Lietuviai – genetiškai išsigimstanti tauta?
Artūras Šiukšta, Nacionalinės tabako, alkoholio kontrolės koalicijos narys, ironiškai klausia, kodėl mūsų visuomenėje dar netoleruojamas kultūringas, saikingas narkotinių medžiagų vartojimas? Kalbėdamas apie alkoholio vartojimo tendencijas Lietuvoje, jis pastebi – lietuviai yra vieni iš lyderių pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą.
„Pavyzdžiui, pagal PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija), jeigu šalyje vienas žmogus per metus išgeria 3 litrus gryno alkoholio, įskaičiuojant kūdikius, senelius, nėščias moteris ir pan., tai šalis yra mažai gerianti. Jeigu 4–5 litrus – šalyje vyrauja vidutinis alkoholizmas. 6–7 litrai alkoholio vienam žmogui yra aukštas alkoholizmo lygis, o jei 8 ir daugiau litrų – toks alkoholizmas įvardijamas kaip genetinis tautos išsigimimas“, – teigia Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Klaipėdos padalinio pirmininkas Artūras Šiukšta.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 12,9 litro šalies mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigyto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. O kur dar „naminukės“ vartojimas, kontrabandinis alkoholis, gana populiarus mūsų krašte… Panašios tendencijos stebimos jau ne vienerius metu. Taip išeitų, kad lietuviai seniai žygiuoja genetinio tautos išsigimimo keliu. Kokios priežastys tai lemia ir kodėl tauta baigia prasigerti, o linksmybės be velnio lašų – neįmanomos?
Alkoholikų kursas pradedamas dar vaikystėje
Atsakymų į šį klausimą A. Šiukšta siūlo ieškoti ne šventėse ir ne linksmybėse. „Taip, šiuolaikinis jaunimas tikrai nebemoka linksmintis be alkoholio. Bet kodėl? Atsakymas paprastas – jų tėvų paauglystės laikais nebuvo tokios alkoholio reklamos, alkoholio prieinamumo, tiek įvairių „taškų“, kiek jų yra dabar. Jau net nebekalbu apie tai, kiek atsirado naujų būdų, kaip paauglį suvilioti alkoholiu, siūlant jam kokį nors skanų „miksiuką“, „sidriuką“. Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau vaikas paragaus alkoholio, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps nuo jo priklausomas. Alkoholio kompanijos tai žino ir tuo naudojasi“, – sako pašnekovas.
Sakysite nesąmonė, kad Lietuvoje geria ir vaikai? Klaidingai galvojate patys. A. Šiukšta vardija skaudžią statistiką – esame treti pasaulyje pagal vaikų alkoholizaciją, vos per 10 metų, šis procesas padidėjo net 7 kartus. Galime „didžiuotis“ ir tuo, kad, atsižvelgiant į teritorijos dydį ir gyventojų tankį, pirmaujame pasaulyje pagal alkoholį platinančių „taškų“ skaičių.
„Ko nusipirkti lengviau – pieno, bandelių ar alkoholio?“
A. Šiukštos teigimu, nors Lietuvoje galioja įvairūs alkoholio prekybos, reklamos ir kiti panašūs apribojimai, dažniausiai jie neveikia. „Man atrodo, kad ne pieno ir bandelių yra lengviausia nusipirkti, o alkoholio. Prisiminkime, juk atėjus į bet kurį didesnį prekybos centrą, dažniausiai matyti, kad alkoholis yra pastatomas pačioje geriausioje vietoje, pilstomas į kuo gražesnius butelius. Negailima ir ryškaus apšvietimo, o parduotuvės darbuotojai laksto po skyrių, kad, gink Dieve, ant butelio neliktų kokia dulkelė nenuvalyta“, – neslepia apmaudo vyras.
Pašnekovo teigimu, jeigu tautą į genetinį išsigimimą vedančius gėrimus prekybininkai pardavinėtų, pavyzdžiui, buitinių prekių skyriuje, kur nors parduotuvės „užkampyje“, žmonėms jie, greičiausiai, būtų ne tokie patrauklūs. Žinoma, tokie prekybiniai niuansai galiotų tik kalbant apie tuos pirkėjus, kurie dar nėra priklausomi nuo alkoholio.
Kultūringas gėrimas per šventes…
Kodėl žmonės tampa priklausomi nuo alkoholio? Juk vaikas negimsta geriantis, tik miršta jau prasigėręs. A. Šiukštos teigimu, jei vaikai bent jau „saikingai“ nevartos alkoholio, bus suduotas labai stiprus smūgis visai alkoholio industrijai. Mat užaugę vaikai ne tik patys neperka šių gėrimų. Jie neberodo alkoholio vartojimo pavyzdžio savo atžaloms. Kitaip tariant, sandėliai persipildo, o alkoholį gaminančioms kompanijoms gresia bankrotas.
„Suprasdamos visas šias grėsmes, pasaulinės alkoholio pramonės kompanijos sugalvojo išeitį – prieš maždaug 60 metų, pasiūlė žmonėms kultūringo, saikingo gėrimo per šventes teoriją. Bet, pavyzdžiui, paimkime visus alkoholikus, surinkime juos į vieną vietą ir pradėkime mokyti gerti kultūringai. Ar įmanoma juos to išmokyti?“ – retoriškai klausia pašnekovas.
Jo teigimu, tai būtų visiškai bergždžias darbas. Nacionalinės tabako, alkoholio kontrolės koalicijos narys pažymi – nei vienas alkoholikas nenusigėrė iš karto. Visi jie savo laiku sėkmingai „baigė“ kultūringo, saikingo gėrimo per šventes kursą.
Bet taip, kaip geria lietuvių tauta dabar, A. Šiukštos teigimu, dar nebuvo nei kartą istorijoje. Ir, atrodytų, dėl to labai stebėtis nereikia, jei švęsdami keturmečio vaiko gimtadienį ar per Kalėdas ant stalo pasistatydami degtinės butelį, „išmintingi“ tėvai nepamiršta ir savo vaikų. Jie skuba į prekybos centrą ir perka savo atžaloms vaikiško šampano butelį. „Ką tokiu atveju daro tėvai? Gi moko savo vaikus nuo pat mažų dienų gerti kultūringai“, – sako kovotojas už blaivybę.
Apgaulės teorija arba kaip priversti vaikus gerti
Tokiu savo elgesiu tėvai vaikams dažniausia kenkia nesąmoningai. Visai priešingai elgiasi alkoholį gaminančios ar jį parduodančios kompanijos. Jos, Lietuvoje per metus savo produkcijos reklamai išleidžiančios po 360 mln. Lt, stengiasi paveikti žmonių jausmus, „praplauti“ smegenis.
„Kuris vaikas ar paauglys nežiūri „Simpsonų“ filmuko? O ką labiausiai mėgsta Simpsonas? – klausia pašnekovas ir pats atsako. – Alų. Artėjant šventėms, parduotuvių lentynose taip pat vis dažniau pasirodo saldainiai, supakuoti į butelio formos indus. Arba – mama su vaiku eina ir abu mato, kad ant saldainių dėžutės puikuojasi vyno taurė. Kas atsitinka? Vaiko sąmonėje alkoholis sugretinamas su vaiko taip mėgstamais saldumynais.“ Žalingų įpročių prevencijos specialistas baisisi, kad Lietuvoje net pasakos kuriamos apie tai, kaip nykštukai verda „samagoną“.
Kultūringo, saikingo gėrimo reklamavimas, A. Šiukštos pastebėjimu, jau įsismelkė ir į lietuviškus serialus, kuriuos pastaraisiais metais taip pamilo žiūrovai. Vyro teigimu, serialą žiūrinti mama, matydama geriančią ir po to nesąmones darančią aktorę, gal ir gauna nemokamą juoko dozę. Bet šalia sėdintis vaikas ar paauglys į viską žiūri kaip į realybę – jei jau tokios televizijos žvaigždės geria, tai gal ir aš, taip elgdamasis, būsiu žvaigždė.
Pelėkautuose sūris, parduotuvių lentynose – „miksiukai“
Per šventes sėdant prie vaišių stalo, A. Šiukšta siūlo nepamiršti, kad alkoholio pramonė su žmonėmis, ypač vaikais, elgiasi taip pat, kaip kaime močiutė su žiurke. „Ką reikia daryti, norint pagauti žiurkę? Gi duoti jai 99 proc. sūrio ir 1 proc. nuodų. Pelė atėjo į spąstus, pačiupo sūrį ir buvo sugauta“, – ironizuoja pašnekovas. Jis atkreipia dėmesį, kad jei niekada alkoholio nebandžiusiam žmogui duosime jo paragauti, greičiausiai, organizmas sureaguos ir šio „brudo“ nepriims. Bet jei alkoholį sumaišysime su sultimis, organizmo atmetimo reakcijos gali ir nelikti, nes smegenys nebeatpažįsta alkoholio.
„Aš niekada nesu matęs, kad vaikas tiesiai iš butelio gertų degtinę. Bet taip geriantį „miksiuką“ ar kokį „sidriuką“, esu matęs. Ir ne kartą. Šioje situacijoje baisiausia, kad palengva įpratęs prie alkoholio, po kurio laiko toks paauglys jau nesiraukydamas geria ir gryną degtinę. Visa tai – alkoholio mafijos triukai, kaip nugirdyti tautą ir pasididinti sau pelną“, – teigia A. Šiukšta, Nacionalinės tabako, alkoholio kontrolės koalicijos narys.
Mindaugas MALCEVIČIUS
