Banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, dar balandį daugiau apklaustųjų teigė manantys, kad būsto kaina Lietuvoje mažės, o ne didės, tačiau birželį gyventojai buvo optimistiškesni dėl būsto kainų pokyčių negu balandį, ir SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas priartėjo prie lygio, buvusio prieš koronaviruso protrūkio pradžią.
SEB banko užsakymu birželį apklausa parodė, kad 47 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 18 proc. prognozuoja, kad būstas pigs, 25 proc. nesitiki pokyčių, o likę 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas, kuris apskaičiuojamas kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, dalies skirtumas, buvo 29 punktai. Balandį jis buvo -16 punktų – tai reiškia, jog galvojančių, kad būstas brangs, buvo 23 proc., jog pigs, – 39 proc. apklaustųjų.
„Akivaizdu, kad pasibaigus karantinui ir gyventojų finansinei padėčiai nukentėjus mažiau negu buvo baimintasi, gyventojų būsto kainų lūkesčiai tapo gerokai veržlesni. Tiesa, lūkesčiai tebėra prastesni negu prieš metus, kai besitikinčių, kad būstas brangs, buvo 53 proc., jog pigs – 11 procentų“, – pranešime sakė T. Povilauskas.
Vilniaus regione laukiančių, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, buvo 57 proc., Kauno – 42 proc., o Klaipėdos – tik 31 proc. apklaustų asmenų.
Pasak T. Povilausko, gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių artimiausią pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis epidemiologinė situacija Lietuvoje ir eksporto rinkose, nes nuo to priklausys ir ekonomikos, ir namų ūkių finansinė padėtis.
„Netgi išvengus naujo užsikrėtusiųjų koronaviruso protrūkio Lietuvoje, tikėtina, kad gyventojų būsto kainų lūkesčiai gali kiek prastėti, nes paprasčiausiai birželį matytas optimizmo šuolis (kaip ir pesimizmo pliūpsnis kovo mėnesį) buvo įtartinai didelis ir susigyvenant su koronavirusu bus surastas mažiau emocijomis ir labiau faktais pagrįstas lūkesčių balansas“, – sakė ekonomistas.
Lietuvos gyventojų apklausą birželį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1000 15–74 metų gyventojų 108-iose šalies vietovėse.
