šventės

Penktadienį Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė, kad Kalėdų seneliu žiniasklaidoje vadinamo gyventojo skundas dėl „Sodros“ veiksmų yra nepagrįstas. Įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad priskaičiuodama valstybinio socialinio draudimo įmokas ir priverstinai jas išieškodama „Sodra“ veikė pagrįstai ir teisėtai.

Vieni kalnų slidinėjimo entuziastai jau spėjo įsigyti keliones naujam žiemos sezonui, kiti apie žiemos atostogas kalnuose dar negalvoja ir linkę palūkėti paskutinės minutės pasiūlymų. Ir vieni, ir kiti mano, kad sutaupys. Kas, iš tiesų, pigiau – įsigyti kelionę anksčiau ar laukti paskutinės minutės pasiūlymų? Kelionių organizatoriaus  „Vilturas“ direktorius Dalius Duknauskas mano, kad laimi tie, kurie apie artėjantį slidinėjimo sezoną pradeda galvoti iš anksto.

Klaipėdos administraciniam teisme teisybės ieško pats Kalėdų senelis. Taip save vadinantis klaipėdietis apskundė uostamiesčio „Sodros“ skyrių, kuris, anot jo, keletą metų iš jo sąskaitos nuskaičiuoja mokesčius už Kalėdų senelio veiklą, nors jokių pajamų už ją klaipėdietis tikina negaunantis, praneša „Panorama“. Į teismą Kalėdų seneliu save vadinantis klaipėdietis atvyko be barzdos ir kailinių – su vasarine uniforma, tačiau su krepšių dovanų.

Naujieji mokslo metai miesto mokyklose prasidėjo rugsėjo 1-ąją, o rajone didesnė dalis švietimo įstaigų Mokslo ir žinių dieną mini šiandien. Šeštadienį, rugsėjo 1 dieną, Panevėžys atgijo – prasidėjo šventinis naujųjų mokslo metų pradžios šurmulys. Mokslo ir žinių dieną mieste minėjo kone visos švietimo įstaigos. Iš 22 rajone veikiančių mokslo įstaigų dvylikoje mokslo metai prasidės šiandien. Kiekviena miesto švietimo įstaiga Mokslo ir žinių dieną minėjo savaip, pagal savus scenarijus.

Savaitgalis bus šiltas ir saulėtas. Panašūs orai numatomi ir savaitės pradžioje. Pasak sinoptiko Silvestro Dikčiaus, rugsėjo 1-osios rytas turėtų būti saulėtas. Daug kur švies saulutė. Truputį palyti gali kai kuriuose šalies regionuose. Temperatūra svyruos apie 19–24 laipsnius šilumos. LRT eteryje kalbėjęs specialistas sakė, kad rugsėjo 2 d. orai sušils iki 22 laipsnių, lietaus tikimybė maža. Rugsėjo 3 d. orai bus panašūs kaip ir rugsėjo 1-ąją.

Kembridžo kunigaikštienės sesuo Pippa Middleton pagaliau pabaigė rašyti knygą apie ypatingai artimą jos širdžiai dalyką – šventes ir vakarėlius. Jaunesnioji Middleton sesuo, kuri šiuo metu vadovauja pobūvių reikmenų prekybos verslo internetiniam žurnalui „Party Times“, parašė 25 svarus kainuosiančią knygą apie vakarėlių planavimą. Debiutuojanti rašytoja iš didžiausios šalies leidyklos gavo „šešiaženkle suma“ vertinamą sandorį parašyti knygą ir pasidalinti patirtimi apie vakarėlių verslą.

Pirmąjį šių metų pusmetį reklamuotojų išlaidos šventinei reklamai tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, t.y. spaudoje, televizijoje ir radijuje, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei trečdaliu arba 37,6 procentais. Reklamos užsakovai didžiausią dalį – 70 proc. – šventinės reklamos biudžetų skyrė šv. Velykoms. Tai paaiškėjo po rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikto reklamos apimčių tyrimo.

Rudenėjant į Vilnių ketvirtą kartą parkeliauja šv. Baltramiejaus mugė - šventiniai renginiai sostinės Rotušės aikštėje šurmuliuos rugpjūčio 24-25 dienomis. Jau ketvirtą kartą šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje atgaivinama šventiniu renginiu, rekonstruojant Renesanso epochos miesto amatus, menus ir cechų tradicijas.

Žolinės simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą, šį šventė yra neatsiejama nuo krikščioniškųjų tradicijų, mat rugpjūčio 15-oji laikoma Mergelės Marijos Ėmimo Dangun diena. Krikščioniškasis pasaulis šią šventę mini mišiomis, o vienas seniausių lietuviškų Žolinių papročių – augalų ir derliaus šventinimas bažnyčioje. Tiek pakanka žinoti apie vieną didžiausių tradicinių lietuvių liaudies ir religinių švenčių - Žolines. Tačiau net tiek daugumai praeivių yra neįkandama užduotis.

Šiaulių universiteto botanikos sodas kviečia švęsti „Žolinę". Botanikos sodo rengiama šventė tradiciškai sutraukia nemažai Saulės miesto gyventojų, svečių. Organizatoriai  pasakoja, kad šiemet šventėje bus perteiktas krikščioniškas ir senojo lietuvių tikėjimo paveldas. Šie du aspektai pasižymi savo išskirtinumu ir verte mūsų tautai. Organizatorių teigimu, šventėje bus siekiama apjungti įvairių renginių spektrą. Pabrėžiama, kad tai ne paprasta mugė, o švietėjiškas renginys.

Jo­lan­ta ir To­mas, gy­ve­nan­tys Ai­ri­jo­je, sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se su­mai­nys auk­so žie­dus. Ves­tu­ves gim­ti­nė­je jie va­di­na iš­si­pil­džiu­sia sva­jo­ne. Pas­lau­gų vers­lo at­sto­vai skai­čiuo­ja, kad va­sa­rą už­sie­nio lie­tu­viai su­da­ro apie 70–80 pro­cen­tų jų klien­tų. Ves­tu­vės – tik gim­ti­nė­je Jo­lan­ta aš­tuo­ne­rius me­tus dir­ba Ai­ri­jo­je, prieš tai tre­jus me­tus – Is­pa­ni­jo­je. To­mas Ai­ri­jo­je – ant­ri me­tai, anks­čiau gy­ve­no Ang­li­jo­je.

Kadaise Dievas sukūrė žmogų, dovanodamas jam protą ir fizinių jėgų prasimaitinti ir tokiu būdu išgyventi. Antikos laikais maisto produktai tapo neatsiejami nuo malonumo. 1814-aisiais pirmą kartą pavartojamas žodis „gastronomija“, kildinamas iš graikų kalbos „gaster“ (skrandis) ir „nomos“ (įstatymai) bei reiškiantis mokslą apie maisto ir kultūros santykį.

Lietuvos valstybingumo datų šventimo tradicijos netikusios – valdiškos pompastiškos kalbos atstumia, švenčių per daug ir jos nupigintos, – mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas. Lietuva turi tris valstybingumą įprasminančias šventes – Liepos 6 d., Vasario 16 d. ir Kovo 11 d. Švenčių daug, bet lietuvių nuotaikos nuo to nelabai gerėja.

Valstybės sukūrimo dienos proga galima pasikalbėti ne tik apie kunigaikščius, Karalių Mindaugą, krikštą ir karūnas. Tai gera proga apsidairyti ir palyginti save su kitais. „Paveldas“ ir „šventės“ Kai prieš keletą metų Taline driokstelėjo Kremliaus pakurstytų rusų riaušės dėl bronzinės iškamšos okupacinės kariuomenės kariškiui – pavyko įsitikinti, kad Estija yra valstybė, turinti orumą ir stuburą.

Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Metų metus tenka stebėti, kaip tokio pobūdžio šventės minimos kitose šalyse. Birželio mėnesį Didžioji Britanija iškilmingai paminėjo Karalienės Elžbietos II valdymo deimantinį jubiliejų ir žmonės džiaugsmingai plūdo į gatves, nepaisydami lietaus, išdidžiai žygiavo nešini savo šalies atributika ir sveikino karališkąją šeimą. Liepos 14 –ąją visa Prancūzija švenčia Bastilijos paėmimo dieną.

Vėliavų gamintojai tikina, kad prieš valstybines šventes ir sporto renginius jų prekių paklausa išauga kelis kartus. Tuo metu policininkai gyventojams primena, kad liepos 6-ąją prie gyvenamųjų namų ir įstaigų privaloma iškelti valstybines vėliavas, to nepadariusieji bus baudžiami, praneša LTV naujienų tarnyba. Didžiausių užsakymų vėliavų gamintojai sulaukia iš valstybinių įmonių, tuo metu įprasti pirkėjai trispalvę paprastai perka parduotuvėse.

Visoje šalyje naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją švenčiamos Joninės. Jonavoje, kurios miesto riboženklis vienai dienai tapo Jonų Respublika, vos pateikus dokumentą, įrodančiu, kad esi Jonas ar Janina, gali tapti piliečiu. Šiuo metu tokių piliečių jau – daugiau kaip tūkstantis. Kasmet šią dieną Joninių slėnyje šventė pritraukia iki 10 tūkst. lankytojų. Papraščio žiedo ieškojimas, kitos linksmybės čia žadamos iki pirmųjų gaidžių.

Šeštadienį Nemuno saloje kauniečiai švęs Rasų (Kupolės) šventę, kuri šiais laikais geriau žinoma Joninių vardu. Saloje vyksiančioje šventėje dalyvaus ir gausus būrys miesto svečių, atkeliavusių iš Prancūzijos, Rusijos, Latvijos, Anglijos bei kitų šalių į gyvosios istorijos festivalį „Europa. Napoleonas I Kaune.

Dainininkas Ruslanas Kirilkinas neslepia, kad visos didžiosios šventės yra parduodamos, taip atsitiko ir su artėjančiomis Joninėmis. „Nuo pat rytojaus prasideda koncertų maratonas, kuris tęsis iki liepos 2 dienos. Joninių šventę pradėsime Prienų rajone, o poryt išskrendu į Londoną,“ - naujienų portalui Balsas.lt pasakojo vyras. Svečioje šalyje kaip ir daugeliui į Jungtinę Karalystę koncertuoti išvykstančių lietuvių, laukiau gausybė pasirodymų.

Vingio parke bus surengtos liaudies vaikštynės ir koncertas, į kurį, kaip manoma, gali susirinkti iki 20 tūkstančių žiūrovų, pasirodys 300 dalyvių iš Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos. Jau 10 kartą Vilniuje bus švenčiama Rusijos nepriklausomybė diena, kurios progą Vingio parke rengiamos liaudies vaikštynės ir Gala koncertas. Renginį remia Rusijos atstovybė Lietuvoje, Vilniaus savivaldybė.

Nuo penktadienio, birželio 1 dienos, jaunavedžiams sumažės biurokratinių rūpesčių – jiems nebereikės patiems informuoti Civilinės metrikacijos skyrius apie bažnyčioje sudarytą santuoką. Šiuo formalumu rūpinsis bažnyčios atstovai. Iki šiol jaunavedžiai turėjo ne vėliau kaip per 10 dienų apie bažnytinę santuoką informuoti Civilinės metrikacijos skyrius. Kartais jaunieji vis dar renkasi dvigubą ceremoniją – ir bažnyčioje, ir Civilinės metrikacijos skyriuje, o tai pabrangina jų šventę.

Švietimo ir mokslo ministerijai ženkliai sumažinus biudžetą Moksleivių dainų šventei organizuoti, nemažai Lietuvos moksleivių chorų, ansamblių dalyvių ir vadovų pasijuto nereikalingi ir nusivylę tokiu valdžios elgesiu ir požiūriu. Moksleivių dainų šventės rengėjai vienbalsiai teigia, kad dainų šventė yra geriausia pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo priemonė, o visos blogybės kylančios iš atsainaus valdininkų požiūrio į Lietuvą vienijantį tradicinį renginį.

Lietuvos aeroklubas atšventė 85-erių metų veiklos sukaktį – ta proga Panevėžio aeroklubo nariai kartu su kolegomis iš kitų miestų surengė šventę. Pirmąjį gegužės šeštadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose aviacijos mėgėjai ir Lietuvos aeroklubo nariai minėjo klubo jubiliejų. Šventės buvo surengtos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.

Sąvoka „šventinė“ arba „pošventinė depresija“ – seniai nebe naujiena. Šį prieš šventes arba po švenčių užplūstantį minčių ir jausmų diskomfortą išgyvena daugybė žmonių. Vieni retkarčiais, kiti – kaskart artinantis šventėms ūmai pajunta, kad džiaugsmas, užuot plūdęs į širdį kaip numato sezono scenarijus, traukiasi, jį negailestingai išstumia liūdesys.

Palangos Birutės kalno koplyčioje sekmadienį šurmuliuos Šv. Jurgio atlaidai. Taip kurorte siekiama įvesti naują tradiciją - Šv. Jurgio koplyčioje per Jurgines melstis už šalies ūkininkus. „Šie šv. Jurgio atlaidai Palangoje rengiami pirmą kartą. Neturiu didelių ambicijų - tai bus malda už visus šalies ūkininkus, prie kurios kviečiu prisidėti kiekvieną norintį“, - VE.lt sakė Palangos klebonas Marius Venskus.

Jei per šventes mus apleido valia ir neatsilaikėme neišragavę visų gastronominių vilionių, dabartiniai rezultatai, greičiausiai, nedžiugina. Ir kaip gi džiugins, jei tai – papildomi kilogramai, patinęs kūnas bei virškinimo problemos. Teks imtis skubių priemonių ir gelbėti savo organizmą: palepinti jį keliomis sveikos mitybos savaitėmis. Pradžiai, nustokime save koneveikę, kad nesusilaikėme prie stalo, ir pakaks liūdnai apžiūrinėti veidrodyje savo suprastėjusį atvaizdą.

Dėl pilotų streiko Ispanijos oro bendrovė „Iberia“ Velykų pirmadienį atšaukia 127 lėktuvų skrydžius. Iš viso anuliuoti 54 vidaus reisai, 64 vidutinio nuotolio ir 9 transatlantiniai skrydžiai. Pilotų profsąjunga SEPLA pirmadienį pradeda 30 streikų seriją. „Iberia“ pilotai ketina streikuoti iki liepos 20-osios kiekvieną pirmadienį ir penktadienį. Streikas Velykų pirmadienį daugeliui ispanų sutampa su velykinių atostogų pabaiga. Tiesa, pirmadienis daugumoje šalies regionų nėra laisvadienis.

Lietuvos vadovai pradėjo tautą sveikinti šv. Velykų proga. Sveikinimus išsakė aukščiausi politikai. „Mieli Lietuvos žmonės, su šventomis Velykomis, su pavasario ir atgimimo švente. Iš bundančios gamtos, paukščių čiulbėjimo ir saulės spindesio pasisemkime meilės, džiaugsmo ir optimizmo“, – sakė prezidentė. „Te nubunda mūsų geriausi jausmai, dalinkimės jais su artimiausiais žmonėmis. Visiems linkiu pavasarinės gaivos ir linksmų šventų Velykų!“, – palinkėjo šalies vadovė.

Velykiniai zuikučiai, Velykinių kiaušinių ieškynės ir ypatingos Velykinių atostogų pramogos. Tai, ko gero, rodo, kad Velykos pasiekė Londoną! Linkime, kad Jūsų šeima puikiai praleistų laiką Velykinių atostogų metu, neliūdėtų, jeigu teks šventes sutikti toli nuo artimųjų, o nuobodulį išsklaidytų dalyvaudama daugybėje ypatingų renginių. Atminkite, kad Velykos skirtos ne tik vaikams. Margame Londone daugybė Velykinių siurprizų laukia ir suaugusiųjų.

Japonijoje žydinčios vyšnios džiugina didelius ir mažus. Sakuros yra vienas esminių šios tautos tapatumo akcentų. Sakuros – japoniškos vyšnios. Sakuromis vadinamos kelios vyšnių rūšys: Prunus serrulata, Prunus speciosa, Prunus × yedoensis, Prunus sargentii. Sakuros auginamos kaip dekoratyviniai medžiai. Žiedai įvairių rožinių atspalvių, būna balti. Sakuros žydi tik savaitę, todėl japonams tai yra didelė šventė. Ji dažnai asocijuojasi ir su romantika, nuoširdžiais jausmais.

Šventinį savaitgalį visoje šalyje dirbs gausios policijos pajėgos. Ilgųjų savaitgalių metu, palyginti su įprastomis poilsio dienomis, padaroma gerokai daugiau nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, dėl neatsakingo eismo dalyvių elgesio įvyksta skaudžios eismo nelaimės. Atsižvelgiant į tai šiomis dienomis šalyje dirbs daugiau policijos pareigūnų.

Oro kompanijos Didžiojoje Britanijoje perspėjo šalies vidaus reikalų sekretorę Teresa Mei (Theresa May) dėl galimų spūsčių šalies oro uostų velykinį savaitgalį, nes oro uostuose trūksta darbuotojų, informuoja BBC naujienų tarnyba. Britanijos oro transporto asociacija raštu kreipėsi į T. Mei dėl 11 oro linijų bendrovių nuogąstavimų, jog velykinį savaitgalį, kuomet daug žmonių vyks aplankyti artimųjų, kils spūsčių.

Šįmet nereikėtų tikėtis, kad pasikartos pernykštė istorija, kai prieš pat šventes į Lietuvą buvo įvežta kiaušinių iš Latvijos, todėl krito jų kaina. Prieš mėnesį neįtikėtinai skambėjo prognozė, kad Šv. Velykų išvakarėse vienas kiaušinis gali kainuoti apie 70 centų. Gal ir smulkmena, palyginti su kitais įvykiais, tačiau ir ši žinia nemaloni. Šiuo atveju tiktų posakis, kad apetitas auga bevalgant.

Apie Velykų šventes, jų papročius ir mūsų gyvenimo vertybes „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su profesoriumi etnologu Libertu Klimka. Nesipykite ir nepavydėkite – Velykos siejamos su daugeliu papročių, kurie šiandien jau gerokai primiršti. Gal galėtumėte priminti įdomesnius? –        Liaudiški Velykų papročiai mūsų krašte nuo seno buvo saviti ir šiek tiek skyrėsi nuo kitų krikščioniškų tautų. Kaip žinoma, didžioji pavasario šventė trunka devynias dienas.

Kaip  žinia, mažos dovanėlės, stiprina draugystę, todėl pateikiame 9 geriausių dovanų idėjas vilkikų vairuotojams. Kai artės jų gimtadienis, vardadienis ar kita linksma proga, šis sąrašiukas bus geras „sufleris" sutrumpinsiantis paieškoms skiriamą laiką. Pagalvė – darbastalis Na taip, suprantame, kad rekomenduojame  sveikatai ne itin naudingą dovaną, tačiau tai nuolatinis vairuotojų palydovas kelyje.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų šeštadienį užplūdo Suvalkų parduotuves, norėdami čia apsipirkti prieš Velykų šventes. Juos čia priviliojo mažesnės nei Lietuvoje kainos, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP. Automobilių stovėjimo aikštelės prie Suvalkų turgų ir parduotuvių pilnos automobilių su lietuviškais registracijos numeriais. Lietuviai daugiausia atvyksta įsigyti maisto prekių: daržovių, vaisių, mėsos ir pieno produktų.

Šventės jau atėjo! Gaminame patiekalus iš kiaušinių. Jums reikės: Virti kiaušiniai 6vnt Majonezas 50g Rauginti agurkai 50g Šaltai rūkyta nugarinė 50g Porai 10g Druska, pipirai Aštri malta paprika Švieži agurkai papuošimui Paruošimas: Kiaušinius perpjauname per pusę, išimame trynius. Trynius sumaišome su smulkiai supjaustyta nugarine, marinuotais agurkais (iš agurkų išspauskite sultis), porais, majonezu, pabarstome druska, pipirais ir gerai išmaišome.

Šios 5 idėjos maloniai nustebins namiškius ir svečius, susirinkusius prie tavo padengto Velykų stalo. Pateikiame jas šiandien, kad ruoštis galėtum jau nuo dabar! Laimės skrybėlė.

Parduotuvėse tvyro įtampa: kiaušiniai lentynose reikšmingai pabrango, o prekybininkai karštligiškai dairosi, iš kur galėtų įsivežti jų prieš pat artėjančias Velykas, kai paklausa smarkiai išauga, rašo „Lietuvos rytas“. Išaugus paklausai užsienyje, gali smarkiai sumažėti pasiūla vidaus rinkoje, o dėl to dar smarkiau stiebtis kaina.

Trispalvės kėlimas per valstybines šventes yra ne tik gyventojų sąžinės, pilietiškumo reikalas, bet ir įstatymų numatoma prievolė, tačiau kartais dėl to kyla daugiau sumaišties nei vėliau būna naudos. Naujienų portalas Balsas.

Užgavėnių šventės renginiai į sostinės Rotušės aikštę subūrė minias žmonių. Vilniečiai ir sostinės svečiai džiaugėsi įvairiais renginiai, vaišinosi gardžiais valgiais, tradiciniais blynais. Rotušės aikštėje šurmuliavo prekybininkai. Žmonės džiaugėsi ir persirengusiais entuziastais, kurių pasirodymas ypač domino mažuosius.

Brazilijoje prasidėjo tradicinis karnavalas. Manoma, kad jo pažiūrėti atvyks minios smalsuolių. Be to, milijonai vietos gyventojų stebės šią atrakciją. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, Brazilijos vyriausybė siekia užtikrinti saugumą mieste, kuriame siaučia įvairios nusikaltėlių grupuotės. Teigiama, kad tvarkos palaikyme gali dalyvauti ir kariuomenė, tuo labiau, kad policijos pareigūnai anksčiau protestavo prieš vyriausybę. Rio de Žaneiro sambos mokyklos kasmet parengia įdomią programą.

Šiais metais poilsio dienos nebus perkeliamos, ir tai pajusime jau per vasario 16-ąją. ketvirtadienį. Penktadienis, vasario 17-oji bus darbo diena. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, poilsio dienų perkėlimas nėra naudinga praktika, todėl šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti. Toks dienų perkėlimas trukdo stabiliam ir sistemingam įmonių, įstaigų darbui.

Ką tik praūžusios didžiosios metų šventės atnešė visko, išskyrus žiemiškus orus. Kol mokslininkai gąsdina klimato atšilimu, o metrologai tik gūžčioja pečiais pateikdami veikiau pavasariškų ar rudeniškų, bet ne lietuviškai žiemiškų orų prognozes, šimtmečius gyvuojanti senolių išmintis leidžia spėti, kokia vasara mūsų laukia.

Štai ir praūžė šventės... Vieniems liko smagūs atsiminimai, galvoje tebeskamba gražūs palinkėjimai ir šventinė muzika. Kitiems... bloga. Ne, ne vien nuo padauginto alkoholio ir maisto. Nemalonu prisiminti, kokie jie buvo, ką pasakė, o gal net padarė. Graužia gėda ir kyla noras pasislėpti nuo viso pasaulio, o visų pirma, nuo paties savęs. Bet nuo savęs nepasislėpsi, vidinis cenzorius, dideliu kumščiu negailestingai grūmoja ir neleidžia nusiraminti.

Trečius metus iš eilės gruodžio mėnesį daugėjo atsiskaitymų banko kortelėmis. Palyginti su 2009 m., atsiskaitymų banko kortelėmis padaugėjo 24 proc., o vidutinė atsiskaitymo suma išaugo 4 proc. Tokias tendencijas rodo „Danske“ banko statistika. „Šventiniu periodu žmonės vis dažniau naudojasi banko kortelėmis atsiskaitydami tiek už brangesnius, tiek už pigesnius pirkinius.

Pirmąją Naujųjų metų parą Rusijoje per gaisrus žuvo 79 žmonės. Tai pirmadienį pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija. „Kilo 641 gaisras, iš jų 529 – gyvenamuosiuose namuose. Gaisruose žuvo 79 žmonės, nukentėjo 213“, – sakė žurnalistams ministerijos atstovas. Jis pridūrė, kad gelbėtojams pavyko išgelbėti 134 žmones. Anot pareigūno, palyginti su 2011 metų sausio 1 d. gaisrų ir jų aukų skaičius sumažėjo. Prieš metus kilo 735 gaisrai, kuriuose žuvo 95 žmonės.

Naujųjų metų naktį ir pirmą dieną nuo pirotechnikos priemonių ir smurtautojų šeimose nukentėjo dešimtys šalies gyventojų. Nors policija gruodžio pradžioje įspėjo gyventojus, kad būtų atsargūs su pirotechnikos priemonėmis,  jau pirmomis Naujųjų metų valandomis į ligonines pateko dešimtys sužalotų žmonių.

Artėja paskutinė šių metų šventė – Naujųjų metų sutikimas. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria kaip Naujuosius sutikti išvengiant šventinių patiekalų pavojų. „Gausiai patiekalais nukrautas šventinis stalas gali tapti nemenu sveikatos išbandymu. Švenčių metu valgoma daug kaloringo maisto, o fizinis aktyvumas mažas, pasekmės būna nemalonios.