Per ilguosius savaitgalius ir šventiniu laikotarpiu, palyginti su įprastomis poilsio dienomis, padaroma gerokai daugiau nusikaltimų ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų, daugiau įvyksta ir skaudžių eismo nelaimių. Pareigūnų teigimu, niekas kitas negali taip apsaugoti žmogaus, kaip jis pats.
Budės daugiau ekipažų
Artėjant šventėms Policijos departamentas informavo, kad, siekdama užtikrinti viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą, suaktyvinti teisės pažeidimų prevenciją, švenčių dienomis policija ketina sustiprinti pajėgas. Prie barų, kavinių, visą parą dirbančių prekybos vietų, masinių žmonių susibūrimo vietų bus naudojamos priemonės, skirtos transporto priemonių vairuotojų blaivumui ar galimam apsvaigimui nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tikrinti, taip pat sustiprintas kelių policijos patruliavimas magistraliniuose keliuose.
Pareigūnai siekia, kad asmenims, nesulaukusiems nustatyto amžiaus, nebūtų parduodami, nuperkami ar kitaip perduodami alkoholio ar tabako gaminiai, taip pat pirotechnikos priemonės. Tačiau praktika rodo, kad nepilnamečiams pavyksta įsigyti ir alkoholio, ir pirotechnikos. Šiemet pirmoji tokia auka – akį susižalojęs trylikametis, Elektrėnuose sprogdinęs petardą. Jis gydomas Vilniaus ligoninėje.
Beje, net 54 proc. šalies gyventojų pritartų, kad privatiems asmenims leisti fejerverkus būtų uždrausta, o 80 proc. įsitikinę, kad pirotechnikos naudojimas ir prekyba ja Lietuvoje nėra griežtai reglamentuota. Draudimo bendrovės „If“ šių metų gruodį atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 81 proc. gyventojų jaučia pavojų dėl fejerverkų per šventes, o 10 proc. apklaustųjų tvirtino, kad yra nukentėję nuo šių šventinių puošmenų. G.Vitkauskienės teigimu, yra buvę taip, kad dėl fejerverkų namuose kilo gaisras ar automobiliai būdavo stipriai apgadinti, taip pat užfiksuota kūno nudegimo atvejų.
Kasmet per žiemos šventes įvyksta nemažai gaisrų dėl neatsargaus žmonių elgesio su degiais daiktais. Gaisrų kyla dėl paliktų degančių žvakių, neatsargiai paleistų „raketų“, dėl perkūrenimo dažnai pleška pirtys. Be to, gaisrų tikimybę padidina ir dideli šalčiai, nes gyventojai tada dažnai naudojasi netvarkingomis krosnimis ar nepatikimais šildymo prietaisais.
Kaip rodo praėjusių metų statistika, pernai gruodžio pabaigoje vien per šventinį laikotarpį 278 kilusiuose gaisruose žuvo 9 gyventojai (5 iš jų pernai žuvo per dvi Kalėdų dienas, o dar 2 – per pirmąją Naujųjų metų naktį), o 7 patyrė traumų. Vėlyvą šių metų rudenį ir šios žiemos pradžioje darbo dienomis gaisrų dažniausiai kildavo dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių bei elektrinių šildymo prietaisų naudojimo taisyklių pažeidimų, o per šventes ir savaitgalius, be šių minėtų dalykų, nelaimes prišaukia ir neatsargus rūkymas, besaikis girtavimas, neatsargus elgesys su ugnimi. Tokie gaisrai dažniausiai užgęsta savaime ir didelių nuostolių nepadaro, tačiau kartais jie pasiglemžia brangiausią žmogaus turtą – gyvybę.
Šiemet gaisruose jau žuvo 137 gyventojai (pernai per tą patį laikotarpį – 126), iš viso kilo per 12 tūkst. gaisrų.
Arūnas DAUGĖLA
