Tamsioji materija ir tamsioji energija - paslaptingosios kosminės jėgos, kurios, kaip manoma, sudaro iki 96 procentų visos Visatos, gali ir neegzistuoti, teigia naujos studijos autoriai.
Britų mokslininkai mano, jog Visatą sudarančios materijos masei apskaičiuoti galėjo būti panaudotas klaidingas metodas. Visata - tokia kokią mes ją žinome, ir kuri susideda iš lengvai atpažįstamų komponentų, tokių kaip planetos, žvaigždės, asteroidai ir dujos - remiantis kelis pastaruosius dešimtmečius formuotu Standartiniu kosmologiniu modeliu, sudaro vos keturis procentus visos jos masės. Manoma, jog likusi Visatos masės dalis susideda iš paslaptingosios tamsiosios materijos ir tamsiosios energijos. Šie komponentai pasklidę visoje erdvėje ir skatina Visatos plėtimąsi.
Tačiau Durhamo universiteto fizikai teigia, jog Standartiniame modelyje panaudoti skaičiavimai gali būti „nepataisomai" klaidingi. Jei tai tiesa, tokiu atveju atsiranda galimybė, jog „tamsioji“ kosmoso dalis apskritai neegzistuoja, o tai savo ruožtu reikštų, jog Visata plečiasi lėčiau, nei manyta anksčiau. Tokia prielaida iškelta jau ne pirmą kartą - jau beveik prieš dvejus metus taip pat Didžiosios Britanijos mokslininkai tokį teiginį suformulavo remdamiesi galaktikų tarpusavio panašumo tyrimų rezultatais.
Vienas iš šia tema publikuoto straipsnio autorių Karališkosios astronomų draugijos (Royal Astronomical Society) narys Robertas Massey sako: „Tai iškeltų rimtas abejones apie mūsų prielaidas, liečiančias tolimąją Visatos ateitį, nes šiuo metu yra manoma, jog Visata plečiasi. Jei taip nėra, tai būtų rimtas sukrėtimas. Tai net galėtų reikšti, jog plėtimasis lėtėja ir galiausiai galėtų sustoti".
Mokslininkai atliko 2001 metais NASA surinktų likutinės Didžiojo Sprogimo infraraudonosios spinduliuotės duomenų analizę. Rezultatai parodė, jog infraraudonųjų bangų spinduliuotė yra silpnesnė nei manyta. Pirmą kartą atlikus šiuos matavimus 2001 metais, mokslininkai, remdamiesi kosmoso foninės mikrobangų diapazono spinduliuotės tyrimais, padarė išvadą, jog „normali“ medžiaga sudaro apie 4 procentus kosmoso ir kad 22 procentus sudaro „tamsioji“ arba nematoma materija, o 74 procentus - „tamsioji“ energija. Tačiau dabar britai įsitikinę, jog apskaičiuotas spinduliuotės stipris buvo maždaug dvigubai didesnis nei iš tikrųjų.
Tyrimui vadovavęs profesorius Tomas Šanksas (Tom Shanks) sako: „Kosmoso spinduliuotės stėbėjimas yra galingas kosmologijos įrankis, todėl svarbu patikrinti, ar nedaromos sisteminės klaidos. Jei pasitvirtins, jog mūsų rezultatai yra teisingi, tada galėsime teigti, jog tamsioji energija ir egzotiškos materijos dalelės nėra dominuojanti Visatos dalis. Taigi įrodymų, jog Visata turi tamsiąją pusę, sumažės“.
