šventės

Gruodžio 4 - 18 dienomis Vilniaus Lazdynų, Žirmūnų, Karoliniškių, Perkūnkiemio, Jeruzalės, Fabijoniškių, Antakalnio, Pašilaičių rajonuose ir Bajorų kalvose šventinių renginių metu bus įžiebtos Kalėdų eglutės. „Tiesiog ateikite ir pabūkite kartu. Siekiame, kad šventinė nuotaika būtų juntama ne tik namuose, bet ir aplink juos. Tikimės, kad šis renginys nepaliks abejingų ir padės pajusti tikrą Kalėdų dvasią“, – sakė „Mano būsto“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.

Atėjo žiema, paruodutvių vitrinos išpuoštos šventine atributika, todėl ir mes jau pradedame galvoti apie tai, kur sutiksime Naujuosius metus, ką dovanosime draugams ir artimiesiems, kur norėsime nuvykti... Tačiau ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje šventinis scenarijus dažnai neapsieina be alkoholio, mandarinų, šventiškai nusiteikusių draugų ir išpuoštų kalėdinių elgučių... Pristatome labai smagią nuotraukų galeriją, kurioje rasite linksmų vaizdelių iš Rusijos.

Ne kiekvienas gimsta verslininku ar Kalėdų seniu, sako profesionalus Kalėdų senis Tomas Ratautas. Tam reikia turėti tam tikrų gamtos dovanų. „Visi, kai pamato mane, sako – o, čia tai Kalėdų senis! Ir balsas, ir stotas, ir aukštas – kai ateina 1,60 m. – mažiukas, kūdutis – ar tai Kalėdų senis? Pajuoka, galima sakyti”, - juokėsi T. Ratauskas.  Taip pat Kalėdų senis, pasak T. Ratausko, turi mylėti vaikus: „Labai turi mylėti vaikus.

Artėja gruodis, kuris pats pelningiausias prekybininkams ir finansiškai pats sunkiausias žmonėms. Norintiems paišlaidauti, kasmet kelias savaites trunkanti pirkinių karštinė dažnai priverčia taupyti ne vieną mėnesį prieš ar po didžiųjų metų švenčių.

Šiemet artėjant didžiosioms metų šventėms jaučiama mažiau nerimo nei pernai, Tai patvirtina ir ekonomistai, kurių skaičiavimais šiemet Lietuvos gyventojai šventiniam stalui bei dovanoms turėtų išleisti beveik 10 proc. daugiau. Kylantį žmonių optimizmą lėmė sumažėjęs nedarbas bei pagerėjusi mažiausias pajamas uždirbančių žmonių padėtis. Tačiau, ar gyvenimas iš tiesų gerėja ir ar tai jaučia visi, išlieka klausimu.

Nors mažieji visuomet pilni nesibaigiančių lūkesčių bei pageidavimų ir nori visko daug, čia ir dabar, tačiau tėveliams tenka rinkti dovanėles ir pasukti sukti galvas, kaip čia įtikti ir nenuliūdinti savo atžalų per Kalėdas. Aišku, visų pageidavimų išpildyti neįmanoma, tad, ką dovanos tėveliai, o ką – atneš Kalėdų senelis. Taigi, jei jau ėmėte sukti galvas dėl kalėdinių dovanų, tai bent jau ką padovanoti mažiesiems neturėtų būti problema.

Kelionių organizatorius „Go Planet Travel“ žiemą poilsiautojams siūlys egzotines keliones į tolimus kraštus itin palankiomis kainomis. Tarp kraštų, kuriuos aplankyti kvies bendrovė – Šri Lanka, Tailandas, Maldyvai – į jas bendrovė skraidins bendradarbiaudama su kitu kelionių organizatoriumi „Biblio Globus“. Prekyba kelionėmis bus pradėta jau artimiausiomis savaitėmis. Juos bus galima įsigyti visose su „Go Planet Travel“ bendradarbiaujančiose kelionių agentūrose.

Vasarai bėgant į pabaigą, Lietuvoje švenčiama Žolinė. Įvairiose šalies vietose tautiečiai kviečiami ištrūkti iš namų ir pasinerti į svarbiausią vasaros derliaus ir rugiapjūtės pabaigos šventę.  Saulės mieste – liaudiška Žolinės vakaronė Ketvirtadienio pavakarę Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks liaudiška Žolinės vakaronė.

Dažnai piktinamės, kad jaunuoliai vangiai dalyvauja valstybinėse šventėse. Į tokius priekaištus jie atšauna: „Šios šventės kasmet vienodos ir neįdomios.“ Jaunosios kartos neįkvepia oficialios kalbos, daug kartų girdėtos dainos ir graudenimai nykiose mokyklų ar kultūros centrų salėse. Jie nori valstybei svarbias datas minėti įvairiau, nuoširdžiau ir linksmiau. Vieni pirmųjų naujas valstybinių švenčių tradicijas ėmė kurti Kauno statybininkų rengimo centro mokiniai.

„Pavalgyti, pagurkšnoti, patrypčioti, paspoksoti į fejerverką – kaip ir savaime suprantami šventės komponentai. Bet galima ir idėją sugalvoti“, – sako šiaulietis muzikantas Gintautas Gascevičius. Jis mano, kad jaunimui reikia sukti galvą, kaip į renginius privilioti vyresnių, o ne atvirkščiai. „Šiaulių kraštas“ tęsia diskusiją apie viešas šventes, tokias, kaip šiemet planuojamas 777–asis Šiaulių gimtadienis.

Prezidentė D. Grybauskaitė sveikina Lietuvis žmones su Velykomis. Pateikiame šventinį kreipimąsi. Mielieji, sveiki sulaukę šventų Velykų – gražiausios pavasario šventės! Bundanti gamta ir sugrįžtantys paukščiai suteikia mums vilties ir jėgų naujiems darbams. Įsileiskime pavasarį į namus ir širdis. Džiaukimės ir branginkime tai, kas pavyko, ką gyvenimas davė gero ir gražaus. Padėkime vieni kitiems suprasti, dirbti ir gyventi.

Turtingiausi pasaulio žmonės rengia įspūdingas savo vestuvių ceremonijas. Jie išleidžia didžiulius pinigus – tūkstančius dolerių gėlėms, dešimtis tūkstančių aprangai, šimtus tūkstančių aranžuotei ir šou, kad jų vestuvės plačiai nuskambėtų, kad apie jas rašytų laikraščiai ir prisimintų žmonės, praėjus daugeliui metų. Milijardierių vestuvės panašios į pasakas. Šie vyrai viską daro aukščiausiu lygiu.

Panevėžietei ir jos mažametei dukrai teko kone pabučiuoti miesto poliklinikos duris – medicinos įstaiga vasario 16-ąją nedirbo. Nors ant Panevėžio miesto poliklinikos durų yra priklijuotas informacinis lapelis, skelbiantis, kad įstaiga dirba ir šeštadieniais iki 14 valandos, iš anksto nesidžiaukite, mat galite rasti užrakintas duris, o išėjęs budėtojas jums paaiškins, kad poliklinika nedirba.

Nors visus pasirengimo žirgų lenktynėms „Sartai 2013“, kurios nepažeidžiant ilgamečių tradicijų ir šiemet vyks pirmąjį mėnesio šeštadienį - vasario antrą dieną, darbus koordinuoja specialiai tam suburtas organizacinis komitetas, bene didžiausias veiklos krūvis tenka varžybų šeimininkams, teigiama pranešime spaudai. „Žirgų lenktynės Dusetose rengiamos jau daugiau nei du šimtmečiai, o organizuotai – nuo 1905 metų, - sako Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius.

Neseniai rašiau, kad Lietuvoje vis kalbama, kad neva visa Europa turi laisvą kalėdinę savaitę, o Seime pasigirdo balsų skelbti šventine diena ir gruodžio 31-ąją. Tiksliau, jau įregistruotas Darbo kodekso pakeitimo projektas dėl šios dienos skelbimo nedarbo diena. Pasinaudojome Europos Komisijos informacija apie keleto šalių narių turimas šventines-nedarbo dienas. Oficialiai pagrindinės nedarbo dienos „kalėdinę” savaitę yra gruodžio 25-26 d. ir sausio 1 d. Tačiau kelios šalys (pvz.

Švęsti Kalėdų į Lietuvą grįžę svetur gyvenantys tautiečiai gimtuosiuose namuose ilgai neužsibuvo. Šventiniu laikotarpiu prasidėjęs intensyvus kelionių maratonas, pasak oro uosto darbuotojų, dar truks savaitę, kol bus išlydėti visi iš svetur atvykę tėvynainiai, informuoja „Lietuvos žinios“. Oro uostuose kalbinti išvykstantys tautiečiai tikino, kad mielai pasiliktų tėvynėje ir ilgiau, tačiau atgal iškart po švenčių juos gena svetur laukiantys darbai.

Danijoje apsigyvenusi ir šeimą sukūrusi lietuvė Aistė Pileckytė Hoffbeck įprastai per šventes sugrįždavo į gimtinę, tačiau šįkart nepavyko to padaryti. Balsas.lt pašnekovė papasakojo, kaip gražiausios metų šventės buvo sutiktos šioje šalyje. „Danija nuo Lietuvos nėra taip jau ir toli, todėl tradicijos gana panašios. Naujieji metai yra šventė su draugais, dažnai pas kažką namie, nors taip pat gana įprasta švęsti mieste, apsilankyti restorane, dalyvauti koncerte“, - pasakojo A. Hoffbeck.

Praūžęs šventinis laikotarpis beveik kiekvienais metais kaip reikiant paplonina pinigines. Dovanos, vaišių stalo parengimas, kelionės pas artimuosius, linksmybės – visų šių šventinių dalykėlių kaina labiausiai pasijaučia Naujųjų metų pradžioje, tad dažnam tenka susiimti ir pradėti vėl taupyti. Tačiau specialiosios Balsas.lt apklausos metu paaiškėjo, jog apklaustieji vilniečiai nesiskundė po švenčių suplonėjusia pinigine, mat dauguma jų nuosekliai planavo visas išlaidas: „Proto ribose.

Gruzijoje kelerius metus gyvenanti lietuvė Rasa Kuzmaitė Balsas.lt papasakojo, kaip vietiniai sutiko Naujuosius metus. Priešingai nei lietuviams, gruzinams metų sandūra yra tik švenčių pradžia. Po mažiau kaip savaitės jie švęs Kalėdas, o sausio 14-ąją – Senuosius Naujuosius metus. „Gruzinams Naujieji metai pati yra didžiausia metų šventė. Jau prieš savaitę turguose būna daug žmonių ir prekybininkų, kurie paršiukus, vištas, sūrius, vaisius ir kitus produktus pardavinėja tiesiog ant šaligatvių.

Dažnai pasibaigus šventėms pas mus atkeliauja prastos nuotaikos bangos, nepaaiškinamas liūdesys, nerimas, mieguistumas, aplinkiniai ima erzinti, o ir savijauta, atrodytų, pablogėja... Sąvoka „šventinė“ arba „pošventinė depresija“ – seniai nebe naujiena. Šį prieš šventes arba po švenčių užplūstantį minčių ir jausmų diskomfortą išgyvena daugybė žmonių.

Žinome, žinome, jūs daugiau nė lašo į burną nepaimsite. Naujametinių švenčių garbei žurnalas “Time” paruošė keletą patarimų, kurie padės kovoti su pagiriomis. Gerkite daugiau vandens Jums, tikėtina, nereikėtų taip kankintis, jeigu išvakarėse jūs daugiau dėmesio skirtumėte savo ištikimam draugui, vandeniui. Reikia viso labo alkoholinius gėrimus kaitalioti su vandeniu. Jeigu jūs to nepadarėte, ryte jūs jausite žudantį galvos skausmą, pykinimą ir kitas praėjusio vakaro linksmybių pasekmes.

Skirtingai nuo mūsų, Japonijoje Naujieji sutinkami ne vidurnaktį, bet pirmą naujų metų rytą, kai pateka saulė. „Malda sausio 1-osios saulei atneš sėkmę ir laimę visiems metams“, – apie seną japonų tikėjimą pasakoja Japonijos ambasados Lietuvoje atstovė Kristina Simonaitytė. Japonai iki šių dienų tiki magišku pirmojo metų saulėtekio stebuklu, todėl daugelis žmonių, norėdami išvysti ypatingą vaizdą, lipa į kalnus, eina prie jūros ar vandenyno.

Taip jau įprasta, kad per didžiąsias žiemos šventes artimiesiems linkime gerumo, meilės, sėkmingų naujų metų, norime, kad visiems sektųsi kuo geriau. Nusprendę išeiti į gatvę ir paklausti, ko norėtų palinkėti skubantys vilniečiai, sulaukėme tikrai ne pačių geriausių sveikinimų.

Kasmet artėjant didžiosioms šventėms rūpestį kelia prekyba pirotechnikos priemonėmis bei jų naudojimas. Fejerverkus žmonės naudoja ne vien Naujųjų metų naktį, bet ir asmeninių švenčiu metu. Naudodami pirotechninius gaminius, ne visada perskaito naudojimo instrukcijas ir neatsižvelgia į saugumo reikalavimus. O neatsargus pirotechnikos gaminių naudojimas tampa pagrindine nelaimingų atsitikimų, kurie gali baigtis net mirtimi, priežastimi.

Fejerverkų parduodama vis daugiau. Tuo besidžiaugiantys pardavėjai pastebi – moterys vyrams pokšinčių linksmybių niekada neperka. Pirotechnikos gaminių prekybininkams pirkėjai nepašykšti net kelių stambių kupiūrų. Pirkėjai – vyrai Šiemet prekyba pirotechnikos gaminiais paviliojo net šiaulietę sambo imtynininkę Santą Pakenytę. Kai antrą Kalėdų dieną daugelis šiauliečių tebesėdėjo prie šeimos stalo ar lankė draugus, Santa prekiavo pirotechnika.

Kalėdinių dovanų parinkimas ne vienam yra nemažas rūpestis, tačiau ir gavusieji jas ne visada apsidžiaugia, o galimybės pasikeisti ne visada yra. Svarbu – čekis Daugelyje šalių pasikeisti nepatikusią dovaną – įprastas dalykas, tačiau mūsų įstatymai kiek kitokie. Dovanas pasikeisti su tam tikromis sąlygomis galima, tačiau ne visas. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Šleivys sako, kad dovana tokia pat prekė kaip ir kitos.

 "Iš esmės aš nematau nieko naujo. Nauja valdžia yra ta pati sena valdžia. Bet kuri valdžia pas mus per daugiau nei 20 metų įrodė, kad ji yra atšokusi, atitolusi nuo tautos ir nieko bendra neturi su tuo, ką galima vadinti Lietuvos tikrove. Valdžia gyvena savo tikrovėje ir šitie du sluoksniai - tauta ir valdžia - tarpusavyje niekaip nesusiję. Valdžia gyvena Briuselio integracinių interesų tikrovėje, visada bando sustabdyti tautos savireguliavimo, savirealizacijos procesus.

Didžiųjų metų švenčių medikai laukia su nerimu, mat tuomet gydymo įstaigas užplūsta ne tik nušalę, petardomis susižaloję, bet ir nuo alkoholinių gėrimų apsvaigę pacientai. Situacija tampa dar rimtesnė, kai į medikų rankas patenka alkoholiu apsinuodiję vaikai.

Nenumaldomai artėjant šventėms galvą tenka pasukti ne tik dėl dovanų, bet ir dėl šventinių planų: kur, kaip ir su kuo sutikti ne tik Kalėdas, bet ir Naujuosius metus.  Tapo įprasta, jog dauguma gyventojų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas praleidžia prie bendro stalo su artimaisiais bei šeimos nariais. Tačiau po specialiosios Balsas.

Linkėdama kauniečiams bei jų svečiams jaukių šventų Kalėdų ir laimingų Naujųjų, Kauno valstybinė filharmonija pakvietė į tradicinį koncertų ciklą. Jie prasideda antrąją Kalėdų dieną. „Pasistengėme programą sudaryti taip, kad joje kažką sau labai mielo rastų įvairaus muzikinio skonio žiūrovai. Į koncertus kvietėme gerai žinomus ir publikos mylimus atlikėjus.

Žurnalistas, vaikų laidelės „Gustavo enciklopedija“ autorius bei režisierius Audrius Rakauskas sako, kad tikra šventė žmogui gali būti tada, kai išsipildo jo norai. Kas, Jūsų manymu, yra tikra šventė? Tikra šventė gali būti nebūtinai Kalėdos ar Velykos. Tai gali būti kažkoks žmogaus norų išsipildymas, gero darbo padarymas – tada jis jaučiasi gerai. Tai turbūt ir yra šventė. O Kalėdos yra šventė, nori to ar ne.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas Tomas Šernas: „Praeinantys 2012 metai buvo neramūs. Tiek man asmeniškai, tiek mūsų bendruomenei. Ypač žmones sukrėtė rinkimai į Seimą. Bendras vaizdas tikrai buvo nekoks, tačiau metai baigiasi, todėl reikia žvelgti į priekį.

 Asta Kažukauskienė, LRT radijas Vienos klaipėdietės namuose Kalėdos ypatingas metas – iš dėžių moteris ištraukia daugiau nei pusės amžiaus istoriją menančius žaisliukus eglutei. Jų klaipėdietės kolekcijoje daugiau kaip 3 tūkst. Vertingiausius eksponatus šiemet pirmą kartą moteris eksponuoja parodoje Šilutės muziejuje.

„Tikra šventė yra tai, kas teikia didžiulį džiaugsmą ir nepalieka blogų pasekmių“, – teigia dainininkas A. Mamontovas. Jis sako, kad jam tikra šventė – tai artimi žmonės, kurie yra laimingi. Kokia, Jūsų manymu, turėtų būti tikra šventė? Tikra šventė yra džiaugsmas, turi būti džiaugsmas. Kaip ji atrodo, kiekvienas supranta individualiai. Šiaip tikra šventė yra tai, kas teikia didžiulį džiaugsmą ir nepalieka blogų pasekmių. Man tikra šventė – tai artimi žmonės, kurie yra laimingi.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „2012-ieji lietuvių tautai buvo gana sunkūs. Ekonomika augo ne taip, kaip norėta. Ačiū Dievui, kad mūsų neištiko Graikijos likimas. Šiais metais buvo daug susipriešinimo ir erzelio.

Siekdami, kad šventės prabėgtų kuo sklandžiau, o jų metu nukentėtų kuo mažiau žmonių, visą paskutinę metų savaitę policijos pareigūnai daugiau dėmesio skirs viešajai tvarkai ir eismo saugumui. Dėl to baigiantis metams policija ne tik užtikrins viešąjį saugumą įvairių šventinių renginių metu, bet atidžiau stebės ir kitas viešąsias erdves, kur gali būti vykdomi teisės pažeidimai, nesilaikoma viešosios tvarkos.

Artėjant grandiozinėms žiemos šventėms, padaugėja įvairių vakarėlių ir susitikimų su draugais. Visada yra galimybė šiek tiek paįvairinti šias šventes, rengiant teminius vakarėlius. Keliaujantis vakarėlis Jei jūsų draugai yra labai linksmi, energingi ir jiems patinka dalintis su aplinkiniais savo pozityvia nuotaika, jums reikėtų organizuoti keliaujantį vakarėlį. Esmė tame, kad nereikės rinktis vietos jo rengimui, tereiks sukurti maršrutą.

Metų sandūroje Balsas.lt kalbino žinomus Lietuvos žmones, kurių paprašė apibendrinti praeinančius 2012-sius ir pasidalyti ateinančių 2013-ųjų lūkesčiais. Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė: „Lietuvai 2012 metai buvo įdomūs – keitėsi valdžia, turėjome tam tikrų lūkesčių. Metų pradžia buvo sunki dėl banko „Snoras“ bankroto, nestabilios Europos ir pasaulio ekonomikos. Tačiau įpusėjus 2012-iems nuotaikos pradėjo gerėti, ekonomikos situacija stabilizavosi.

Per ilguosius savaitgalius ir šventiniu laikotarpiu, palyginti su įprastomis poilsio dienomis, padaroma gerokai daugiau nusikaltimų ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų, daugiau įvyksta ir skaudžių eismo nelaimių. Pareigūnų teigimu, niekas kitas negali taip apsaugoti žmogaus, kaip jis pats.

Į posėdį susirinkę rajono Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai sprendė, kaip su galimomis žiemos išdaigomis bus kovojama šventiniu laikotarpiu ir po jo. Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai pripažino – didžiausia problema šiomis dienomis yra sniegas. Dėl užpustytų kelių buvo problemų moksleiviams pasiekti mokyklas, tad gruodžio 17-ąją į mokyklas neatvyko per 1330 kaimo moksleivių. Blogiausia situacija buvo Šiaulėnuose, Sidabrave, Puipiuose.

Ekonomika.lt domisi, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? „Kodėl Kalėdų eglė turi būti žalia?“ – klausia įmonės „Aveka“ vadovas Algirdas Rimkus.

Ingrida Kazlauskaitė – mergina, kurią pastaruoju metu galima matyti šokių projekte „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“, dėl kurių, kaip ji pati sako, yra labai užimta, tačiau per šventes planuoja suspėti visur. O veiksmo nusimato tikrai nemažai – šventimas su giminėmis, jos pačios gimtadienis per Kalėdas, šokių projektas ir keitimasis dovanomis. „Per šventes visuomet skubu namo į šeimą, pas tėvelius, į Kauną. Šventės man yra ypatingas metas, kuriuo reikia būti su savo šeima.

(Papildyta 17.45) Nauji kamščiai susidaro prie prekybos centrų. Prieš šventes norintys ir anksčiau apsipirkti nespėję vilniečiai bando patekti į didžiąsias parduotuves. Kadangi aikštelės prie prekybos centrų yra sausakimšos, vairuotojai netgi ryžtasi mašinas palikti pakelėse. ------------ Džiaugtis ilguoju šventiniu savaitgaliu vilniečiai pradėjo labai anksti – netrukus po vidurdienio įvairiuose miesto vietose susidarė dideli šventiniai kamščiai. Transporto spūstys susidarė Laisvės pr.

 Ugniagesiai su nerimu laukia artėjančių švenčių, nes jų metu gerokai padaugėja gaisrų ir juose žūstančių žmonių. Kaip rodo praėjusių metų statistika, pernai gruodžio pabaigoje vien per šventinį laikotarpį 278 kilusiuose gaisruose žuvo 9 gyventojų ir 7 buvo traumuoti. Penki iš jų pernai žuvo per dvi Kalėdų dienas, o dar du – per pirmąją Naujųjų metų naktį.

Konservuotus maisto produktus renkasi 62,5 proc. lietuvių. Dažniausiai žmonės perka žuvies (21 proc.), daržovių (20,7 proc.) bei mėsos (17,4 proc.) konservus. Konservuoti maisto produktai yra populiariausi per šventes, taip pat iškylų metu bei žiemą. Tokius rezultatus atskleidė žvėrienos perdirbimo įmonės „Viltlit“ užsakymu atlikta internetinė gyventojų apklausa. Paklausti, ar mėgsta konservuotus maisto produktus, dauguma respondentų (62,5 proc.) atsakė teigiamai.

Artėjančios šventės daugumai lietuvių atneša mažą dovanėlę – ilgąjį šventinį savaitgalį, kuris truks net penkias dienas. Balsas.lt domėjosi ką vilniečiai planuoja veikti ilgąjį savaitgalį ir ar jiems ne per daug penkių laisvų dienų. Kai kurie apklausoje dalyvavę miestiečiai džiaugėsi, jog švenčių metu turės galimybę daugiau laiko praleisti su artimaisias ir draugais: „Laisvą laiką praleisiu su šeima, susitiksiu su draugais“,- apie savo planus pasakojo pašnekovas.

Dar nespėjus užgesti Vėlinių žvakutėms, prekybininkai dabina vitrinas kalėdiniais žaisliukais ir dainuojančiais seniais šalčiais. Deja, gyventojai kiekvienais metais didžiąsias žiemos šventes prisimena tik joms pasibeldus į duris ir į parduotuves „medžioti" dovanų suplūsta tik gruodžio antroje pusėje. Tokį lietuvių nerūpestingumą jau keletą metų atskleidžia tradicinis „Swedbank" Asmeninių finansų instituto šventinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

Grupė britų speleologų, atradusių manomai didžiausią urvą Mendipo kalnuose, Anglijoje, surengė Kalėdų vakarėlį 60 metrų po žeme, skelbia BBC. Sušalusi gelmė – 30 metrų aukščio ir 60 metrų ilgio urvas Cheddare – buvo atrastas tik šį rugsėjį urvų tyrinėtojų komandos, pasivadinusios „Antradienio kasėjai“. Šįkart pasipuošę šventiniais kostiumais speleologai nusileido iki urvo vidurio tam, kad atšvęstų.

Švenčių dienomis policija dirbs sustiprintomis pajėgomis ir rūpinsis žmonių saugumu. Atsižvelgiant į tai, kad per ilguosius savaitgalius, palyginti su įprastomis poilsio dienomis, padaroma gerokai daugiau nusikalstamų veikų ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų, taip pat įvyksta skaudžių eismo nelaimių bei siekiant tinkamai užtikrinti viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą, suaktyvinti teisės pažeidimų prevenciją, šventinėmis dienomis policija stiprina pajėgas.