Savojo laisvės šaltinio man, tuomet septyniolikmetei merginai, toli ieškoti neteko. Kuprinės su sumuštiniais, miegmaišiais ir nuo drėgmės palapinėje gelbstinčiais megztiniais patogiai įsitaisė autobuse, keliaujančiame į Liepoją, kažkada buvusią muzikinių festivalių Latvijoje sostine. Iki šiol prisimenu nesėkmę „konstruojant“ palapinę, pramiegotą pamėgtos grupės „Reamonn“ pasirodymą (galvoje iki šiol skamba tarsi per sapną girdima dainos „Josephine“ melodija), iš sportinių batelių nežinia kokiais tikslais pavogtus raištelius ar paryčiais paplūdimiu tipenančius muzikantus, skiriančius a cappella atliekamas dainas iki paskutinio akordo koncerte išlikusiems klausytojams.
Muzikos festivalių dvasią galima pajusti ir Lietuvoje. Melomaniško deserto tūkstančiai klausytojų viliojami ne tik skambiais šūkiais, pajūriu, skaisčia saule, bet ir įspūdingais line-up, patenkinančiais išrankių muzikos mėgėjų skonį. Lietuvos scenoje vasarą skambės aktoriaus Steveno Seagalo gitara (taip, vyrukas sugeba ne tik rankomis plytas skaldyti ir blogiukus teisti), taip pat apsilankys Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų populiariausių dainų sąrašus užkariavusių britų desantas – grupė „Bastille“ (jau lankiusis Lietuvoje, filmuojant vaizdo klipą „Things We Lost in Fire“), atlikėjas Johnas Newmanas, reperis Tinie Tempah ir daugelis kitų.
Mūsų šalies muzikos festivalių ir koncertų organizatoriai iš tiesų pasitempė – ne tik surinko geriausius Lietuvos muzikos industrijos perliukus ir dar nenušlifuotus deimantus, bet ir pasikvietė ant bangos esančių pasaulinio garso žvaigždžių. Prisiminkime kiek daugiau nei prieš mėnesį Lietuvoje koncertavusią grupę „Aerosmith“. Muzikos legendos į „Siemens“ areną pritraukė apie devynis tūkstančius gerbėjų. Kai kurie jų atkeliavo iš už jūrų marių, o už bilietą piniginę patuštino ir daugiau nei 300 litų. Kaip juokavo kolegos, Stevenas Tyleris Vilniuje tapo žmogumi, su kuriuo asmenukėse įsiamžino daugiau nei pusė miesto gyventojų. Pasivaikščioti sostinės senamiesčio gatvėmis, kuriose roko legenda marširavo nepaisydamas jokių kelio ženklų, mašinų pypsėjimų ar sutrikusių solidžiais kostiumais pasipuošusių vilniečių grimasų, teko ir man. Tačiau čia jau kita istorija.
Festivalius boikotuojantys skeptikai manęs ne kartą klausė – kam leisti pinigus už kelionės bilietą, nakvynę, maistą ir koncertą, kuriame, paskendusi žmonių minioje, vis tiek nieko nepamatysi? Ir pridurdavo: įsijungusi internetą tą pačią dainą išgirsi ir ritmingai į taktą palinguosi visiškai nemokamai, ir, kaip pasakytų vienas kadaise populiarus televizijos personažas, „vaizdzialis bus nyblogas“. Tad kokius galvose susikurtus didžiuosius lūkesčius, pakuodamiesi kuprines į vasaros muzikos fiestas, norime išpildyti?
Ieškant atsakymo į šį klausimą, norisi prabilti visiems puikiai pažįstamų muzikos pasaulio atstovų, festivalių senbuvių, lūpomis. Štai populiariajai Beyoncé muzikos festivaliai padėjo atrasti save ir naujus muzikos stilius, įkvėpusius ir pačios atlikėjos kūrybą. Lietuvoje jau buvusi Ellie Goulding yra įsitikinusi, kad muzikos festivaliai padeda atlikėjui pelnyti gerą reputaciją, tolygią dainavimui be jokių fonogramų. Tinie Tempah, šią vasarą apsilankysiantis Lietuvoje, neabejoja – festivaliuose klaidžiojantys žiūrovai, susirinkę pasiklausyti tokių grandų kaip „Coldplay“ pasirodymo, padeda išpildyti ir jaunų kylančių muzikantų svajones.
O ką festivaliuose atrandate Jūs?
Balsas.lt redakcija šią vasarą taip pat nersis į atradimų paieškas muzikos fiestose Lietuvoje ir už jos ribų, o iš jų Jums siųs pačius geriausius linkėjimus bei išskirtinius interviu. Susipakuokite kuprines, nupūskite dulkes nuo sandėliuke sugrūstų miegmaišių ir kartu su mumis leiskitės į muzikinę kelionę.
Miglė Kriaučiūnaitė
