tadas povilauskas

Prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras turėjo teigiamą ekonominį poveikį, tačiau euro įvedimas susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, trečiadienį pranešė LRT radijas.  Lietuvos banko teigimu, euro įvedimas lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą ir pigesnį skolinimąsi, atpigo mokėjimai, išnyko litų ir eurų keitimo išlaidos.

Svarbiausi 2019-ųjų įvykiai Lietuvos versle buvo startuolio „Vinted“ tapimas pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ ir Vokietijos milžinės „Continental“ elektronikos komponentų gamyklos atidarymas, teigia BNS apklausti ekspertai.  Naujienų agentūra BNS aštuoniolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš aštuonių svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti po tris reikšmingiausius.  Keturiolika apklaustųjų mano, kad reikšmingiausias buvo 128 mln.

Teigti, kad prognozuoti kitų metų Lietuvos ekonomikos augimą yra sudėtinga, būtų paprasčiausiai banalu. Kur kas įdomiau yra tai, ar kitąmet pasikartos jau trejus metus stebima tendencija, kai Lietuvos ūkio plėtra gerokai viršija prieš prasidedant naujiems metams ekonomistų pateiktas prognozes. SEB bankas 2020 metais tikisi 2,4 proc. Lietuvos BVP augimo – ši prognozė nustatyta dar šių metų sausį. Toks prognozuojamas augimas yra gerokai kuklesnis negu tikėtina 3,6 proc. ūkio plėtra 2019 metais.

Švenčių laikotarpiu gyventojai dažnai išleidžia daugiau pinigų nei iš anksto planuoja, o po Naujųjų daug kam pinigų tiesiog pritrūksta. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pastaruoju metu nuolat didėjo ir siekia rekordines aukštumas. Pamažu auga ir algos, pensijos, kitos išmokos. Vis dėlto tyrimai rodo, kad taupo ir ketina sutaupyti gana nedidelė visuomenės dalis.

Vokietijoje pramonės gamyba smunka jau beveik metus ir kol kas nėra daug įtikinamų požymių, kad padėtis per artimiausius mėnesius pasikeis. Ši šalis yra didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl privalome stebėti, kaip keičiasi ir pramonės, ir vidaus rinkos padėtis Vokietijoje. Tačiau Lietuvos verslui labai naudinga dažniau pažvelgti ir į tai, kas vyksta Vidurio Europos, arba vadinamosiose Višegrado šalyse, kurios daug labiau priklausomos nuo Vokietijos ekonominės padėties.

Estijos ir Latvijos pieno gamintojų planai statyti 100 mln. eurų vertės perdirbimo gamyklą paaštrins konkurenciją Baltijos šalyse, tačiau naujokams įsitvirtinti rinkoje lengva nebus, mano ekonomistas. Tuo metu Lietuvos perdirbėjai, didelę dalį pieno atsivežantys iš šių šalių ūkininkų, teigia nesibaiminantys ir mano, jog gamykla ilgainiui paskatins žalio pieno gamybą.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Šiemet lietuviai Velykas planuoja švęsti… gamtoje. Mat tiek turgavietėse, tiek parduotuvėse graibstomi ne tik kiaušiniai, bet ir mėsa. Bene populiariausi – šašlykai ir kepsniai. Anot prekybininkų, tokias tendencijas kuria patogi Velykų data ir žadami orai. Gyventojai atskleidžia ir kiek jiems atsieina velykinis stalas. Sostinės Kalvarijų turgaus darbuotojai didžiausio pirkėjų srauto tikisi penktadienį ir šeštadienį, tačiau ir ketvirtadienį čia sunku buvo rasti laisvos vietos.

 Nuotaikos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išlieka gana optimistiškos, visgi, priekaištų bankams turi ir NT projektų atstovai ir Lietuvos bankas. Gyventojams naudinga žinoti, kad paskolos pastaruoju metu brango, ir gana sparčiai, o planuojant įsigyti būstą reikia turėti omenyje, kad NT srityje jau galima matyti pavojaus ženklų.

Dėl mokesčių reformos pakilus minimaliai mėnesio algai „ant popieriaus“, Lietuva smarkiai pašoko oficialioje Europos Sąjungos (ES) statistikoje. Eurostato duomenimis, 2018-aisias pagal minimalaus atlyginimo rodiklį Lietuva lenkė tik Bulgariją, o šiemet jau devynias šalis – be Bulgarijos, dar Latviją, Rumuniją, Vengriją, Kroatiją, Čekiją, Slovakiją, Lenkiją ir Estiją. Pagal senus skaičiavimus, Lietuvos minimali alga augo nuo 400 iki 430 eurų.

Vienas dažniausių klausimų, kurio pastaruoju metu sulaukia ekonomistai, yra „kada bus krizė ir ar bus krizė?“. Tai jau pradeda atsibosti, juokauja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Tiesa, jis perspėja, kad dėl vis niūresnių nuotaikų euro zonoje, nukentėti gali ir mūsų šalis. Metinę Lietuvos makroekonomikos apžvalgą pristatęs T. Povilauskas sakė, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. Didžiausią įtaką ekonomikos augimui turės augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos.

Baltijos šalyse ekonomikos plėtra per artimiausius dvejus metus lėtės, SEB bankas pablogino ateities prognozes. Tačiau didelių permainų toks augimas dar nesukels, teigia Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Jų vertinimu, 2019–2020 metais sparčiausiai augs Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), tuo metu Lietuvos ir Estijos ūkio augimas bus nuosaikesnis.

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“, „plėstis“, „kilti“. Darosi sudėtinga prisiminti, kad kalbant apie ekonomiką dažnai vartojami ir tokie žodžiai kaip „mažėti“, „smukti“ ar „leistis“. Tikimės, kad 2019 metais pastarųjų žodžių komentuojant ekonomikos procesus neprireiks, tačiau panašu, kad vis daugiau teks kalbėti apie lėtesnį augimą ar kuklesnę plėtrą.

Nuo kitų Lietuvoje brangs ne tik elektra, bet ir dujos. Dujų tiekėjai ir ekonomistai prognozuoja, kad gamtinės dujos vartotojams brangs ženkliai – penktadaliu. Anot ekspertų, kainų šuolis jaučiamas visoje Europoje, labiausiai dėl kylančios naftos kainos. Energijos skirstymo operatoriaus darbuotojams rudenį veiklos netrūksta. Vien sostinėje kiekvieną dieną jie prie dujų tinklo prijungia keliasdešimt naujų vartotojų.

Baltijos šalių ekonomika šiemet auga truputį lėčiau, o sparčiausią tempą išlaiko Latvija. Prognozuojama, kad Lietuvos ir Estijos BVP kitąmet augs 3 proc., Latvijos – 3,5 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme SEB grupės ekonomistų paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“. Vis dėlto, nors Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos augimo tempai ir yra panašūs, tačiau Lietuvos gyventojai regione taupo mažiausiai.

Šiemet sumažėjusią nelegalių cigarečių dalią tabako rinkoje galėjo lemti didėjančios gyventojų pajamos ir sąmoningumas, sako SEB banko ekonomistas. Naujausiais bendrovės „Nielsen“ „tuščių pakelių“ tyrimo duomenimis, šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima 16,5 proc. tabako rinkos – 3 punktais mažiau nei pernai. Tada jos sudarė 19,6 procento. „Sumažėjimas 3 procentiniais punktais yra nemažas, ir tai nurašyti vien statistinei tyrimo paklaidai nesinorėtų.

Vyriausybėje pasigirdusi nauja kovos su augančiomis produktų kainomis idėja, vadinamoji kuponų, arba „vaučerių“ sistema, kai kuriais atvejais rizikuoja tapti konkurencijos griovėju šalyje, įspėja ekonomistai. Tiesa, jų nuomonės apie šios naujovės naudą vartotojų kišenėms išsiskiria: vieni tvirtina, kad žengdama tokį žingsnį Lietuva dar labiau nutols nuo liberalaus ekonomikos modelio, kiti giria valdžią už ieškomus būdus suvaldyti kainų kilimą.

Palygino kainas

Skandinavijos SEB finansų grupės analitikai nekeičia Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau pažymi, kad šalies ūkio augimas artimiausius dvejus metus lėtės. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 3,4 proc., 2019 – 3 proc., o 2020 metais – 2,6 procentais. Šios prognozės lieka nepakeistos nuo jų atnaujinimo šių metų rugpjūčio pabaigoje paskelbtame SEB grupės leidinyje „Nordic Outlook“. „Mes savo prognozių nekeičiame, kurias pateikėme rugpjūčio mėnesį.

SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda nuo šių metų rugsėjo 7 dienos palieka banką. Jo pareigas laikinai eis dabartinis banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, artimiausiu metu pristatysiantis ir naujausią Lietuvos makroekonomikos apžvalgą.

Europoje galimybės rasti nuolatinį darbą per 15 metų sumažėjo, o tuo tarpu laikinų darbuotojų skaičius auga. Tačiau Lietuva iškrenta iš šios statistikos rėmų, nes situacija čia visiškai priešinga. Eurostato duomenimis, nuo 2002 metų iki 2017 metų, laikinų darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) dalis išaugo 2 proc. – nuo 11 iki 13 proc. Dėl to Eurostato analitikai konstatuoja, kad susirasti nuolatinį darbą ES tampa sunkiau. Didžiausią laikinų darbuotojų dalį turi Lenkija ir Ispanija (po 26 proc.

2013 metais kuro kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas. Iki jų betrūksta keliasdešimties centų. Visgi ekspertai ramina, kad šiemet tokio didžiulio šuolio kainose nematysime. Naftos kainos po truputį kopia aukštyn, kuomet buvo pranešta apie kritusias JAV degalų atsargas. Prie kainų augimo taip pat prisideda tiekimo sutrikimai Libijoje ir Kanadoje. Tačiau tuo pat metu didesnį kainų augimą riboja kalbos apie naftos gavybos apimčių didinimą Saudo Arabijoje ir Rusijoje.

Atsakomieji Europos Sąjungos (ES) muitai amerikietiškoms prekėms jau įsigalioja. Šio žaidimo poveikį pajaus visi europiečiai, ne išimtis ir lietuviai. Tiesa, ekonomistai nesutaria, kiek konkrečiai brangs tam tikros prekės. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, nauji muitai bus taikomi jau nuo penktadienio. Europos Sąjungos siųstame nurodyme informuojama, kad papildomas 25 proc.

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio.

  Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.

Pirmųjų 2018 mėnesių atlyginimų augimo rezultatai viršija net ekonomisto lūkesčius. Iš „Sodros“ skelbiamos statistikos matyti, kad per metus didesnius atlyginimus gauna ir daugiausia darbuotojų turinčios profesijos. „Sodra“ skelbia reitingą darbuotojų, kurių yra daugiausia pagal tam tikrą specialybę. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kaip keitėsi šių profesijos atstovų atlyginimai. Iš 2017 ir 2018 metų vasario mėnesio duomenų matyti, kad didėjo visų šių profesijų atstovų atlyginimai.

Ekspertai skeptiškai vertina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio idėją reguliuoti mažmeninės prekybos tinklų darbo laiką per šventes. Tačiau profesinės sąjungos ją giria ir mano, jog darbuotojams reikia leisti pailsėti. Kai kurie BNS kalbinti analitikai mano, jog susitarti turėtų patys prekybininkai, nes socialinį atsakingumą, jų žodžiais, reikia auginti iš vidaus. Tuo metu Konkurencijos taryba perspėja, kad bet kokie susitarimai tarp prekybos tinklų yra neleistini.

Lietuvoje darbo našumas (pašalinus kainų pokyčio įtaką) praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7 proc. – sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tai ypač gera naujiena turint omenyje, kad mūsų rezultatas 2015 ir 2016 metais buvo prasčiausias po Graikijos – darbo našumas buvo smukęs atitinkamai 0,7 ir 1 procentu. Šiemet darbo našumas didės šiek tiek lėčiau negu pernai, bet augimas bus vienas iš didesnių ES dėl augsiančios ekonomikos, skatinamos didesnių investicijų, bei mažėjančio užimtųjų skaičiaus.

Plūsdami apsipirkti maisto produktų į Lenkijos prekybos centrus, lietuvaičiai pakeliui užsuka ir į vaistines. Tiesa, pigesnių vaistų ten ne visuomet rasti pavyksta. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba naujienų portalui tv3.lt pateikė populiariausių, labiausiai perkamų receptinių ir nereceptinių vaistų dešimtukus. Juose dominuoja vaistai nuo širdies ligų, nervų, skausmo.

Didmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekiaujančias variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, apyvarta pernai pasiekė 20,45 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis), rašo „Verslo žinios“, remdamosi Statistikos departamento duomenimis.

Lietuvai paknopstomis bandant pasivyti Estiją, rodosi, kad pirma verta pasimokyti iš anksčiau savo ekonomika nežibėjusios Rumunijos, kuri po mokestinių pakeitimų gali būti neblogu pavyzdžiu. Tiesa, ne visi Rumunijos priimti sprendimai tokie naudingi, mano ekonomistai. Vykdydama mokesčių reformą, Rumunija nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį pakėlė nuo 1450 RON iki 1900 RON (311,68 EUR-408,41 EUR), sujungė darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas.

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus. Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio akcizo. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys atskleidė, kad kol kas padidėjusioje degalų kainoje dar nenugulė didesnis akcizas. Mat kol yra atsargų, tol ir sena kaina. Poveikis turėtų pasijausti sausio viduryje ar sausio mėnesio gale.

Kainų komisijai patvirtinus mažesnę paramą „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) valdomai Lietuvos elektrinei už strateginį rezervą 2018 metais, LEG teigia iš šios paslaugos patirsianti nuostolių. Nuomonės dėl mažesnės paramos išsiskyrė ir Kainų komisijoje – sprendimas dėl finansavimo priimtas vieno balso persvara, o kai kurie analitikai pažymi, kad energetikos sektoriuje reikėtų vengti į trumpą laikotarpį orientuotų sprendimų.

Lietuvai pastaraisiais metais jaučiant padidėjusį užsienio investuotojų susidomėjimą, analitikai ir valdžios atstovai tikisi, kad jų entuziazmas neišblės ir šiemet, o investicijų tempas nesustos. Ūkio ministras viliasi, kad be naujų investicijų, 2018 metais kai kurie jau Lietuvoje dirbantys verslininkai plėsis. „Investuotojų forumo“ vadovė mano, kad per pastaruosius metus į Lietuvą įžengę garsūs pasauliniai žaidėjai pritrauks dar daugiau naujų investuotojų.

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti. „Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Nuo sausio pinga visi receptiniai nekompensuojami vaistai. Jie bus apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu – iki šiol jis buvo 21 proc. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė BNS pranešė, kad už šiuos vaistus žmonės dabar mokės apie 13,2 proc. mažesnę kainą. Pasak jos,skaičiuojama, kad dėl lengvatos biudžetas per metus negaus apie 11 mln. eurų pajamų. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog teoriškai šie vaistai turėtų pigti 13 proc.

Šventinis laikotarpis daugumai žmonių asocijuojasi ne tik su džiaugsmingomis akimirkomis, bet ir su galvos skausmu, kokias dovanas nupirkti bei kaip neatsidurti situacijoje, kai pravėrus piniginę švilpauja vėjai. Bet įprastai, suveikia vienas psichologinis faktorius – Kalėdos juk tik kartą metuose. To visiškai pakanka, kad gerokai plačiau nei reikėtų atvertų žmonių piniginės. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Lietuvos ekonomistus ir paprašė pakomentuoti žmonių įpročius per šventinį laikotarpį.

Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių kitąmet planuoja perteklinius viešuosius finansus, tačiau pagal per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vis dar atsilieka nuo Estijos ir yra greta Latvijos, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos biudžetų vertinimo ataskaitos.

Kasdien girdime apie Lietuvoje augančias algas, pensijas, mažėjantį nedarbą, tačiau savo gerove patenkintų žmonių beveik nedaugėja – patenkintų finansais Lietuvoje perpus mažiau nei Estijoje, kur kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad mūsų šalyje 80 proc. žmonių negali sukaupti normalių santaupų, o brangesnį daiktą įperka tik kas penktas. Gan pesimistiškus lietuvius ministras ramina – priemonių, kad gerėjimas pasijaustų, imtasi.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

Metai po naujojo Seimo pradžios, tačiau rimtų ekonominių sprendimų nesulaukta. Tokią tiesą rėžia ekonomistai. Ir nors dažniausiai pirmi bei antri Seimo metai būna esminiai reformų vykdymui, kyla abejonių, kad pastarųjų iš vis nesulauksime. Lietuvos ekonomistai vertina, kad nors šiais metais ekonominė situacija ir gerėjo, tai lėmė išorės veiksniai, o nei Seimo darbai.

Pieno produktai pasaulinėje ir vidaus rinkoje kitais metais gali pigti, o tam įtakos turės rinkos cikliškumas, mano rinkos analitikas. Tuo metu „Rokiškio sūrio“ vadovas prognozuoja, kad kitąmet pigs sviestas, o kitų pieno produktų kainos bus stabilios. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog pieno produktų kainoms daugiausiai įtakos turės rinkos cikliškumas. „Pieno sektorius yra labai cikliškas ir kas kelerius metus matome besikeičiančias ciklo dalis.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Paslaugų kainos Lietuvoje auga itin sparčiai. Prognozuojama, kad ir kitais metais infliaciją palaikys būtent paslaugų kainų augimas. Tačiau ar tai neprives prie to, kad žmonės paprasčiausiai atsisakys mokamų malonumų? „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuoti apyvartos pokyčiai restoranuose ir nemaloni prognozė ateičiai.