šventės

 Artimiausią naktį Lietuvoje didžiojoje šalies dalyje dangus bus debesuotas, tačiau vakaruose žada nusigiedryti. Žinoma, ten kritulių tikimybė bus menka. Kitur ne kartą palis, kai kada kai kur kris šlapios snaigės. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, kiek stiprėlesnis tik prie jūros. Kai kur matomumą sunkins rūkas ar rūkana. Šeštadienį orai irgi bus debesuoti, pragiedrėjimų, prošvaisčių bus nedaug.

 Praėjus žiemos švenčių laikotarpiui, kai grįžtame į kasdienių darbų rutiną, dažnai apninka bloga nuotaika. Viskas atrodo sunku, neįdomu, norisi permainų, bet nežinome, ką daryti. Psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė pažymi, kad yra būdų kovoti su tokiais jausmais. Vienas iš jų – malonumą teikiančios dovanos sau. „Šventinis laikotarpis, kad ir koks būtų malonus, visiems atneša nemažai streso.

Šventinis metas daugeliui reiškė ne tik ištuštėjusias pinigines, bet ir pūpsančius kalnus gautų dovanų. Kai kurios dovanos galėjo netikti ar šiaip nepatikti. Liaudies išmintis byloja, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. O jei tos išminties nesinorėtų paisyti? Kai ne žvejui brukama meškerė… Greičiausiai retas lietuvis savo spintose ar giliausiuose savo būsto užkaboriuose neslepia nepatikusių, nenaudojamų dovanų.

Žinių radijas Po kiekvienų ilgesnių švenčių pas psichologus, psichiatrus, kreipiasi daugiau klientų, prašydami pagalbos, „Žinių radijui“ sakė psichologas Albinas Bagdonas. Visgi jis pažymi, kad pavadinti depresija žmonių savijautą po švenčių būtų per stipru: „Tam tikri simptomai yra, bet žodis „depresija“ daugiau reiškia ligą, sutrikimą, tai man tas žodis per stiprus.

Švenčių laukia ir suaugusieji, ir vaikai. Neretai rūpesčių ir linksmybių šurmuly pamirštame, kad jos atneša ne tik džiugių, bet ir skaudžių akimirkų. Kaip rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2013 m. statistika, per praėjusių metų Kalėdas ir Naujųjų metų išvakarėse gaisruose žuvo 2 žmonės, (2012 m. – 12) ir kilo 305 gaisrai. Be to, neatsargus pokšinčių petardų ir sproginėjančių fejerverkų naudojimas per praėjusių metų žiemos švenčių laikotarpį sukėlė 14 gaisrų.

Prieš pat gražiausias metų šventes finišavo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) antrasis ratas. Komandos turėjo laiko ne tik atsipūsti ir pasirengti antrai sezono pusei. Įdomiai ir skirtingai šventes pasitiko LMKL krepšininkės. Štai Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ aukštaūgė Vita Žilinskaitė negalėjo galvoti vien apie šventes, kadangi jai reikėjo pabaigti rašyti sudėtingą rašto darbą.

Šventės – nuostabus metas, bet prieš jas būtina kruopščiai viską apgalvoti, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Supakavote dovanas, lengviau atsikvėpėte ir štai, skamba telefonas – užgrius netikėti svečiai. Negi paliksite juos be dovanos? Kad netektų nuo galvos rauti plaukų, atsargas galite pasiruošti iš anksto. Užsukite į parduotuvę, nusipirkite juodojo ir pieniško šokolado be priedų, saldžios kakavos, sausos grietinėlės, įvairių pabarstukų ir mažų formelių, skirtų saldainių gamybai.

Asmeninis treneris Bronius Burneika ir „Balsas.lt“ tęsia straipsnių ciklą apie kūno lavinimą ir sveiką gyvenimo būdą. Per šventes siūlome galingą jėgos, ištvermės, greičio ir kalorijų deginimo užtaisą – „Spartacus“ treniruotę. Ši yra amerikiečių jūrų pėstininkų „duona ir druska“. Neužsisėdėkite prie stalo! „Šią treniruotę galite drąsiai jungti prie savo funkcinių treniruočių.

Pamažu sulaukėme gražiausių metų švenčių, kai galime pabūti su pačiais artimiausiais mums žmonėmis, pasidalinti šiluma ir gerumu. Dažniausiai didžiausios metų šventės neįsivaizduojamos be gausaus šventinių patiekalų ir gėrimais nukrauto stalo ir deja.. persivalgymo. Tačiau šventės gali būti ne tik prasmingos, linksmos, bet ir sveikos. Pagrindinė taisyklė, norint nepersivalgyti per šventes ir jaustis gerai yra saikas. Šią tiesą žino daugelis, tačiau ne visada lengva jos laikytis.

Sutikite, kad šventės yra šventės, tad ir seksas per jas turėtų skirtis nuo kitos intymios kasdienybės. Šv. Valentino diena – puiki priežastis paįvairinti savo seksualinį gyvenimą ir suteikti vienas kitam aštrius pojūčius ir nepatirtus malonumus. Jau šventės išvakarėse reikėtų gerai apie tai pagalvoti, kaip nudžiuginti savo partnerį, o ir savęs nenuskriausti. Jei jūsų santykiai tik prasidėjo, nieko ir galvoti nereikia.

 Povilas Lungė Kokią rinktis – gyvą ar dirbtinę, nukirstą ar vazonėlyje? O gal pasitenkinti didesne eglės šaka ar maža spygliuočių medžių šakų kompozicija? Artėjant šv. Kalėdoms kiekvienas susiduriame su tokiais maloniais rūpesčiais, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Temperatūrų šokas Kokią eglutę rinktis – gyvą ar dirbtinę – šis klausimas kyla daugeliui prieš kiekvienas Kalėdas. Pasirinkus dirbtinę, po kelerių metų ne vienas pradeda ilgėtis tikro medžio.

Senėjančioje ir emigracijos skaudžiai išpurtytoje Lietuvoje daugėja vienišų žmonių, kuriems Kūčių ir Kalėdų laikotarpis – vienas sunkiausių. Nuraminti širdgėlą ir užpildyti vidinę tuštumą jiems padeda labdaros, socialinių organizacijų, seniūnijų darbuotojai ir geraširdžiai kaimynai. Svetimų žmonių globa neatperka po svečias šalis išblaškytų artimųjų dėmesio ir šilumos.

Tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas šventines išlaidas padengia iš einamojo mėnesio pajamų. Likusieji šventes pasitinka taupydami, ribodami planuotus pirkinius ar skolindamiesi, atskleidė įsigijimo per nuomą bendrovės „Be kredito“ organizuotas tyrimas. „Tvarkydami savo šventinius finansus lietuviai vengia elgtis priešingai nei elgėsi jų tėvai. Net ir tais atvejais, kai dėl to patiria nepatogumų, negali atsipalaiduoti ir mėgautis artėjančiomis šventėmis.

Štai ir atėjo gražiausios metų šventės, kai skubame pakuoti kalėdines dovanas, kepti žuvį ir kalėdinį pyragą. Tačiau nepamirškite, kad svarbiausia – visai ne pyragas ir dovanos. Svarbiausia – pabūti kartu su artimaisiais. Pabūti kartu – tai ne žiūrėti televizorių, kaip tai darote kiekvieną dieną. Pabūti kartu – tai bendrauti su pačiais artimiausiais, džiaugtis vienas kitu ir nepamiršti pasakyti, kaip mylite vienas kitą.

Pagal senas tradicijas lietuviai Kalėdų eglutę ar eglių šakas puošia Kūčių dieną prieš vakarienę. Keliomis dienomis anksčiau miškininkai rengia akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus!“, kurios metu dovanos daugiau nei šimtą tūkstančių eglių šakų. Taip jie kviečia tausoti gamtą ir namuose vietoj nukirsto medelio puošti eglių šakas. Šeštus metus iš eilės organizuojama akcija vyks gruodžio 18 dieną nuo 13 valandos visoje Lietuvoje, didžiųjų miestų ir miestelių centrinėse aikštėse.

Prieš kiekvienas šventes viešojoje erdvėje pasipila policijos ir kitų atsakingų institucijų perspėjimai dėl laisvomis dienomis siaučiančių vagių. Tačiau statistika lieka iškalbinga – 2013 m. gruodžio mėnesį draudimo bendrovė „ERGO Insurance” Lietuvoje užfiksavo vagysčių už daugiau nei 83 tūkst. litų. ERGO draudimo bendrovei Baltijos šalyse šiemet atlikus gyventojų saugumo indekso tyrimą, paaiškėjo, kad net du trečdaliai lietuvių (64 proc.) bijo, kad jų namai gali būti apvogti.

Lietuviškas mentalitetas ar tautos prakeiksmas, kad stovint ant didžiųjų metų švenčių slenksčio, retam pavyksta jį peržengti nepakėlus taurelės vienokio ar kitokio alkoholinio gėrimo? Gal kam ir įprasta manyti, kad „atsipalaidavimas“ per šventes – nieko tokio. Bet žalingų įpročių prevencijos specialistai įspėja – kultūringas, saikingas gėrimas yra tik alkoholio pramonės magnatų sugalvota nesąmonė, tiesiausiu keliu vedanti į alkoholizmo liūną.

Jolanta Grubliauskaitė Artėjant žiemos šventėms daugumą mūsų užlieja gerumo banga. Pradedame puošti kambarius, sukti galvas, kokiomis dovanomis nustebinti artimuosius, ką ypatingo padėti ant vaišių stalo. Tačiau ar kada pagalvojote, kaip gražiausias metų šventes sutinka tie, kurie neturi namų? Pasirodo, kad jų šventės – mūsų rankose.   Organizuojami šventiniai pietūs Vaikščiodami Šiaulių miesto gatvėmis bandėme pakalbinti sutiktus benamius.

Artėjančios Kalėdos ir Naujieji metai yra puikus laikas eksperimentams ir šukuosenų departamente. Pristatome paprastų ir stilingų šukuosenų idėjas, kurias nesunkiai įgyvendinsite pasižiūrėję į štai šiuos vaizdo įrašus.

Penktadienio popietę pristatome šventinio garderobo idėjas, kurias galite pritaikyti ir šio vakaro aprangai, jei planuojate leisti vakarą miesto šurmulyje. Šią žiemą rekomenduojama atkreipti dėmesį į midi ir maksi ilgio drabužius. Palikite trumpas sukneles ir sijonėlius vasarai. Ilgos vakarinės suknelės, išsiskiriančios kirpimu, raštais ar medžiagos (jas nuotraukose dėvi Suki Waterhouse, Alexa Chung, Olivia Palermo) atrodys puošniau nei siaura trumpa suknelė.

Prieš didžiąsias šventes subruzdę visi – kas moka grožybių sukurti, kas sugeba skanėstų prigamint, ir tie, kurie skuba aplakstyti visus kampelius ir supirkti šimtus dovanų. Vis dažniau kūrėjai jungiasi į grupeles ir ieško jaukių kampelių po stogu.

Pagal sočiomis ir skaniomis vaišėmis nukrautam šventiniam stalui teikiamą svarbą lietuviai labiau primena gruzinus, negu estus ir latvius. Šventinius lietuvių stalus dažniausiai puošia vaisiai ir daržovės, latviai mėgsta vaisius ir pyragus, estai – pyragus ir keptą mėsą, o Gruzijoje ir Ukrainoje ant vaišių stalo ypač populiarūs mėsos patiekalai. Visa tai atskleidė šių penkių valstybių gyventojų apklausa, atlikta mineralinio vandens „Borjomi“ užsakymu.

Tam, kad artėjantis šventinis laikotarpis atneštų džiaugsmą, o ne šeimos biudžeto krizę, pakanka žinoti kelias paprastas taisykles. Lektorius ir konsultantas Linas Zaronskis dalinasi patarimais, kurie padės suvaldyti išlaidas ir išvengti neplanuotų pirkinių. „Kūčių ir kitų švenčių išlaidas reikia pradėti planuoti nuo šventinio stalo. Nepersistenkite ruošdami maisto – gaminkite tiek, kad svečiai jaustųsi sotūs tik paragavę visų dvylikos valgių, o ne po pirmojo patiekalo.

Miestams įžiebus egles, šventinėmis girliandomis papuošus gatves, žmonės taip pat ima rūpintis, kaip papuošti savo aplinką, namus ar darbo vietą. Miškininkai kviečia šiek tiek lukterėti: prieš Kalėdas jie ir vėl dovanos tūkstančius eglės šakų, tapsiančių šventine puošmena. Artėjančių didžiausių metų švenčių spindesys ir jaukumas neįsivaizduojamas be papuoštos mišku kvepiančios eglutės ar eglės šakos.

Tam, kad likus keletui dienų iki Kalėdinių švenčių Jums nereikėtų patirti streso dėl mikliai tuštėjančios piniginės, namuose netelpančių maisto produktų ir amžinos problemos pavadinimu ,,neturiu ką apsirengti“, jau dabar šventiniam maratonui pradėkite ruošti tris dalykus: savo piniginę, šaldytuvą ir spintą. Piniginė Kalėdinės šventės – tai laikotarpis, kai piniginė ištuštėja itin gretai.

Šie aksesuarai suteiks jaukumo ir elegancijos Jūsų garderobui.  Mažytė vakarėlių rankinė Padėkite į šalį stačiakampio formos rankines. Štai šias nedidukes vakarines rankines galite priderinti ir prie vienspalvio kasdienio garderobo.  Vakarinė rankinė (nuotr. „Facebook.com“) Vakarinė rankinė (nuotr. „Facebook.com“) Pirštinės Šiltos odinės pirštinės yra tikras laimikis tiek žvarbiems rytams, tiek vakarams.

Dauguma Lietuvos didžiųjų miestų žiemos šventėms pradės puoštis gruodžio pradžioje. Daugiausia šventinių dekoracijų numatoma Klaipėdoje, Kauno šventiniu akcentu šiemet taps angelai. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės žiemos šventėms skirtiems papuošimams išleis per 700 tūkst. litų. Vilniaus miesto savivaldybė informacijos apie šventinius papuošimus kol kas neteikia. Iš minėtų miestų daugiausiai miesto papuošimams išleis Klaipėda.

Visoje Rusijoje su trenksmu „atšvęsta“ „Tautos vienybės“ diena virto atviru farsu Čečėnijos sostinėje Grozne. Norėdami „pasirodyti“ prieš savo viršininkus „ir visą pasaulį“ vietos vadukai nusprendė nesismulkinti ir išaiškinti, kaip reikia „teisingai“ atrodyti per tokį renginį. Be jokios abejonės, vien Vladimiro Putino statytinio R. Kadyrovo plakatas tokiame renginyje kelia siaubą ir juoką vienu metu.

  Kiekvieną kartą artėjant šventėms trokštame nustebinti savo artimuosius, draugus ar kolegas kažkuo ypatingu, originaliu, o kartu ir nebrangiu. Niekam ne paslaptis, kad šventinis maratonas atsieina nemažai pinigų, jėgų ir laiko, tad štai keli patarimai kaip greičiau ir pigiau išsirinkti dovanas sau ir kitiems! 1. Pradėkite dovanų pirkimo maratoną jau dabar – taip turėsite daugiau laiko parinkti tinkamas dovanas ir būsite garantuoti, kad jas turėsite laiku,o paskutinėmis dienomis nereikės...

Prasidėjus šventiniam sezonui didžiausiu galvos skausmu tampa dovanų sąrašas. Labiausiai vargina klausimas, ką nupirkti broliui, kuris ir taip viską turi. Ko gero, tai labiausiai „kankina“ turtuolius, kurių net ir patys negali Kalėdų seneliui įvardyti, ko norėtų. Tačiau, sutikime, seifuose talpinant milijonus šią problemą nesunkiai galima išspręsti. Štai 10 pačių brangiausių dovanų, kurias turčiai teikia vieni kitiems (likes.

Vilniaus miesto savivaldybė pirks du pramoginėms ekskursijoms skirtus traukinukus. Jie atrodys kaip seno garo lokomotyvai ir turės po tris vagonus. „Šiuo metu planuojama juos panaudoti kaip ir ankstesniais metais prieš Kalėdas, per metų pabaigos šventes ir iki Trijų karalių. Vien pernai traukinuku pravažiavo daugiau nei 12 tūkstančių keliautojų.“, - BNS nurodė Vilniaus miesto tarybos sekretorius Miroslavas Monkevičius. Jo atsakymą atsiuntė savivaldybės viešųjų ryšių skyrius.

 Rytoj, kaip ir kasmet antrąjį rugsėjo šeštadienį, šalies statybininkai pažymės savo profesinę šventę. Statybininkų diena mūsų šalyje minima nuo 2000-ųjų. „Statyba – viena svarbiausių Lietuvos ūkio sričių, kadangi nuo jos priklauso ne tik infrastruktūros plėtra, bet ir visų gyventojų, taigi ir kiekvieno iš mūsų, gyvenimo kokybė. Šis sektorius dažnai vadinamas šalies ekonomikos veidrodžiu, nes geriausiai atspindi jos pakilimus ir nuosmukius, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Triukšmingi festivaliai ypač išpopuliarėjo tarp pramogų ir linksmybių ištroškusių poilsiautojų. Dažnas renkasi festivalį ne tik pagal kainą, kuri paskutinėmis dienomis perpardavinėjant bilietus šoktelėti net iki 1 000 Lt, bet ir pagal pramogas. Neseniai nugriaudėjęs ir „išmaudęs“ poilsiautojus Karklės festivalis sukėlė susirūpinimą dėl festivalininkų kultūros ir Lietuvoje organizuojamų festivalių tikslų.

Derinamų muzikos instrumentų garsai. Stumdymasis minioje, siekiant pamatyti savo dievukus. Nauji draugai. Nuotykiai. Išbandymai. Saldus laisvės skonis. Šie žodžiai yra tapę vienais iš muzikos festivalių sinonimų. Savojo laisvės šaltinio man, tuomet septyniolikmetei merginai, toli ieškoti neteko. Kuprinės su sumuštiniais, miegmaišiais ir nuo drėgmės palapinėje gelbstinčiais megztiniais patogiai įsitaisė autobuse, keliaujančiame į Liepoją, kažkada buvusią muzikinių festivalių Latvijoje sostine.

Birželio 12 dieną Rusijos Federacijoje bus švenčiama viena iš keturių „patriotinių“ šios valstybės švenčių – „Rusijos diena“. Turbūt nereikia aiškinti, kad pastaraisiais metais valdiškas patriotizmas įgavo šioje šalyje itin odiozines formas ir tapo kažkokiu rusiško nacionalizmo, imperinio revanšizmo, nostalgijos „geriems sovietiniams laikams“ ir „Rusijos didybės atkūrėjo“ V.Putino kulto mišiniu.

Nuo briedžio išmatų mėtymo iš oro baliono iki ožkų svaidymo pro varpinės langus – 25 beprotiškiausios šventės pasaulyje. Tęsinys 12. „Entroido“, Ispanija Dar viena keistoka šventė iš Ispanijos, kuri kulminaciją pasiekia gyventojams mėtant vieni į kitus purve išmirkytus skudurus su skruzdėlėmis. „Entroido“ (nuotr.

Nuo briedžio išmatų mėtymo iš oro baliono iki ožkų svaidymo pro varpinės langus – 25 beprotiškiausios šventės pasaulyje. 25. „Cascamorras“, Baza, Ispanija Kiekvienais metais rugsėjo 6 d. vietiniai gyventojai gausiai išsitepa purvu ir pakartoja statulos vogimo procesą, kuris vyko prieš 500 metų. 24. „Up Helly Aa“, Lervikas, Škotija Ši šventė paprastai rengiama paskutinį sausio antradienį, nepriklausomai nuo oro.

Albinas Čaplikas Gerumo niekada nebus per daug, meilės niekada nebus per daug, dėmesio niekada nebus per daug, juoko niekada nebus per daug, vyrams – automobilių ir meškerių, o moterims – suknelių ir papuošalų, ir apskritai, daug ko niekada nebus per daug. Bet pabandykite geroje kompanijoje pasakyti, kad darbo niekada nebus per daug, ir jus nutildys, liksite nesuprastas, mintyse išjuoktas, geriausiu atveju būsite palaikytas darbomanu.

Pasitinkant šv.Velykas policijos pareigūnai dirbs sustiprintomis pajėgomis bei ragina piliečius ir patiems nepamiršti pasirūpinti savo ir kitų, taip pat savo turto saugumu. Savaitgalį Lietuvos policijos departamentas žada sustiprinti pareigūnų budėjimą. Policijos atstovai taip pat primena, kad derėtų ne tik nepamiršti atsargiai vairuoti, atsakingai vartoti alkoholį ir linksmintis, bet ir pasirūpinti savo būsto saugumu.

„Swedbank” Šeimos finansų instituto vadovė Odeta Bložienė pasakojo, kad Šv. Valentino diena Lietuvoje nėra ypatinga šventė. Pašnekovės nuomone, tai daugiau paminėjimas, kuriam nėra ruošiamasi ypatingai, išlaidos dažniausiai būna spontaniškos, o ne planuotos.  Dažniausiai žmonės pinigus išleidžia gėlėms, saldainiams ir alkoholiui: „Patys prekybininkai sako, kad prekyba vyksta tik tą pačią dieną.Tad ir šeimų biudžeto planavime tai neatsispindi.

Ortodoksų tikintieji antradienio naktį pradėjo švęsti vieną svarbiausių savo švenčių – Kalėdas. Rusijos Ortodoksų Bažnyčia tebesilaiko Julijaus kalendoriaus, pagal kurį Kalėdų diena yra ne gruodžio 25-oji, o sausio 7-oji. Rusijoje tai yra valstybinė šventė. Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas, pagal tradiciją, Kristaus Išganytojo katedroje celebravo pagrindines Kalėdų pamaldas.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per Naujuosius sulaukusi didžiulio žmonių srauto, svečių Palanga nestokoja ir šiomis dienomis. Į kurortą plūsta rusai. Vietos verslininkai dosnius poilsiautojus pasitinka įvairiomis dovanomis ir nuolaidomis. Basanavičiaus gatvėje tarsi vasarą: atviri langai, skamba muzika, o ir poilsiautojų čia netrūksta. Daugiausiai jų – iš Rusijos.

Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių sekmadienį susirinko Kijevo centre į pirmąjį didelį 2014 metų opozicijos mitingą, protestams prieš Ukrainos prezidento sprendimą atsisakyti sutarties su Europos Sąjunga (ES) tęsiantis jau septintą savaitę. Opozicijos lyderiai, tarp jų – buvęs bokso čempionas Vitalijus Klyčko, paragino minią tęsti protestus Nepriklausomybės aikštėje, kur protestuotojai stovyklauja nuo lapkričio pabaigos. „Valdžia dedasi, kad negali mūsų girdėti.

Per šią savaitę Tauragės policijos pareigūnai pradėjo tirti 24 įvykius. 14 iš jų buvo užfiksuoti šv.Kalėdų dienomis. Daugumą nusikaltimų sudaro vagystės (11 iš 24). Kelininkai pranešė, kad kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 171-ajame kilometre pavogta 25 m sniegatvorės. 1977 m. gimęs K.L. pranešė, kad dingo jo dviratis „Bisson TXED“. Vagyste įtariamas 1958 m. gimęs T.Ž. sulaikytas.

Vilniuje ir Kaune nuo pirmadienio vyks kalėdinių eglučių surinkimo akcija. Abiejų miestų savivaldybės ragina gyventojus nešiukšlinti miesto gatvių ir kitų erdvių, o atnešti nupuoštus medžius į tam skirtas surinkimo vietas.

Helena Anna Williams ne juokais supyko ant sutuoktinio, kai šis Kalėdų išvakarėse namo grįžo be alaus, rašo metro.co.uk. Be jokio gailesčio įsiutusi moteris pradėjo talžyti savo vyrą dekoratyvine vovere. 44-erių Pietų Karolinos gyventoja buvo suimta ir apkaltinta smurtu šeimoje. Kaip praneša policija, 41-erių H. A. Williams sutuoktinis antradienio vakarą išėjo į parduotuvę nupirkti maisto. Tačiau parduotuvė nebedirbo, tad vyriškiui namo teko grįžti tuščiomis.

 Kol dauguma rengia planus siautulingam šio vakaro Naujųjų metų atšventimui, lengvaatlečiai ruošiasi pasitikti 2014-uosius itin ramiai bei neišeikvoti jėgų, skirtų kitos dienos treniruotei. Jau keletą savaičių būrys geriausių šalies lengvaatlečių svečiuojasi Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kurioje įtemptai ruošiasi ateinantiems žiemos ir vasaros sezonams.

Pasak specialistų, net nedidelė alkoholio dozė lėtina vairuotojo reakciją, neigiamai veikia regą ir klausą, trukdo judesių koordinaciją. Tyrimų duomenimis, žmogaus, suvartojusio vos 5 gramus gryno alkoholio, gebėjimas orientuotis pablogėja nuo 20 iki 50 procentų.

Gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos viceprezidentė Jūratė Dobrovolskienė mano, kad lietuvių tradicinis švenčių stalas yra per riebus, o norintiems išvengti rimtų virškinimo problemų, reikia išmokti valgyti su saiku net ir per „didžiausias“ metų šventes. „Šventės yra pavojingos, galėčiau pasakyti netgi tiesiogiai ir drastiškai, tiems žmonėms, kurie prižiūri savo dienos režimą, žiūri, ką valgo.