tamsioji medžiaga

Tamsioji medžiaga, mokslininkų nuomone, sudaro apie 85 procentus mūsų Visatos masės, bet ji tokia neapčiuopiama, kad astrofizikai turėjo plušėti ištisus dešimtmečius, kol, regis, pagaliau pirmą kartą užfiksavo jos signalą. Nors mokslininkai tamsiąją materiją gali tirti netiesiogiai stebėdami jos gravitacinį poveikį apčiuopiamai medžiagai, tačiau ilgą laiką niekam taip ir nepavyko jos egzistavimo įrodyti tiesiogiai.

Periodinis Saulės sistemos patekimas į galaktikoje egzistuojantį tamsiosios medžiagos žiedą skriejant aplink Paukščių Tako centrą gali būti masinių rūšių išmirimų mūsų planetoje priežastis, mano Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai.

Žemės išklydimo iš orbitos aplink Saulę tikimybė – labai menka. Tačiau, anot Floridos technologijų instituto fiziko Hakeemo Oluseylo, visatoje ir šalia mūsų egzistuoja pakankamai galingos jėgos, kurios galėtų išjudinti net ir planetas. Blogiausia tai, kad mes tik pradedame tas jėgas pažinti ir suprasti. Žemė išsimušė iš orbitos ir juda begaliniais kosmoso tyrais. Pasaulis panyra į tamsą ir šaltį – atėjo Amžinojo šalčio epocha.

Mažytės sprogstančios juodosios bedugnės (JB), susiformavusios iš Didžiojo sprogimo (DS) gabaliukų, gali paaiškinti, kur slepiasi didžioji visatos masės dalis. Iš JB sukurta bomba neskamba kaip gera mintis. Vien jau visa, kas pernelyg prisiartina suryjančios esybės įvaizdis nieko gero nelemia. Nesinorėtų, kad ji dar ir sprogtų, užliedama karščiu ir šviesa. Tačiau, pasak dviejų JAV astrofizikų, būtent kažkas panašaus yra nutikę – ne dabartiniame kosmose, bet senovėje, DS įkarštyje.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) tarptautinė mokslininkų grupė, vykdanti tyrimus Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtu Alfa magnetiniu spektrometru (AMS), vakar paskelbė pirmuosius hipotetinės tamsiosios medžiagos, nematomos substancijos, galbūt sudarytos iš dar nežinomų elementariųjų dalelių, paieškos rezultatus.

Tamsioji medžiaga yra Galijotas, manoma, valdantis mūsų galaktiką. Bet gali būti, kad jis jau sutiko savo Dovydą Tikriausiai manote, kad Carlosas Frenkas turėtų būti patenkintas, jog niekas jo nebevadina pamišėliu. Taip buvo ne visada. „Pasisakydavau konferencijose ir žmonės kone mėtydavo į mane supuvusius pomidorus,“ sako jis.

Amerikos Mokslo pažangos asociacijos narius (AAAS), susirinkusius į metinį šios organizacijos susirinkimą, suintrigavo Masačusetso Technologijos instituto fiziko Samuelo Tingo pranešimas. Mokslininkas pareiškė, kad maždaug per dvi artimiausias savaites kosmose tamsiosios medžiagos ieškanti tyrėjų grupė paskelbs svarbią naujieną, informuoja „Space.com“. S. Tingas vadovauja Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) vykdomam Alfa magnetinio spektrometro tyrimų projektui.

Profesorė Agnieška Zalevska (Agnieszka Zalewska) vadovaus Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tarybai. Tai pirmoji istorijoje moteris ir pirmoji lenkė, kuri vadovaus tyrimams didžiausioje Europos laboratorijoje.

Būsime vieniši, kai kosmosas pasens. Jo žvilganti gausa palengva blės nesuskaičiuojamoms galaktikoms dingstant iš akiračio. Po dešimčių milijardų metų liks tik kaimyninių galaktikų pulkelis, žvelgiantis į tuščią erdvę. Ši niūri ateitis artinasi, nes erdvė plečiasi vis sparčiau, leisdama nutolusioms sritims pasitraukti už ribos, kur šviesa dar gali mus pasiekti. Tokio apgailėtino likimo kaltininką vadiname tamsiąja energija, bet prie jos tapatybės išsiaiškinimo nepriartėjome.

Žmones be perstojo veikia tamsioji medžiaga. Jos hipotetinės dalelės susiduria su žmonių kūnais žymiai dažniau, negu buvo manoma iki šiol, maždaug kartą per minutę, sakoma naujausių mokslinių tyrimų ataskaitoje, publikuojamoje svetainėje „arXiv.org“. Neįtikėtiną atradimą padarė Mičigano universiteto mokslininkai – teorinės fizikos specialistai. Jie tyrinėjo vadinamuosius vimpus (angl.

Naujo astrofizikų tyrimo rezultatai užminė dar didesnę tamsiosios medžiagos mįslę: netikėtai paaiškėjo, kad mūsų Saulės kaimynystėje nebeliko jokių tamsiosios medžiagos pėdsakų. Tamsioji medžiaga yra viena didžiausių mūsų laikų kosminių paslapčių. Mokslininkai mano, kad ši nematoma, tik netiesiogiai aptinkama medžiaga sudaro iki 80 proc. visos Visatos medžiagos.

Viena didžiausių šiuolaikinio mokslo paslapčių – nematoma tamsioji medžiaga, sudaranti 98 proc. Visatos – maždaug kas minutę susiduria su kiekvienu iš mūsų, atominiame lygmenyje veikdama mūsų organizmo ląsteles. JAV ir Švedijos mokslininkai Katherine Freese ir Christopheris Savage'as paskelbė savo tyrimo, kaip tamsioji medžiaga veikia žmogaus kūną, rezultatus.

Dabar neramūs laikai beieškant Visatos trūkstamos materijos. Iš pirmo žvilgsnio taip neturėtų būti. Giliai po žeme keletas eksperimentų lyg ir aptinka tamsiąją medžiagą, iki šiol nematomą, kuri, manoma, sudaro apie 85 proc.  visos Visatos masės. Galutinis tamsiosios materijos (TM) aptikimas būtų didžiulis triumfas, tačiau galiausiai visi tyrimų rezultatai ima prieštarauti tarpusavyje ir mokslininkai atsiduria aklavietėse.

Astronomai aptiko mažą galaktiką, nematomą per teleskopus, kuri, kaip manoma, gali būti sudaryta vien iš tamsiosios medžiagos. Naujai rasta galaktika yra nepaprastai tolima ir labai mažytė. Ji skrieja kaip didesnės galaktikos palydovė. Nors teleskopai negali pastebėti tokių nykštukinių galaktikų, mokslininkai apie jų egzistavimą sužino pagal nedidelius šviesos, keliaujančios pro jas, iškraipymus, atsirandančius dėl traukos, rašo SPACE.com.

Didžiausias ankstyvojoje Visatoje pastebėtas galaktikų telkinys vieną dieną gali padėti atskleisti tamsiosios medžiagos paslaptis, teigia tyrėjai. „El Gordo“ išvertus iš ispanų kalbos reiškia „storulis“. Taip pramintas telkinys oficialiai vadinamas ACT-CL J0102-4915 ir yra už daugiau kaip 7 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Stebėdami jį astronomai gali pažvelgti į laikus, kai visata buvo perpus jaunesnė, teigė tyrimo bendraautorius Johnas Patrickas Hughesas iš Rutgerso universiteto.

Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi galingu teleskopu, skenavusiu 10 mln. galaktikų duomenis, sukūrė didžiausią tamsiosios energijos žemėlapį. Ši paslaptinga medžiaga, kaip manoma, sudaro maždaug ketvirtadalį Visatos, tačiau jos prigimtis – vis dar yra mįslė, mat ją galima aptikti tik netiesiogiai, stebint gravitacinę trauką, kuria ji veikia matomą medžiagą, praneša naujienų agentūra AFP.

Ne per seniausiai fizikų bendruomenėje kelią ėmė skintis idėja, pagal kurią kvantiniame vakuume esantys gravitaciniai krūviai gali atstoti tamsiąją medžiagą.

Brauno universiteto (JAV) fizikai skelbiasi nustatę apatinę tamsiąją medžiagą sudarančių dalelių masės ribą. Ne paslaptis, jog pagal dabartinius kosmologijos modelius ši paslaptinga materija sudaro net ketvirtį mūsų Visatos.

Astronomai aptiko dvi mažas galaktikas, kurios, kaip manoma, skrieja aplink Paukščių Tako kaimynę Andromedą. Anot mokslininkų, jos galėtų suteikti naujų žinių apie paslaptingąją tamsiąją medžiagą, rašo SPACE.com. Naujai aptiktos nykštukinės galaktikos, pavadintos Andromeda 28 ir 29, yra dvi iš tolimiausių rastų Andromedos palydovinių galaktikų. Jos nuo Andromedos nutolusios per maždaug 600 tūkst. šviesmečių, o nuo Žemės jas skiria apytikriai 1,1 mln. šviesmečių.

Mokslininkai nori kurti galingą lazerį, galintį suardyti kosmoso struktūrą. Tai – naujo projekto, siekiančio atsakyti į esminius klausimus apie Visatą, dalis. Sekant Didžiojo hadronų greitintuvo pėdomis, kitas „didžiojo mokslo“ eksperimentas, kurį siūlo fizikai, – konstruoti galingiausią pasaulyje lazerį, praneša telegraph.co.uk.

Nauji mažų galaktikų tyrimų duomenys prieštarauja mokslininkų sukurtam geriausiai tamsiąją medžiagą paaiškinančiam modeliui. Tai dar labiau komplikuoja ir taip paslaptingą medžiagos, sudarančios 98 proc. visatos, paveikslą, praneša SPACE.com Tamsioji medžiaga, nors nematoma, tačiau paplitusi visatoje, gali būti aptinkama tik netiesiogiai dėl gravitacinės traukos, kuria veikia įprastą medžiagą, sudarančią žvaigždes ir planetas.

Mokslininkai mano užfiksavę dar daugiau signalų apie tamsiąją medžiagą, kuri, kaip manoma, sudaro didžiąją dalį Visatos masės. Italijoje vykdomo „Cresst“ eksperimento tyrėjai teigia detektoriuose užfiksavę 67 įvykius, kuriuos galėjo sukelti tamsiosios medžiagos silpnai sąveikaujančios masyvios dalelės (angl. Weakly Interacting Massive Particles – WIMPs). Šie duomenys dar turi būti sulyginti su kitais eksperimentais, kuriuose neseniai gauta užuominų apie aptiktas WIMP daleles.

Tamsioji medžiaga, kurios buvimas Visatoje yra nustatytas pagal jos gravitacinius efektus, dar vis yra paslaptis mokslininkams. Naujas mokslininkų darbas pasiūlė idėją, kad tamsioji medžiaga gali sudaryti sąlygas gyvybei egzistuoti nutolusiuose pasauliuose. Tamsioji medžiaga tikrai nėra pirmasis dalykas, kuris gali šauti į galvą mąstant, kas gali sudaryti sąlygas gyvybei egzistuoti kitose planetose.

Netoli galaktikos centro esantys „siūleliai“, skleidžiantys radijo bangas, gali būti įrodymas, jog tamsioji medžiaga egzistuoja, teigia tyrėjai. Manoma, kad tamsioji medžiaga sudaro didžiąją dalį Visatos masės, tačiau jos dar nepavyko iš tiesų aptikti. Dabar mokslininkai teigia maną, kad siūlelių emisijas sukelia vienos su kitomis susiduriančios tamsiosios medžiagos dalelės. Tačiau dar reikia išsamių tolesnių eksperimentų, norint šiuos teiginius pagrįsti arba atmesti.

Tamsiosios medžiagos paieškos eksperimente, vykdytame Soudano kasykloje, Minesotos valstijoje, buvo nustatytas nuo metų laiko priklausantis signalo kitimas. Lygiai toks pats rezultatas buvo gautas daugiau nei prieš dešimt metų italų atliktame eksperimente. Naujas sezoninis kitimas buvo aptiktas CoGeNT (Coherent Germanium Neutrino Technology) eksperimente. Rezultatai sutampa su teoriniu modeliu, kuriame tamsiąją medžiagą fizikai aprašo kaip silpnai sąveikaujančias masyvias daleles (angl.

Astronomų dėmesio centre atsidūrė didžiulio masto Pandoros telkinyje lėtai vykstantis kosminis susidūrimas. Pandoros telkinys yra keturių galaktikų telkinių, susidūrusių per 350 mln. metų, mišinys. Šios „avarijos“ tyrimas turėtų pateikti mokslininkams daugiau užuominų apie tamsiosios energijos prigimtį, praneša BBC.

Tamsiosios medžiagos paieškos eksperimente, vykdytame Soudano kasykloje, Minesotos valstijoje (JAV), buvo nustatytas nuo sezono laiko priklausantis signalo kitimas. Lygiai toks pats rezultatas buvo gautas daugiau nei dešimtmetį italų atliktame eksperimente. Naujas sezoninis kitimas buvo aptiktas CoGeNT (Coherent Germanium Neutrino Technology) eksperimente. Rezultatai sutampa su teoriniu modeliu, kuriame tamsiąją medžiagą fizikai aprašo kaip silpnai sąveikaujančias masyvias daleles (angl.

Pirmieji naujausias technologijas naudojusio astronominio tyrimo rezultatai, atrodo, patvirtino, kad paslaptingoji tamsioji energija egzistuoja. Tamsioji energija, kaip manoma, sudaro apie 74 proc. Visatos, o jos egzistavimas paaiškintų, kodėl Visata vis greičiau plečiasi, praneša BBC. Naujieji rezultatai gauti ištyrus daugiau kaip 200 tūkst. galaktikų. Mokslininkai naudojo du skirtingų rūšių stebėjimus, kad nepriklausomai patikrintų ankstesnius tamsiosios energijos tyrimų duomenis.

Naujausi duomenys, gauti iš daug dujų turinčių galaktikų stebėjimų, tiksliai atitinka rezultatus, gaunamus iš modifikuotos gravitacijos teorijos, žinomos MOND trumpiniu. Naujausi tyrimai buvo atlikti Merilando universiteto profesorės Steisi Mikgaf (Stacy McGaugh). Šiems bei ankstesniems stebėjimams MOND rezultatų teisingumas kelia mokslininkams klausimą apie viešpataujančio kosmologinio modelio tikslumą, rašo Mikgaf straipsnyje, išspausdintame kovo mėnesio „Physical Review Letters“ žurnale.

Fizikai kaip niekada arti priartėjo prie tamsiosios medžiagos mįslės įminimo Didžiajame hadronų greitintuve, kuris veikia CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje. Mokslininkai atlieka eksperimentus, kuriuose nagrinėja protonų, lekiančių beveik šviesos greičiais, susidūrimą. Kai tokios subatominės dalelės susiduria, išsiskyrusi energija ir dalelių tankiai yra panašūs į buvusius pirmosiomis Visatos atsiradimo akimirkomis, iš karto po Didžiojo sprogimo 13,7 trilijonų metų atgal.

Berklio universiteto Kalifornijoje (JAV) astronomė teoretikė Sukanya Chakrabarti išvedė matematinę formulę, pagal kurią jos teigimu galima aptikti ir išmatuoti mažas „tamsiąsias„ galaktikas, skriejančias aplink įprastines galaktikas. Ji taip pat mano, jog vienas toks nematomas objektas kaip tik skrieja Paukščių Tako pakraštyje. Tiesa, jei šis keistas objektas apskritai egzistuoja, mums jį užstoja kosminių dulkių, dujų ir kitų objektų sankaupos.

Astronomams, dirbantiems su orbitiniu teleskopu „Hubble", pavyko sudaryti kol kas detaliausią tamsiosios materijos žemėlapį. Šio projekto rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog masyvūs galaktikų spiečiai galėjo susidaryti anksčiau, nei tikėtasi, dar prieš tamsiajai materijai reikšmingai paveikiant jų formavimąsi.

Ankstyvojoje Visatoje pirmosios žvaigždės galėjo būti sudarytos ne iš įprastos medžiagos, o iš paslaptingosios jos giminaitės – tamsiosios medžiagos. Tačiau kaip visa tai vyko, vis dar yra paslaptis, o jos atskleidimas gali padėti astronomams geriau suprasti tamsiąją medžiagą, rašo SPACE.com. Manoma, kad tamsioji medžiaga paplitusi visoje Visatoje, tačiau jos nepavyksta pamatyti teleskopu ar taikant jokius kitus tiesioginės detekcijos metodus.

Visatos plėtimasis tęsis amžinai. Tokią išvadą priėjo NASA mokslininkai, tyrinėję paslaptingąją tamsiąją medžiagą. Kosminės agentūros tyrėjai, naudodami „Hubble“ kosminį teleskopą, nuodugniau ištyrinėjo tai, kas, jų manymu, sudaro energiją, vis didėjančiu greičiu plečiančią mūsų Visatą, rašo telegraph.co.uk. Nors šis reiškinys atrastas 1998 metais, astronomai iki šiol negalėjo pasakyti, kas yra toji jėga. Buvo žinoma tik tai, kad ji nematoma ir sudaro didžiąją (72 proc.) visos Visatos.

Dvi mokslininkų komandos įsitikinę, kad Saulės centre tūno tamsioji medžiaga, kuri vėsina Saulės branduolį. Tai reikšmingai neįtakoja bendros Saulės temperatūros. Tačiau tamsiosios medžiagos vėsinamas branduolys galėtų paaiškinti, kaip karštis Saulėje pasiskirsto ir yra pernešamas, o apie šiuos procesus žinoma mažai, rašo NewScientist.com. Tamsioji medžiaga nesąveikauja su šviesa, taigi ji yra nematoma.

Mokslininkams pavyko atlikti tiksliausius iki šiol paslaptingosios neutrino dalelės masės matavimus, praneša BBC. Neutrinai kartais vadinami dalelėmis „vaiduokliais“, nes jie labai silpnai sąveikauja su kitomis medžiagos formomis. Ankstesni eksperimentai parodė, kad neutrinai turi masę, tačiau ji tokia maža, kad ją labai sunku išmatuoti. Naudodami didžiausio iki šiol atlikto galaktikų tyrimo duomenis, mokslininkai apskaičiavo, kad neutrino masė – ne didesnė kaip 0,28 voltų.

Tamsioji materija ir tamsioji energija - paslaptingosios kosminės jėgos, kurios, kaip manoma, sudaro iki 96 procentų visos Visatos, gali ir neegzistuoti, teigia naujos studijos autoriai. Britų mokslininkai mano, jog Visatą sudarančios materijos masei apskaičiuoti galėjo būti panaudotas klaidingas metodas.

Apgaulingosios tamsiosios medžiagos paieška kol kas yra bevaisė, rodo vieno didžiausių šiuo metu vykdomų eksperimentų rezultatai. Italijoje, giliai po žeme vykstantis eksperimentas XENON100 yra vienas iš saujelės bandymų tiesiogiai aptikti tamsiąją medžiagą, materiją, kurios, kaip manoma, visatoje yra daugybė, tačiau teleskopu jos pamatyti neįmanoma.

Tamsioji medžiaga Visatoje yra pasiskirsčiusi gigantiškais amerikietiško futbolo kamuolius primenančiais masyvais. Mokslininkai šią išvadą daro remdamiesi naujausiomis netiesioginiu būdu gautomis nuotraukomis, kuriose vaizduojami mūsų galaktikų ir galaktikų spečių formą išlaikančios paslaptingosios materijos telkiniai. Naujausi astronomų darbai pateikia įrodymų, jog tamsioji medžiaga, netgi žvelgiant didžiausiu įmanomu masteliu, savo gravitaciniu poveikiu stipriai įtakoja mums matomą kosmosą.

Visatos plėtimasis greitėja. Tai dar kartą įrodo, kad Einšteino reliatyvumo teorija yra teisinga, teigia šimtus tūkstančių galaktikų ištyrinėję astronomai. Bandant išsiaiškinti, kaip materija pasiskirsčiusi Visatoje ir kaip sparčiai ji plečiasi, didžiausiame Hubble kosminiu teleskopu atliktame tyrime tyrinėta 446 tūkst. galaktikų, rašo britų „Telegraph.co.uk“. Astronomai nustatė, kad bėgant laikui, Visata plečiasi vis sparčiau, kaip savo reliatyvumo teorijoje ir pranašavo Einšteinas.

Hipotetinės juodosios medžiagos paieškas pagal CMDS (Cryogenic Dark Matter Search) vykdantys JAV mokslininkai paskelbė savo tyrimų duomenis, kurie gali liudyti apie juodosios medžiagos dalelių egzistavimą ir jų susidūrimą su įprastomis dalelėmis.

Italų fizikas Lorenzo Iorio iškėlė prielaidą, kad šiuo metu fiksuojamą mįslingą Žemės orbitos pokytį gali lemti tamsioji medžiaga. Savo argumentus mokslininkas išdėstė straipsnyje apie tamsiosios medžiagos poveikį Saulės sistemos planetų ir palydovų dinamikai. Publikacijai rengiamą straipsnio variantą paskelbė svetainė „arXiv.org“. Paukščių Tako galaktiką tiriantys astrofizikai mano, kad joje egzistuoja nematomos tamsiosios medžiagos sferoidas – vadinamasis halas.

Paslaptingos ir nematomos tamsiosios medžiagos, kuri, kaip tvirtinama, sudaro trečdalį visatos masės, paieškos netrukus gali baigtis. Jau 80 metų ją aptikti bandė geriausi pasaulio mokslininkai, tačiau dabar, atrodo, kai kam tai pavyko padaryti. Kelios JAV laboratorijos paskelbė, jog mokslininkai ją užfiksavo nebeveikiančioje geležies rūdos kasykloje, 800 metrų gylyje.