Žurnalistas, vaikų laidelės „Gustavo enciklopedija“ autorius bei režisierius Audrius Rakauskas sako, kad tikra šventė žmogui gali būti tada, kai išsipildo jo norai.
Kas, Jūsų manymu, yra tikra šventė?
Tikra šventė gali būti nebūtinai Kalėdos ar Velykos. Tai gali būti kažkoks žmogaus norų išsipildymas, gero darbo padarymas – tada jis jaučiasi gerai. Tai turbūt ir yra šventė.
O Kalėdos yra šventė, nori to ar ne. Žmogui gal visai nelinksma tuo metu būna, bet ta šventė jam kažkiek padeda pralinksmėti.
Man didesnė šventė nei Kūčios ar Kalėdos yra Naujieji metai. O dar didesnė šventė yra Velykos, nes jos būna pavasarį, o aš nemėgstu žiemos.
Ne visiems Kalėdos asocijuojasi su krikščioniška švente ir Kristaus gimimu. Kai kam tai yra saulės grįžimo ir stebuklų metas. O man smagu, kad mes taip norime stebuklų.
Dabar gyvename tokį gyvenimą, kai esame priversti daug dirbti. Ypač mūsų srityje – televizijoje – per šventes būna daugiau darbo. Norėtųsi, kad jo tiek daug nebūtų. Norėtųsi šventes švęsti, kaip tai daro, tarkim, amerikiečiai. Bet taip nėra. Per šventes darbo būna daugiau ir susidaro papildomos problemos.
Ar lietuviai yra paniurėliai, kurie nemoka švęsti?
Daug žmonių moka švęsti, kartais jie net per daug švenčia. Mano draugai ir pažįstami švenčia, bet aš pats nesu didelių švenčių mėgėjas. Kai buvau jaunesnis, norėjau didesnio šurmulio. Dabar to nebesinori. Aš nelabai mėgstu vaikščioti į svečius. Jei spręstume pagal mane, tai tada būtų galima sakyti, kad lietuviai yra paniurėliai. Tačiau aš nesu tas standartas, pagal kurį reikėtų spręsti, todėl manau, kad dauguma lietuvių moka ir nori švęsti.
Maža to, buvo laikas, kai ir man norėjosi visur eiti, visur dalyvauti, su visais bendrauti. Bet dabar tai praėjo, noriu ramybės.
Kaip Jūs švenčiate Kūčias ir Kalėdas?
Kai sūnus buvo mažas, jis labai laukdavo Kūčių vakarienės. Manau, kiekvienoje šeimoje yra kažkas specifinio, o mūsų šeimoje yra tradicija per Kūčias valgyti pyragėlius su obuoliais ir pyragėlius su grybais. Mano sūnus visada norėdavo, kad tie pyragėliai būtinai būtų.
Dar būtinai turi būti eglutė. Turiu tokį mylimą pliušinį Kalėdų senelį, kurį visada pasodinu po eglute. Dar stengiuosi ant eglutės kabinti senuosius žaisliukus, kurie yra išlikę. Man tai yra svarbu.
