Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas. Tačiau gerą žinią veja bloga – jei didėja algos, infliacijos išnykimo galime nesitikėti.
Retas kuris kalbintas praeivis atsako, kad alga šiemet spėjo pakilti dviženkliu skaičiumi:
„Šiek tiek didėjo atlyginimas, bet tikrai ne tiek, kiek kilo kainos. Labai liūdna situacija, toliau laukime, kad visi bėgtų iš Lietuvos ieškoti geresnio gyvenimo.“
„Kainos irgi didėja. Tai ne tiek ir pasijautė.“
„Ne Lietuvoj dirbu, ten didėja. Lietuvoj abejoju.“
Daugelio galvose – neslopstančios kainos ir vis augančios paskolų palūkanos. Tačiau „Sodros“ duomenys pateikia ir geresnių žinių. Atlyginimai metų pradžioje didėjo vidutiniškai 15 procentų – daugiau, nei rodė prognozės.
„Tendencijos yra pozityvios ir viršijančios lūkesčius. (...) Sausį–vasarį metinis pokytis yra beveik 15 proc.“, – tvirtina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tokių skaičių nebuvo nei pernai, nei užpernai. Būtent 15 procentų nuo sausio augo ir minimali alga, tačiau bendrą algų augimą ekonomistai sieja su kita priežastimi – esą geresnių algų išsireikalavo patys darbuotojai.
„Įmonių darbuotojai daro spaudimą darbdaviams kelti atlyginimus. Kadangi ekonominė situacija kaip ir nebloga, išskyrus keletą segmentų, darbdaviai tam spaudimui pasiduoda“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Galvojom, kad privatus sektorius bus atsargesnis metų pradžioje peržiūrėdamas atlyginimus ar mokėdamas premijas, bet „Sodros“ duomenys rodo, kad to atsargumo kol kas labai nesijaučia“, – tvirtina T. Povilauskas.
Atsargių įmonių išties yra, tačiau, pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, taupumas darbuotojų atžvilgiu joms gali smogti kitu galu.
„Manau, tos įmonės, kurios nekėlė atlyginimų, turės kitą problemą – darbuotojų pasitraukimą iš tų bendrovių. Darbo rinka šiuo metu labai karšta, konkurencija dėl darbuotojų milžiniška“, – teigia A. Izgorodinas.
Visgi, ir algų augimas turi kitą medalio pusę – keiksmažodžiu jau tampančią infliaciją. Kainos mažėja tik tada, kai ekonomika traukiasi. O jei algos kyla, ir dar taip sparčiai, tikėtis defliacijos nė neverta.
„Iš vienos pusės, gera naujiena, kad atlyginimai kyla, bet bloga naujiena, kad kylantys atlyginimai veikia paslaugų infliaciją, o paslaugų infliacija veikia bendrą infliacijos lygį“, – kalba A. Izgorodinas.
Tiesa, algų šuolis ilgai gali ir nesitęsti. Lietuvos ekonomika smarkiai priklausoma nuo pramonės ir eksporto apimčių, o šiose srityse yra ir prastesnių signalų.
„Yra baimių, kad užsakymų skaičius susilpnėjęs, jei dar pamažėtų, tai gali virsti į didesnius atleidimus. (...) Kalbant apie antrą pusmetį, atsargiau žiūrėčiau į pramonės, eksportuotojų galimybes“, – sako T. Povilauskas.
„Vasarą ateis didesnė ar mažesnė recesija, tai tikėtina, kad ir atlyginimų augimas vasarą šiek tiek sustos, o rudenį atlyginimų sulėtėjimas paveiks didesnę dalį Lietuvos ekonomikos“, – kalba A. Izgorodinas.
Keičiasi ir algų dydžių pasiskirstymas – jei anksčiau visame dirbančiųjų paveiksle liūto dalį užimdavo gaunantieji minimalią algą, dabar daugiausia tautiečių – penktadalis milijono – uždirba tarp 1200 ir 1800 eurų į rankas:
„Du tūkstančius tegul duoda, tai gyvensim ramiai.“
„Tūkstantis turėtų būti kaip nieko už etatus.“
„Tūkstantį, virš tūkstančio, kad žmogus pragyventi galėtų.“
„Svajonių – kokie 3000.“
„Su 5000 būčiau pakankamai laiminga. Santaupos, investicijos ir gal patogesnis gyvenimas.“
Kam svajonė, o kam – realybė. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje tikrai sparčiai daugėja gaunančiųjų solidžius uždarbius. Tris tūkstančius eurų į rankas, arba penkis tūkstančius popieriuje, uždirbančiųjų per porą metų padaugėjo kone keturis kartus.
