Lietuviai per šventes mėgaujasi vaisiais, estai – pyragais, gruzinai – mėsa
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje dažniausiai ant švenčių stalų sutinkamas maistas yra vaisiai. Jų galima rasti ant beveik dviejų trečdalių (64 proc.) respondentų iš Lietuvos stalų. Estai vaisius mėgsta dar labiau – juos per šventes visada valgo 68 proc. šios šalies gyventojų. Be vaisių šventinių stalų neįsivaizduoja ir daugiau negu pusė latvių – 58 proc. O štai Ukrainoje ir Gruzijoje jie mažiau populiarūs – vaisiais per šventes mėgaujasi 47 proc. ukrainiečių ir mažiau negu trečdalis (28 proc.) gruzinų.
Lietuviai taip pat yra patys didžiausi daržovių gerbėjai. Jos yra neatskiriama 59 proc. lietuvių šventinių stalų dalis. Daržoves mėgsta ir kas antras ukrainietis (50 proc.). Be to, daržoves per šventes valgo 44 proc. latvių ir 42 proc. estų. Kaip ir vaisius, taip ir daržoves gruzinai ne itin mėgsta: jų rasime vos ant ketvirtadalio (27 proc.) gruzinų stalų.
Aštrius, mėsos bei sočius patiekalus, su kuriais yra rekomenduojamas „Borjomi“, mėgsta visos tautos, tačiau konkretūs prioritetai įvairiose šalyse skiriasi. Ukrainiečiai labiausiai mėgsta keptus arba virtus mėsos ir paukštienos patiekalus: be jų savo šventinio stalo neįsivaizduoja 83 proc. ukrainiečių. Gruzinai irgi mėgsta sočiai prisikirsti mėsos – 80 proc. jų nurodo švenčių metu valgantys sočius mėsos patiekalus. Estijoje mėsos patiekalų galima rasti ant 71 proc. respondentų stalų, taip pat juos per šventes valgo 54 proc. lietuvių ir 46 proc. latvių.
Lietuviai ir latviai savo ruožtu kitas tirtas šalis lenkia pagal pomėgį rūkytiems užkandžiams, tokiems kaip dešros: po 50 proc. šių tautų atstovų nurodė visada juos valgantys per šventes. Gruzijoje tuo tarpų jų mėgėjų tėra 14 proc.
Estai yra didžiausi smaližiai tarp tyrime dalyvavusių šalių – pyragais per šventes mėgaujasi trys ketvirtadaliai (76 proc.) jų. Kitos Baltijos šalys ne taip vertina pyragus: juos visada galima rasti ant 59 proc. latvių ir 52 proc. lietuvių stalų. Gruzinai ir ukrainiečiai pyragus mėgsta dar mažiau – juos valgo 44 proc. gruzinų ir 35 proc. ukrainiečių.
Lietuviai mėgsta šokoladą, gruzinai – salotas su majonezu, ukrainiečiai – jūros gėrybes
Gruzinai bei ukrainiečiai ypač vertina salotas su majonezu – 72 proc. gruzinų ir 63 proc. ukrainiečių sako, kad per šventes jos yra būtinos. Lietuvoje tuo tarpu jos mažiausiai populiarios tarp tirtų šalių – jas valgo vos 4 iš 10 lietuvių (39 proc.). Tokias salotas taip pat mėgsta 46 proc. estų ir 40 proc. latvių.
Salotos be majonezo populiariausios Latvijoje: čia jas mėgstantys nurodė beveik trečdalis (30 proc.) respondentų. Taip pat ant šventinių stalų lėkštes su tokiomis salotomis neša 22 proc. ukrainiečių, 19 proc. estų, po 15 proc. lietuvių ir gruzinų.
Kalbant apie sūrį ir su juo susijusius patiekalus, gruzinai išsiskiria pomėgiu vienam iš savo nacionalinių patiekalų – chačiapuriams. Juos kaip būtiną šventinio stalo elementą nurodo 64 proc. gruzinų. Ukrainoje ypač populiarūs sūriai – juos valgo net 51 proc. ukrainiečių, kitose šalyse jų populiarumas neviršija 40 proc. Ypač retai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis tautomis, sūrius per šventes valgo lietuviai – vos 24 proc. nurodo, kad jų visuomet būna ant šventinių stalų.
Lietuviai labiausiai iš visų tautų mėgsta šokoladą ir saldainius – beveik ketvirtadalis, arba 23 proc. lietuvių be to neįsivaizduoja savo šventinio stalo. Taip pat šokoladą ir saldainius per šventes valgo po 18 proc. ukrainiečių ir estų, 14 proc. latvių ir vos daugiau negu dešimtadalis (11 proc.) gruzinų.
Ukrainiečiai visas kitas tirtas tautas daugiau negu dvigubai lenkia pagal simpatiją jūros gėrybėms – šias mėgsta 24 proc. ukrainiečių, o Lietuvoje jas mėgsta vos 9 proc. O pagal virtos ir keptos žuvies pomėgį pirmą vietą dalinasi estai ir gruzinai – po 29 proc. šių tautų atstovų mielai per šventes mėgaujasi žuvimi.
Šv. Kalėdos – su šeima, Naujieji – su draugais
Tyrimo rezultatai rodo, kad ir šv. Kalėdas, ir Naujuosius metus visų apklaustų tautų atstovai linkę švęsti prie sočiais ir skaniais patiekalais, su kuriais rekomenduojamas „Borjomi“, nukrauto stalo. Tačiau Naujųjų metų šventimo įpročiai šalyse skiriasi. Ukrainiečiai ir gruzinai ir šv. Kalėdas, ir Naujuosius metus beveik visada švenčia namuose bei su šeima. Tuo tarpu Baltijos šalių gyventojai, su šeima praleidę šv. Kalėdas, Naujuosius metus dažniau pasitinka su draugais ir svečiuose.
Pagal pomėgį sočiai ir daug valgyti per šv. Kalėdas lietuviai labiau primena gruzinus, negu estus ir latvius. Net devyni iš dešimties lietuvių (90 proc.) ir 95 proc. gruzinų sako, kad skaniomis ir sočiomis vaišėmis nukrautas stalas yra būtinas šv. Kalėdų ir kitų religinių švenčių atributas. Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje vaišes mėgstančių dalis taip pat yra didelė, bet mažesnė negu Lietuvoje ir Gruzijoje: visada prie maistu nukrautų stalų šventes pasitinka 71 proc. latvių, 69 proc. ukrainiečių ir 64 proc. estų.
Visos tirtos tautos šv. Kalėdas linksta švęsti namie. Svečiuose jas švenčia tik kas penktas (19 proc.) lietuvis. Dažniausiai į svečius eina latviai – taip elgiasi 23 proc. jų. Taip pat svečiuose šv. Kalėdas mini 18 proc. ukrainiečių, 10 proc. estų ir vos 2 proc. gruzinų.
Lietuviai tarp tirtų šalių pirmauja pagal su visa šeima šv. Kalėdas švenčiančių respondentų skaičių – tai nurodė beveik devyni dešimtadaliai (89 proc.) jų. Latvijoje su šeima šv. Kalėdas praleidžia 86 proc. žmonių, Gruzijoje – 82 proc., Ukrainoje – 74 proc. Mažiausiai, tik 59 proc. gyventojų, su visa šeima šv. Kalėdas mini Estijoje. Šioje šalyje daugiau negu ketvirtadalis (27 proc.) renkasi šią šventę minėti tik su antra puse. Palyginimui, Lietuvoje taip elgiasi tik 3 proc. respondentų.
Naujuosius metus svečiuose įprastai sutinka daugiau negu du penktadaliai (43 proc.) lietuvių. Pirmauja šioje kategorijoje latviai: daugiau negu pusė latvių (55 proc.) per Naujuosius metus būna ne namie. Svečiuose taip pat Naujuosius metus pamini trečdalis (32 proc.) estų, bet mažiau negu dešimtadalis ukrainiečių ir gruzinų (atitinkamai 9 ir 5 proc.).
Baltijos šalių gyventojai labiausiai linksta Naujuosius metus sutikti su gerais draugais: taip elgiasi 46 proc. latvių, 42 proc. lietuvių ir 35 proc. estų. Su šeima Naujuosius metus sutinka 36 proc. lietuvių ir tik kiek daugiau negu penktadalis latvių ir estų (atitinkamai 22 proc. ir 21 proc.). Latviai labiausiai iš visų tirtų šalių mėgsta vakarėlius (juose Naujus metus pamini 22 proc. latvių), estai – Naujųjų metų šventimą su antra puse (taip elgiasi 28 proc. estų).
Iš viso reprezentatyvios Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos miestų gyventojų apklausos metu apklausti 2400 šių šalių gyventojų. Lietuvoje apklausta 400 respondentų, Latvijoje ir Estijoje – po 300, Gruzijoje – 600, Ukrainoje – 800. Apklausti 20 metų ir vyresni gyventojai.
