Rapolas Tamošiūnas
Kuo toliau, tuo daugiau nerimo kelia klimato kaitos pokyčiai. Nuo jų kenčia gamta ir žmonės. Todėl kiekvienas turėtų pradėti keisti kasdienius įpročius, kad ir toliau žmonija galėtų mėgautis tuo, ką duoda ši planeta.
Svarbūs rodikliai
Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, profesoriaus daktaro Arūno Bukančio, pavasarį ima dygti nauji statiniai, aktyvėja ir individualių namų statybos. „Projektuojant statinius galima lemti būsimą jų patvarumą, ekonomiškumą, aplinkos kokybės bei komforto sąlygas. Pastaraisiais metais daug žalos statiniams padaro audros, potvyniai, žaibai ir kitos gamtos stichijos, todėl reikėtų griežtai laikytis statyboms keliamų techninių reikalavimų, ypač būtina atkreipti dėmesį į namų stogų priežiūrą, lengvų ar laikinų konstrukcijų patvarumą“, – pabrėžė pašnekovas. Jis sakė, kad lemiamą reikšmę tolesniam statinių eksploatavimui turi statybinių medžiagų parinkimas. Gera šilumos izoliacija, apsauga nuo kritulių ir vėjo bus užtikrinta tik tada, jei bus atsižvelgta į vietos klimato ypatybes. Todėl būtina paisyti specialių meteorologinių rodiklių: šalčiausių dienų oro temperatūros, vėjo krypties ir greičio kritulių metu, kritulių kiekio ne tik į horizontalų paviršių, bet ir į vertikalius paviršius, vėjo greičio, oro drėgnio ir bendros temperatūros, saulės spindulių poveikio įvairiems vertikaliems paviršiams, šešėlių zonų susidarymo įvairiais metų laikais.
Daugiau komforto, daugiau sąnaudų
„Numatant būsimus statybos darbus, dažnai tenka ieškoti kompromisų, t. y. iš dviejų blogybių rinktis mažesnę, pavyzdžiui, dėl gražesnio fasado aukoti vidaus patalpų komfortiškumą. Tai ypač išryškėjo pastaraisiais dešimtmečiais, paplitus daugiaaukštei statybai su stikliniais fasadais ir didžiuliais langais. Net vidutinio klimato šalyse, pavyzdžiui, Vakarų ir Vidurio Europoje, kur vyrauja palyginti švelnus klimatas, tokiuose pastatuose dirbantys žmonės saulėtomis pavasario, vasaros ir rudens dienomis susiduria su pastatų perkaitimo problema ir, žinoma, su milžiniškomis energijos sąnaudomis tokiems pastatams vėsinti“, – teigė A.Bukantis. Anot jo, žmonės įpratę gyventi patogiai, tačiau reikia prisiminti, kad kai kurie prietaisų naudojimo įpročiai gana stipriai prisideda prie klimato kaitos.
Sumažėtų CO2
„Nors mūsų žiemos šaltos ir parėjus namo norisi pabūti kuo šilčiau, vis dėlto esant galimybei temperatūrą reikėtų sumažinti. Turbūt ne visi žino, kad sumažinus šildymo temperatūrą vienu laipsniu, galima sutaupyti nuo 5 iki 10 proc. šildymo sąskaitos. Taip darydami per metus net 300 kg sumažintume CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių šiltėja klimatas planetoje“, – tikino profesorius. Pasak jo, jei kiekvienas namų ūkis, galintis reguliuoti šildymą, užprogramuotų savo termostatą, kad jis mažiau šildytų naktį ar dieną, kol nieko nėra namie, sąskaitą už šildymą būtų galima sumažinti nuo 7 iki 15 proc.
Vėdinti reikia protingai
Tiems, kurie negali reguliuoti šildymo namuose, jis patarė rinktis kitus būdus, kaip saugoti aplinką. Renkantis langus reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie dvigubo stiklo. Jie brangesni, tačiau ilgainiui atsiperka. „Medinių rėmų ir dvigubo stiklo langai yra patys geriausi, įstačius juos galima išsaugoti net iki 70 proc. šilumos. Vėdinti patalpas būtina, tačiau tai reikia daryti teisingai – praverti langą kelioms minutėms, nes jei paliksime atvirus langus visai dienai, kai temperatūra lauke apie 10 laipsnių šalčio, tam, kad patalpa vėliau pakankamai įšiltų, reikėtų šildyti tiek, kad per metus į aplinką būtų išmesta apie 1 toną CO2“, – pabrėžė dr. Arūnas Bukantis. Jis ragino suprasti, kad kiekvienas savo veiksmais tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie klimato kaitos. Ją pavyks pristabdyti tik tada, kai atsakingiau elgsimės tiek gamtoje, tiek namuose.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos inf.
