandens telkiniuose aplink Alytų tarša nenustatyta, penktadienį pranešė tyrimus atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra. Skelbiama, kad nuo gaisro pradžios spalio 16 dieną iki lapkričio 18 dienos reguliariai imti mėginiai trijose vietose Nemune, taip pat lapkričio pradžioje paimti mėginiai iš Kavalio ežero, Gulbynės tvenkinio ir kūdrų, esančių gaisro paveiktoje teritorijoje. Iš viso paimta 119 vandens mėginių, tirti 64 parametrai, atliktos 2407 analizės.

Valdantieji toliau stumia naujuosius automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio. Pakoreguotas taršių mašinų registracijos mokestis sieks iki 760 eurų ir priklausys nuo to, kiek anglies dvideginio išskiria automobilis. Na, o naujasis nekilnojamojo turto mokestis gresia už statinius, kurių vertė viršys 150 tūkst.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimo antradienį pradėti svarstyti projektai dėl automobilių taršos ir nekilnojamojo turto apmokestinimo yra žingsnis teigiama linkme, tačiau anksčiau atmesti Vyriausybės pasiūlymai buvo kokybiškesni. Parlamentarams praeitą mėnesį atmetus Ministrų kabineto iniciatyvas, valdančiųjų atstovai Seime užregistravo projektus, jiems pritarta po pirmosios pateikimo stadijos.

Jau po poros mėnesių planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis gali būti kitoks nei planuota. Tiesa, pokyčiai į gerą vairuotojams. Siūloma už taršų automobilį mokėti tik kartą, pirmos registracijos metu, be to, siūlomi ir naujos mokesčių sumos. Ekonomistai sako, kad metodai, kuriais siekiama sumažinti šalyje taršių automobilių parką, stumia vyriausybę į kampą.

Panika Klaipėdoje. Ištyrę žemę specialistai nustatė, kad dalyje gyvenamųjų mikrorajonų ji užteršta ligas sukeliančiu chromu. Sušauktas ekstremalių situacijų komisijos posėdis, teritoriją valo naujosios gatvių valymo mašinos, miesto valdžia prakalbo net apie dalies grunto nukasimą. Užterštos teritorijos gyventojai įsitikinę – juos nuodija kaimynystėje veikiančios uosto krovos įmonės. Klaipėdos Vitės kvartalo stadione šalia mokyklos vaikai žaidžia kamuoliu.

Jau nuo pirmadienio seną automobilį į mažiau taršų keičiantys šalies vairuotojai gali teikti prašymus tūkstančio eurų kompensacijoms. Pirmieji norintys paramos jau registruojasi. Vien šiemet šioms kompensacijoms valstybė žada atriekti penkis milijonus eurų. Visgi vairuotojus specialistai ragina būti budrius: reikia ne tik įvykdyti oficialius reikalavimus, bet ir neapsigauti – senus automobilius atiduoti į legalius autolaužynus. Kodėl netinka populiarūs vadinamieji šrotai.

Gyventojai, seną taršų automobilį keičiantys į mažiau taršų, nuo lapkričio gali prašyti 1 tūkst. eurų kompensacijos.  Į kompensacijas pretenduoja vairuotojai, mažiausiai metus naudojantys taršų automobilį ir atiduodantys jį sunaikinti. Jų įsigyjamo kito automobilio CO2 emisija neturi viršyti 130 gramų kilometrui, jis privalo būti pirmą kartą registruotas Europos Sąjungoe po 2013-ųjų sausio 1-osios ir varomas benzinu, dujomis, etanoliu ar elektra.

Prieš automobilių taršos mokesčio pristatymą Seime, aplinkos ministerija suskubo taisyti įsivėlusias klaidas. Perskaičiavus sumas aiškėja, kad už dalį dyzelinių mašinų ateityje tektų mokėti mažiau, o štai dalis benzinu bei dujomis varomų būtų labiau apmokestintos nei planuota anksčiau. Ši mokesčių karuselė vairuotojams ir toliau neįtikina – mokesčius vadina ne gamtos švarinimu, o tiesiog pasipinigavimu. Panašu, jog taip galvoja ir dauguma Seimo narių – nuspręsta grąžinti įstatymą vyriausybei.

Penktadienį gyventojus pasiekė žinia, kad gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje lokalizuotas, o pavojaus gyventojų sveikatai nėra. Tačiau alytiškiams vis dar skundžiantis dėl dvoko paaiškėjo dar kita problema – nebėra kur dėti gaisro gesinimo metu surinkto vandens, tad iš rezervuaro jis tiesiai pilamas į Nemuną. Mokslininkų teigimu, prieš patenkant į atvirus telkinius tokį vandenį būtina ištirti, tačiau kaip padaryti tai praktiškai, patarimų neturi.

Valdantiesiems jau pradėjus skaičiuoti, kiek smarkiai eiliniams tautiečiams pinigines paplonins naujasis transporto taršos mokestis, internete žaibiškai plinta peticija, pasisakanti prieš. Daugiau kaip 45 tūkst. tautiečių pasiruošę mūru stoti, kad Seimas projekto nepalaimintų ir dėl automobilių nereikėtų tuštinti kišenių. Vitalijus, Vilniaus gatvėmis skriejantis su unikaliu 1966-ųjų metų „Mustang“ automobiliu, yra vienas iš 45 tūkst.

Gyventojų pinigines kitąmet plonins ir automobilių taršos mokestis. Aplinkos ministerija jau turi naujojo mokesčio planą su konkrečiais skaičiavimais. Pagal jį susimokėti turės visi asmenys perkantys dyzelinu, benzinu ar dujomis varomas transporto priemones. O sumos dydis priklausys nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Mokestis gali prasidėti nuo 36-ių eurų, o tam tikrais atvejais siekti beveik 1400 eurų už automobilį. Valdžios planai apmokestinti taršius automobilius virsta realybe.

Šiandien Kaune (Noreikiškių stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016) ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Siūlymas ugdymo įstaigoms NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Visiems Lietuvos vairuotojams teks patuštinti pinigines. Vyriausybė ruošia naują taršos mokestį, kuris kasmet paveiks daugiau nei 100 000 automobilių savininkus. Jeigu jūsų transporto priemonė į aplinką išmes daugiau teršalų nei leis nustatyta norma, teks susimokėti. Automobilių rinkos ekspertai aiškina, kad toks mokestis taršos problemos šalyje neišspręs. Su oro tarša kovojanti Vyriausybė viena ranka duoda, tačiau kita atima.

Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, sako aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Mažeikos, tam galėtų būti naudojamos lėšos, kurios bus surinktos nuo kitų metų įvedus taršos mokestį. Pasak ministro, Lietuvoje gyventojams tenkančių automobilių vidurkis gerokai viršija ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones savo automobilius naudoti mažiau, taip mažinant CO2 emisijas.

Šimtai tūkstančių tonų plastiko teršia ne tik Žemę, bet ir mūsų organizmus. Mokslininkų skaičiavimais, per metus žmogus vidutiniškai suvalgo ir įkvepia iki 120 tūkst. mikroplastiko dalelių. Į mūsų kūną jis patenka per maistą, kosmetiką ar tiesiog per orą. Ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Ieva Vilkė, plaudama indus, stengias visiškai nenaudoti plastiko. Vietoj kempinės – medinis šepetėlis, taip pat ji renkasi kietąjį indų ploviklį, kurį perka be pakuotės.

Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį – jį birželio pabaigoje tiesiai į geležinkelio cisternas iškrovė „Klaipėdos nafta“, o ne bendrovei priklausantis Būtingės naftos terminalas, per kurį „Orlen Lietuva“ importuoja žaliavą Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai. Portalo vesselfinder.

Klaipėdiečių sukurtas elektrinis autobusas jau sertifikuotas. Planuojama, kad rudenį į uostamiesčio gatves išriedės du tokie elektrobusai. Tiesa, ar šias transporto priemones pavyks įsigyti, spręs uostamiesčio politikai, mat vienas elektrinis kainuoja kaip du dyzeliniai ar dujiniai autobusai – beveik pusė milijono eurų. Centrinėse uostamiesčio gatvėse buvo galima išvysti kursuojantį elektrinį autobusą.

Aplinkos ministerija siūlo bausti prekybininkus už plastiko maišelių dalinimą nemokamai. Ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad pataisas netrukus turėtų svarstyti Vyriausybė, o jai pritarus – ir Seimas. „Esame parengę, suderinę ir esame baigiamojoje stadijoje prieš pateikiant Vyriausybei tvirtinti pataisas, kuriomis atskirai ketiname išskirti šį atvejį ir numatyti kontrolės procedūras ir baudas.

Įsibėgėjus pavasariui Didžiojoje Britanijoje bunda įvairiaspalviai drugeliai, po karštos pernai metų vasaros jų šiemet, skelbiama, padaugėjo. Gamtosaugininkai tuo labai džiaugiasi ir kartu primena, kad šiaip drugeliai sparčiai nyksta dėl ūkyje naudojamų chemikalų. Drugeliai ne tik labai gražūs dėl savo plačių, įvairiausiomis spalvomis išmargintų sparnelių, bet ir itin svarbūs visai ekosistemai.

Vienas į pensiją išėjęs amerikiečių karinio jūrų laivyno pareigūnas pasiekė stulbinantį rekordą. Savo kompanijos povandeniniu laivu atliko patį giliausią nusileidimą į vandenyno dugną. Visų nuostabai, beveik 11-os kilometrų gylyje vyras kameromis užfiksavo ne tik nežemiškus jūrų gyvūnus, bet ir giliausioje pasaulio vietoje gulinčias žmonių šiukšles. Nėrimas atliktas Selendžerio gelmėje, esančioje Ramiojo vandenyno pietinėje Marianų lovio dalyje.

Pasirodo, gyvenimas didmiesčiuose – tai lėta mirtis. Mokslininkai skaičiuoja, kad kasmet pasaulyje dėl oro taršos miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo sukeltų ligų. O kvėpavimo takų, širdies sutrikimus, cukrinį diabetą ir net vėžį sukelia iš automobilių, šildymo įrenginių, fabrikų pasklidusios mikroskopinės kietosios dalelės. Pavojai neaplenkia ir gana grynu oru pasižyminčios Lietuvos. Kiekvienais metais su oro tarša siejama beveik 3000 mirčių. Oro tarša sukelia daugiau mirčių nei rūkymas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad šiandien oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke. Siūlymas ugdymo įstaigoms NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandiena Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandien Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandien Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė Nacionaliniam oro taršos planui. Jam praėjusią savaitę ministrų kabinetas pritarė iš esmės. „Miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“, – pranešime teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Nacionalinės oro taršos mažinimo planą. Jam praėjusią savaitę ministrų kabinetas pritarė iš esmės. Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad vienam žmogui galėtų būti skiriama 1000 eurų paskata, o iš viso tam būtų skirta 30 mln. eurų.

Daugiau nei savaitę oro užterštumas vėžį sukeliančiomis kietosiomis dalelėmis Vilniuje buvo pasiekęs žmonėms pavojingą ribą, tačiau valdininkai nesugebėjo pasirūpinti, kad vaikai mokyklose negadintų savo sveikatos – bent jau nesportuotų lauke. Nors informacija apie užterštumą ore buvo skelbiama internete, visa eilė sostinės mokyklų fizinio lavinimo pamokas kaip niekur nieko vedė lauke. Kai kurie vilniečiai pajuto, kad oras neseniai visą savaitę Vilniuje buvo ypač užterštas kietosiomis dalelėmis.

Jei norite seną automobilį pasikeisti naujesniu, valdžia žada jums padovanoti 1000 eurų. Aplinkos ministerija Vyriausybėje pristatė kovos su su tarša planą, jame vardijamos dosnios priemonės: lietuviai, kurie atsisakys dūmijančių, aplinką nuodijančių senų automobilių, gaus pinigų, kuriuos galės išleisti naujesniam automobiliui, o gyventojai, kurie atsisakys senų krosnių, gaus nuolaidas naujiems biokuro katilams.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad patvirtinus taršos mažinimo planą gyventojams už seno automobilio atsisakymą bus galima mokėti tūkstančio eurų paskatą mažiau taršiam automobiliui pirkti. „Reikia padėti žmonėms atsisakyti ir manome, kad tas motyvacinis skaičius turėtų svyruoti ape tūkstantį eurų, atsisakant seno automobilio ir įsigijant naują“, – Žinių radijui sakė ministras.

Beveik prieš savaitę naujai išrinktas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį pristatė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį Vyriausybė turėjo pateikti Europos Komisijai (EK). Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane pateikiama informacija rodo, kad neįgyvendinus naujų apribojimų dėl užteršto oro Vilniaus gyventojai ateityje gyvens 6 mėn., o Kauno – 7 mėn. trumpiau. Taip pat minima, kad iki 2050 m. toks reiškinys taps pagrindine mirties priežastimi.

Metai iš metų diskutuojama apie tai, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2018 metais daugiau kaip pusė privalomai techninei apžiūrai pristatytų transporto priemonių buvo pagamintos prieš 15 ar daugiau metų (51,37 proc. – aut. past.). Įprastai automobilio amžiaus klausimas tampa itin aktualus dviem atvejais. Pirma, kai įvyksta eismo nelaimė ir esama tragiškų pasekmių.