Aksioma: tamsioji materija nesąveikauja su įprastine jokiais būdais, apart gravitacinė sąveika. Ir elektromagnetinė sąveika neįmanoma. Neutrinas perneša energiją tik dėl to, kad sąveikauja (perima impulsą) tik jo susidarymo momentu, todėl išneša iš žvaigždės centro energiją ypač supernovų sprogimo metu, bet vėliau elgsis kaip ir tamsioji materija. Jei tamsiosios materijos dalelių masė lygi protono, ar net didesnė, reiškia jos "atvėso" dėl Visatos plėtimosi iki vos ne absoliutaus nulio ir toliau vėsta ir juda beveik kartu su įprasta medžiaga. Tik įprasta mat. dėl sąveikos linkusi sukristi į žvaigždžių centrą, tamsioji atvirkščiai - centre mažiau kraštuose daugiau. Nes judėdama į centrą - greitėja, reiškia - mažiau laiko praleidžia (neužkliūdama) žv. centre, nei planetų lygyje ar dar toliau. Kad vaizdžiai tą pamatyti, nusipieškite su superdideliu excentricitetu elipsę ir kompu stebėkite kaip juda dalelė - daugiausia laiko toliausiame orbitos taške praleidžia. To teiginio patikimas įrodymas būtų, jei kosminis laivas, toldamas nuo Saulės, lėtėtų stipriau, nei paskaičiavus stabdančią gravitacijos jėgą Saulės ir visų, likusių planetų įtaką. Nemanau, kad būtų daugiau, kaip 0,01 proc visos Saulės sistemos masės įtakos, nes jei tamsioji materija atsirado ir pradėjo vėsti tik kartu su Visatos susidarymu, tai jos pagrindinė masė turėtų būti - net ne vidugalaktinėje erdvėje, o tarpgalaktinėje, tada Saulės sistemoje jos yra dar mažesnis procentas. Kartojuosi: atsiskiria šios dvi mat. rūšys, kad įprastoji mat. sąveikoja, atiduoda sukimosi momentą išoriniams sluoksniams ir dėl to gali koncentruotis į centrus.