Ką tik praūžusios didžiosios metų šventės atnešė visko, išskyrus žiemiškus orus. Kol mokslininkai gąsdina klimato atšilimu, o metrologai tik gūžčioja pečiais pateikdami veikiau pavasariškų ar rudeniškų, bet ne lietuviškai žiemiškų orų prognozes, šimtmečius gyvuojanti senolių išmintis leidžia spėti, kokia vasara mūsų laukia.
Jei sausį pusto – geras javų derlius
Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyriaus papročių ir apeigų poskyrio vadovė Nijolė Marcinkevičienė, paklausta, ar tiesa, kad apie būsimą pavasarį ir vasarą galima daug ką spręsti iš to, koks oras būna Trijų Karalių dieną, sakė: „Taip teigti negalima, nes Trijų Karalių diena nepasižymi ypatingais spėjimais. Vienintelis spėjimas – jei naktį, kai karaliai žygiuoja per kaimus, labai ryškus mėnuo, tai metai bus labai turtingi.“
Pašnekovė steigimu, daug spėjimų apie būsimus metus daroma sausio mėnesį: „Šį mėnesį dar vadindavo pusčiumi, nes oras būdavo sausas ir šaltas, o jei snigdavo, tai snaigės – sausos, sausniegės. Sausis laikomas mėnesiu, kuomet labai šalta, dažnos pūgos ir buvo manoma, kad jei sniego sausį yra daug, tai bus labai geras javų derlius. Tą patį sako ir apie Trijų Karalių dieną – „jei Trys Karaliai su pusnimis – aruodai bus pilni“.
Pasikeitus klimatui, orų spėjimai ne visuomet atitinka
Anot N. Marcinkevičienės, jei sausio pradžioje dažniau pasirodo saulė, tuomet geri metai laukia daržovių augintojų. „Saulės pasirodymas siejamas su daržovių auginimu, moteriška sfera. Šiuo metu dažnai sakoma, kad tokie būsimų orų spėjimai nelabai atitinka, nes daug kas susimaišė, pasikeitė ir patys orai. Kita vertus, šių metų ruduo turėjo visus požymius, kad mūsų laukia „netikra“ žiema. Orų spėjimuose sakoma, kad jei ąžuolai turi rudenį daug gilių, sniego bus mažai ir dažnai kartosis atodrėkiai. Sutikite, prognozė išsipildė.“
Pašnekovė prisiminė dar vieną orų spėjimą: jei medžiai lapus pradeda mesti nuo apačios – laukia šilta ir drėgna žiema. „Toks gamtos reiškinys žada, kad žiemą laukia atodrėkiai, šlapuma. Dabar reiktų laukti sausio 25 d., Šv. Pauliaus atsivertimo arba vadinamojo pusiaužiemio, tuomet galima spręsti apie būsimą pavasarį. Sakoma, kad pusiaužiemį nubunda barsukas, ežys, meška ir, jei šviečia saulė, šie gyvūnai išsigąsta savo šešėlio ir vėl pasislepia – tai reiškia, kad pavasaris dar bus negreitai. Jei oras apsiniaukęs – pavasaris bus greitas ir šiltas.“
Kalbėdama apie būsimą vasarą, pašnekovė sakė: „Jei sausio pradžia šalta, graži, tai ir vasara numatoma gera – gausus derlius, šiluma.“
Laukia gražus ankstyvas pavasaris
Į klausimą, ar būsimų orų spėjimai įvairuoja skirtinguose Lietuvos regionuose, pašnekovė sakė: „Žinoma, esama įvairių skirtumų ir kiekvienas žmogus turi savo asmeninę patirtį, bet šiaip lietuviai skirtinguose regionuose orus spėja labai panašiai. Sakoma, jei advento metu šalta – bus karšta vasara, o juk adventas buvo šiltas, tai gali būti, kad geros, karštos vasaros ir nesulauksime. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad tikėtinas ankstyvas pavasaris, kuriuo galėsime ilgai pasidžiaugti.“
Vienas iš orų spėjimų sako: „Jie Kalėdos baltos – Velykos bus žalios“, bet N. Marcinkevičienės teigimu, vargu, ar pavyks ta saulute pasidžiaugti, nes praėjusios Kalėdos nebuvo labai žiemiškai šaltos ar sniegingos.
„Sakoma, kad jei Kalėdos „ant vandens“, tai Velykos gali būti „ant ledo“. Tokie spėjimai kartojami metų metus, bet galbūt dėl to, kad juose esama dalis laiko patikrintos tiesos. Galbūt, šie reiškiniai labiausiai krenta žmonėms į akis ir kaip liaudies išmintis yra perduodami iš kartos į kartą“, – kalbėjo moteris.
Senolių išmintis taip pat sako, kad jei paukščiai neišskrenda, vadinasi laukia šilta žiema.
