Viena didžiausių šiuolaikinio mokslo paslapčių – nematoma tamsioji medžiaga, sudaranti 98 proc. Visatos – maždaug kas minutę susiduria su kiekvienu iš mūsų, atominiame lygmenyje veikdama mūsų organizmo ląsteles.
JAV ir Švedijos mokslininkai Katherine Freese ir Christopheris Savage'as paskelbė savo tyrimo, kaip tamsioji medžiaga veikia žmogaus kūną, rezultatus. Mičigano ir Stokholmo universitetuose dirbantys teorinės fizikos specialistai apskaičiavo, kad tamsiosios medžiagos dalelės apytiksliai kas vieną minutę pataiko į žmogaus organizmą, „išjudindamos“ deguonies ir vandenilio atomų branduolius mūsų organizmo ląstelėse. Pasak tyrėjų, tamsioji medžiaga smelkiasi per mus nuolat, nors mes to ir nejaučiame, pavyzdžiui, skaitydami šias teksto eilutes.
Tamsioji medžiaga laikoma viena didžiausių šiuolaikinės fizikos mįslių. Per kelis dešimtmečius sukaupti stebėjimų rezultatai leidžia tvirtinti, kad didžioji dalis Visatos sudaryta iš nematomos medžiagos, dėl šios priežasties pavadintos tamsiąja, rašo „Popsci.com“. Vienos iš rimčiausių kandidačių į tamsiosios medžiagos daleles yra hipotetinės silpnai sąveikaujančios dalelės, arba WIMP (Weakly Interactive Massive Particles). Jų ieško visa eilė mokslo centrų Europoje ir JAV. Kai kurioms mokslininkų grupėms pavyko rasti WIMP egzistavimo pėdsakų, tačiau eksperimentiškai jų egzistavimas nėra patvirtintas.
Dauguma kosmologų sutaria, kad įprastinę medžiagą kosmose gaubia tamsiosios medžiagos šydas, ir kad mūsų Saulės sistema kosminėje erdvėje skrieja per jį. Katherine Freese ir Christopheris Savage'as pabandė įvertinti, kaip tai atsiliepia žmogaus organizmui.
Tamsioji medžiaga tiesiogiai su įprastine nesąveikauja, antraip mes ją galėtume išvysti, teigia mokslininkai. Tai reiškia, kad dauguma tamsiosios medžiagos dalelių kiaurai smelkiasi pro mus. Tačiau, pasak tyrimo autorių, kai kurios nematomos medžiagos dalelės gali sąveikauti su vandenilio ar deguonies atomų branduoliais, keisdamos jų energiją arba sukinius. Kaip pavyzdį pasitelkę 70 kg masės žmogaus kūną, mokslininkai apskaičiavo, kiek tamsiosios medžiagos dalelių gali sąveikauti su žmogaus organizmo atomais remiantis DAMA, CoGeNT ir CRESST eksperimentų rezultatais.
Paaiškėjo, kad iš milijardų didelės energijos WIMP dalelių, kiekvieną sekundę perveriančių žmogaus organizmą, per vienerius metus į žmogaus ląstelių atomų branduolius pataiko mažiau nei 10. Tačiau mažos energijos WIMP dalelės sąveikauja su medžiagos atomais kur kas dažniau, per metus įvyksta maždaug 100 000 tokių susidūrimų. Taigi, tai reiškia, jog vienas tamsiosios medžiagos dalelės susidūrimas su žmogaus kūno atomais įvyksta maždaug kas 1 minutę, sakoma pranešime.
Poveikio žmogaus sveikatai požiūriu tai turbūt nieko nereiškia, nes mus nuolat veikia Saulės bei kosminė spinduliuotė, o jų poveikis mūsų organizmui kur kas pavojingesnis, teigia mokslininkai. Tačiau mintis, kad mes patys galime būti tamsiosios medžiagos detektoriais, yra tikrai įdomi ir verta rimtesnių apmąstymų, sakoma pranešime.
