Benzinu ir dyzeliu varomų transporto priemonių išskiriami teršalai sudaro daugiau kaip pusę atmosferos teršalų. Juose yra anglies, azoto, sieros, švino, kitų junginių. Didžiausią teršalų dalį sudaro anglies dvideginis – pagrindinis žmogaus sukelto šiltnamio efekto veiksnys. Jo išmetimai į atmosferą lemia per 60 proc. šiltnamio efekto.
Visos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) dėl tam tikros molekulinės struktūros gali absorbuoti infraraudonuosius spindulius (šilumą). Atmosferoje jos atlieka labai svarbų vaidmenį sulaikydamos Žemę pasiekusią šilumą ir tokiu būdu pakeldamos žemesniųjų atmosferos sluoksnių temperatūrą. Jei ne šios dujos, Žemės paviršiaus temperatūra būtų apie 30ºC žemesnė, tačiau didėjant jų koncentracijoms, atmosferos temperatūra kyla – klimatas šiltėja. Dėl to tirpsta ledynai, kyla vandenynų ir jūrų vandens lygis, dažnėja pavojingi gamtos reiškiniai: sausros, liūtys, audros, taifūnai,
Ekologiško transporto kol kas mažai
Grėsmingos klimato šiltėjimo pasekmės verčia ieškoti būdų mažinti ŠESD išmetimus. Vertinant transporto sektorių automobilius galima vadinti tikrais teršamobiliais. Ypatingai tai taikytina Lietuvai, nes ji turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje. Puikia alternatyva iškastinį kurą naudojantiems ir vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams galėtų būti elektromobiliai. Pirmieji pasirodė daugiau kaip prieš šimtmetį, tačiau neišplito taip, kaip tikėtasi. Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis sako, kad šiuo metu Lietuvos keliais važinėja daugiau kaip 100 elektromobilių. Tai viena ekologiškiausių transporto priemonių. Elektromobiliai sunaudoja maždaug 3 kartus mažiau energijos negu vidaus degimo automobiliai.
„Žinoma, reikėtų įvertinti tai, kad elektromobiliams reikalinga elektra, kurios gamyba teršia aplinką labiau nei automobilių parkas. Elektrinės yra vieni didžiausių teršėjų, tačiau elektromobiliai yra „atsakingi“ už vidutiniškai 30-40 proc. mažesnę CO2 emisiją nei benzinu varomi automobiliai, net jei elektros energija gaminama deginant dujas ar skystąjį kurą. Elektromobilių efektyvumas didėja vis daugiau pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių – vis plačiau naudojant saulės, vėjo, vandens geoterminę, biomasės energiją“, - tikina L. Jokužis.
Europos Sąjunga brėžia ambicingus tikslus
Europos Sąjunga skatina elektromobilių plėtrą. Baltojoje knygoje (dokumentas, pristatantis Europos Komisijos siūlomus veiksmus įvairiose srityse) numatyta, kad ES šalims - narėms, taigi ir Lietuvai, keliamas tikslas iki 2030 metų dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose ir pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO2 iš esmės nebūtų išmetamas. Lietuva savo ruožtu užsibrėžusi skatinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje, plėtoti elektromobilių įkrovos stočių tinklą, valstybinio ir viešojo sektoriaus automobilius nuosekliai pakeisti elektra varomu transportu.
