tadas povilauskas

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas vertina, kad 2024 m. pieno sektoriaus gamintojams tendencijos yra teigiamos. Anot jo, žaliavinio pieno supirkimo kaina už kilogramą siekė beveik 50 euro centų, o tai – beveik 97 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. „Reiktų pasidžiaugti, kad pieno gamybos ūkiams, pastarųjų kelių ketvirčių tendencijos yra teigiamos. Pieno supirkimo kaina spalį buvo 20 proc. didesnė, lyginant su praeitų metų spaliu.

Prognozuojant, kad valstybės biudžeto deficitas kitąmet šoktels iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), SEB banko analitikas sako, kad naujoji Vyriausybė turės rasti būdų, kaip didinti biudžeto pajamas ir po kelerių metų mažėjant Europos Sąjungos paramai dar labiau nedidinti deficito.

Apie 10 tūkstančių lietuvių džiaugiasi algomis, siekiančiomis 5 ir daugiau tūkstančių į rankas. Štai 6 tūkst. asmenų džiaugiasi 6 tūkst. ir didesnėmis algomis. Tačiau beveik pusė milijono lietuvių dirba už maždaug 1000 eurų ir mažesnę algą į rankas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Prekybos centre Šiauliuose įsikūrusio restorano šeimininkė jau apie metus niekaip nesuranda pagalbininkų – virėjų, picų kepėjų, padavėjų.

Lietuvoje degalų kainos mažėja net 11 savaičių iš eilės, o toks reiškinys tikrai nėra dažnas. Tačiau dalis specialistų džiūgauti nemato prasmės. Pasak jų, tokia tendencija rinkoje yra tarsi „džiaugsmas pro ašaras“.  Šalies ūkininkai ir vairuotojai jau spėjo priprasti, kad degalinių švieslentėse galima pamatyti seniai regėtus skaičius – štai įprastas dyzelinas kai kur gali kainuoti ir 1,28 euro, o benzinas – ne ką daugiau brangesnis.

Dalis Lietuvos restoranų, kavinių, valgyklų skelbia atsidūrę gilioje krizėje. Esą padidėjęs PVM, išaugę atlyginimai, per mažas vartojimas juos veda link bankrotų: vis daugiau verslų atsiduria ties bedugne. Restoranų atstovai reikalauja valdžios peržiūrėti mokesčių politiką – grąžinti lengvatinį PVM tarifą, tačiau ekonomistai aiškina, kad apie lengvatas kalbėti per anksti, nes restoranai laikosi pakankamai gerai: apyvartos pakankamai geros, o ir darbuotojų sektoriuje daugėja.

Rugpjūtį metinei infliacijai siekiant 0,7 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,4 proc., ekonomistai sako, jog rudenį kainos turėtų kilti, tačiau gyventojai augančios infliacijos šiemet dar nepajus, tuo metu kitų metų pradžioje numatomas jos šuolis.  „Metinė infliacija bus šiek tiek didesnė artimiausiais mėnesiais, bet kol kas rugsėjis-spalis turėtų būti pakankamai arti istorinės mėnesinės infliacijos.

Lietuvoje didėja algos. Vidutinis šalies atlyginimas per metus padidėjo dešimtadaliu ir perkopė 1350 eurų į rankas. Tiesa, viešajame sektoriuje atlyginimai šiuo metu kyla sparčiau nei privačiame. Lygiai prieš metus vidutinis šalies darbo užmokestis siekė 1241 eurą į rankas. Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad ši suma išaugo 112 eurų. Dėl to vidutinė alga pasiekė 1353 eurus į rankas.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins Finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16 centų, o benzino beveik 9 centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. „Jeigu nebus pakitimų kalbant apie metodikas ir formules, kurios yra paskaičiuojamos ir rezultatas nunešamas Trišalei tarybai tolesnėms taryboms, tai tas rėžis yra tarp 980 ir 1090 eurų minimali mėnesinė alga“, – šią savaitę teigė T. Povilauskas.

SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjungoje (ES). „Kad ir kaip mes gal kartais kritiškai į save žiurime iš vidaus, bet kai pasilyginam save su kitomis šalimis, tai mes ir 2023 metais, ir 2024 metais atrodom tikrai gerai.

Tvyranti karinių konfliktų įtampa skirtinguose regionuose jaukia nusistovėjusias kainas rinkose. Ne išimtis ir žaliavinė nafta, kurios galutinį produktus, pavyzdžiui, dyzeliną ar benziną, perka didžioji dauguma vairuotojų. Analitikai kalba atsargiai, tačiau įspėja – jei tarptautinė situacija paaštrės, degalinių švieslentėse išvysite kitokį vaizdą. Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose.

Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į visus iššūkius namų ūkiams ir būsto rinkai, kainos Lietuvoje per metus nesumažėjo, matyt, suteikia gyventojams daugiau tikėjimo, kad ateityje būsto kainos kils.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Gyventojai skundžiasi, kad už vištienos sparnelius tenka pakloti kone 10 eurų, o kavos puodelis mieste kainuoja tiek pat, kiek Romos centre – 4 ir daugiau eurų. Verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad didesnę vasario infliaciją lėmė išaugusios elektros, degalų kainos, pabrangusios restoranų paslaugos. Jo teigimu, tai nestebina, tačiau užgesino šių metų metinės defliacijos viltis.  Tuo metu „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigiamai vertina faktą, jog nepaisant infliaciją auginančių veiksnių ji liko nedidelė. Anot jo, pirmųjų metų mėnesių infliacija yra labai pozityvi gyventojų perkamosios galios atžvilgiu.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nekilnojamo turto (NT) rinkos aktyvumas turėtų padidėti Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus mažinti bazines palūkanų normas, ko laukia ir vystytojai. Visgi, anot jo, 2024 m. pradžios duomenys rodo, kad kol kas šie metai yra palankesni NT sektoriui nei 2023 m. sausis ir vasaris. „Jau antrus metus gyvename NT rinkoje, kuri laukia gerų žinių. Ir pirmasis palūkanų normų sumažinimas yra tai, ko brokeriai ir NT vystytojai labai laukia.

Įstatymo pataisos, kurios įpareigotų finansų įstaigas siūlyti vartotojams būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis, nesukels „didelio anšlago“, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, susidomėjimas tokia galimybe neturėtų būti masyvus, nes planuojama, kad mažės palūkanų normos. „Bus įforminta galimybė ir klientai galės pasirinkti pagal formalų reikalavimą.

Lietuvos vairuotojai degalinių švieslentėse išvydo jau seniai matytą vaizdą – dyzelino kainos kai kur perkopė ir 1,70 euro ribą. Analitikai vardija brangimo priežastis ir brėžia miglotą prognozę, ar pavasarį automobiliais keliausite pigiau. Maisto brangimui prislopus, daliai gyventojų, panašu, bent jau kol kas atsikvėpti vis tiek neteks, mat už keliones automobiliu dabar tenka sumokėti daugiau nei ankstesniais mėnesiais.

Lietuvoje fiksuojamas didžiausias vilkikų skaičius, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pasak agentūros, didėjanti krovinių gabenimo apimtis ES keliais sparčiai didina ir vilkikų skaičių. Štai 2012 m. vidutiniškai šių transporto priemonių 1 000 gyventojų ES teko 3,3 ir per dešimtmetį padidėjo 45,2 proc.

Užuot pirkę daiktus, žmonės vis dažniau renkasi skirtingo tipo nuomos paslaugas ar pasirinktą laiką investuoja į prenumeratas. Ekspertai pažymi, kad tokias rinkos transformacijas lemia kintantys vartotojų poreikiai ir sparčiai besivystančios technologijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos ekonomika yra sąstingyje, tačiau padėtis neblogėja. Anot jo, darbo rinkos situacija yra stabili, bet „su prastėjimo prieskoniu“, o pramonės rodikliai pirmąjį šių metų ketvirtį neturėtų blogėti. „Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius prastėjančių žinių neturėjome. Taip, esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet vis tiek yra nerimas, kada bus blogiau.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. augs 1,5 proc., o 2025 m. – iki 2,8 proc. Tokį patį augimą ekonomistas prognozavo ir lapkričio mėn. „Iš tikro, per pastaruosius du mėnesius mūsų ekonomikos prognozės beveik nepasikeitė“, – antradienį konferencijoje „Ar šiemet pavyks Lietuvos ekonomikai ištrūkti iš sąstingio spąstų?“ teigė T. Povilauskas.

Nuo sausio padidėjo dyzelino ir suskystintų naftos dujų akcizai. Verslininkai įspėja, kad tai didins infliaciją, o maisto kainos didės. Įžengus naujiems metams, pokyčių sulaukė ir ūkininkai – jeigu paaiškėtų, kad automobiliuose pilatės žymėtą dyzeliną, tokiu atveju grėstų riebios baudos. Ūkininkai dėl tokio įstatymo pakeitimo žeria kritiką valdantiesiems ir atrėžia, kad naštą pajustų ne tik gamintojai, bet ir pirkėjai.

Svarbiausios pasaulyje laivybos bendrovės dėl iškilusios grėsmės Raudonojoje jūroje keičia  krovinių gabenimo maršrutus. Atrodytų, kad tai toli nuo Lietuvos, tačiau jau dabar matomos šių pokyčių pasekmės ir lietuviams. Vienos didžiausių logistikos bendrovių, tokios kaip „Maersk“ ar MSC ir kt., nusprendė nerizikuoti ir laivais gabenamas prekes nukreipti ne per Sueco kanalą, bet keliauti aplink Afriką per Gorsios vilties kyšulį.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Per ateinančius 12 mėnesių Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins „Euribor“, o nekilnojamojo turto (NT) rinka – atsigaus, teigia ekonomistai. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad ECB palūkanų normas pirmą kartą mažins jau balandį, o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas nurodė birželį besitikintis mažesnio Euriboro.

SEB bankui prognozuojant 1,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą kitais metais, labiausiai ją turėtų skatinti mažėjanti infliacija ir augantis vartojimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Infliacija yra mažėjanti ir namų ūkių pajamos kitais metais augs sparčiau nei infliacija, ir čia atsiranda perkamosios galios augimas, kuris kažkiek turi transformuotis ir į didesnį realų namų vartojimas“, – SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.

Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą analitikas sieja su sumažėjusiu reeksportu, tuo metu pramoninkų atstovas sako, kad nuosmukį lemia visoje Europos Sąjungoje (ES) sumažėjęs vartojimas.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad metinį eksporto nuosmukį lėmė ir sugriežtintas sankcionuojamų prekių reeksportas siekiant, kad jos per trečiąsias šalis nepatektų į Rusiją.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis. Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc.

Kas laukia šalies ekonomikos metų pabaigoje ir kitąmet? Ar augs atlyginimai? Kaip bus su kainomis? Ar jos nesuvalgys papilnėjusių gyventojų piniginių? Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje maisto kainos išlieka bene vienos didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), o kai kurie maisto produktai netgi pabrango dvigubai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo užfiksuotais duomenimis, kurie atskleidė, kad alyvuogių aliejaus kaina padidėjo dvigubai.

Lietuvoje infliacija toliau pamažu traukiasi, tiesa, pinga tikrai ne viskas. Maisto, drabužių, avalynės ir kitų prekių kainos iš lėto leidžiasi žemyn, per vieną mėnesį vidutiniškai sumažėjo procentu. O paslaugos, priešingai – pabrango beveik pusantro procento. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad dėl pabrangusių degalų vasaros pabaigoje kainos vėl pradės kopti į viršų ir pasibaigs mėnesinė defliacija. Sostinėje dirbantis kirpėjas Vytautas Vančys klientų dėmesiu nesiskundžia, darbo netrūksta.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo maisto kainos.     „Po dvidešimt trijų mėnesių laikotarpio buvo maisto kainų mėnesinė defliacija. Beveik du metus maisto kainos kas mėnesį didėdavo, dabar birželį maisto kainos pirmą kartą po dvidešimt trijų mėnesių pertraukos sumažėjo“, – BNS sakė ekonomistas.

Statistikams skelbiant, kad Lietuvos eksportas per metus smuko 5 proc., o per mėnesį – beveik 10 proc., tai rodo besitęsiančias tendencijas ir atspindi natūralų ekonomikos ciklą, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Natūralus yra produkto ciklas, rinka dabar yra užsipildžiusi, žmonės savo buitį yra atsinaujinę, Vakarų Europoje rečiau keičia būstą.

Prekybos centruose – naujas lojalumo žaidimų ir prizų vajus. Prekybininkai pirkėjus vilioja kino bilietais, televizoriais ir kitais buitiniais aparatais. Tačiau rekordinių maisto kainų išgąsdinti pirkėjai į tokias viliones žvelgia nepatikliai ir reikalauja ne žaidimų, o mažesnių maisto produktų kainų.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.