sukčiai

Didžiosios Britanijos bankai, siekdami apginti savo klientus, turi įgyvendinti reformą, kuri vertinama iki 7 mlrd. svarų sterlingų (11 mlrd. dolerių), apie tai teigiama Nepriklausomos bankininkystės komisijos (Independent Commission on Banking, ICB) ataskaitoje. ICB apskaičiavimu, atsižvelgiant į dabartinę bankininkystės sektoriaus būklę, reforma gali būti užbaigta iki 2019 metų. Komisija pasiūlė bankams padidinti savo kapitalus iki 17–20 proc.

Ukmergės policija ieško asmenų, išviliojusių iš vaikų pinigus. Nusikaltėliai, apsimetę policijos pareigūnais, tikino, jog tėvai yra patekę į nelaimę ir juos būtina išgelbėti nuo kalėjimo. Per tris dienas iš vaikų išviliota daugiau nei 30 tūkstančių litų. Trečiadienį į pareigūnus kreipėsi 10-mečio mama, kuri teigė, jog iš sūnaus sukčiai išviliojo turto beveik už 26 tūkstančius litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl 43-ejų metų kauniečio D. J., kuris kartu su savo bendrininkais, organizuotos grupės nariais, įtariamas neteisėtai organizavęs trijų Šiauliuose ir Kaune registruotų įmonių, su 35 Lietuvos bendrovėmis sudariusių fiktyvius daugiau nei 3 milijonus litų vertės sandorius ir sukčiaujant įgijusių daugiau nei 500 tūkstančių litų, veiklą.

Nigerijos sukčiai bandė apgauti ir išvilioti lietuvio Karolio Žukausko pinigus, tačiau gavosi atvirkščiai - vaikinas pats juos apkvailino. Sukčiai tapo Lietuvos krepšinio sirgaliais patys to nesuprasdami. Visą nuotaikingą istoriją vaikinas aprašė savo bloge. Kova tarp sukčių ir K. Žukausko prasidėjo dėl fotoaparato, kurį  jis kartu su drauge bandė parduoti internetu.

Antrą mėnesį sukčiai elektroniniu paštu banko „Swedbank“ klientams siuntinėja e. laiškus ir prašo pateikti savo prisijungimų kodus, tačiau, pasak pareigūnų, iki šiol negauta nė vieno pareiškimo, kad žmonės nuo jų nukentėjo. Liepos viduryje sukčiai laiškus žmonėms siuntinėjo iš e. pašto dėžutės [email protected], dabar šie laiškai siunčiami iš [email protected].

Sukčiai nesiliauja ieškoję patiklių pagyvenusių žmonių. Į jų pinkles įkliuvo ir garbaus amžiaus moteris Alytaus rajone. Pas Raitininkų seniūnijoje gyvenančią 82-ejų O.P. penktadienį apie 10 val. ryto atvykusi moteris prisistatė banko darbuotoja. Apsimetėlė aiškino senutei, kad greitai keisis pinigai, todėl ji privalo nusirašyti visų namuose esančių pinigų numerius. Nukentėjusioji padavė 4000 litų ir tik po to, kai „banko darbuotoja“ išėjo, pasigedo visų pateiktų keturių tūkstančių litų.

Prieš savaitę elektroninio pašto vartotojai sulaukė galybės neva iš „Swedbank“ gautų elektroninių laiškų, kuriuose informuojama apie uždarytą sąskaitą ir prašoma kuo greičiau atnaujinti duomenis. Laiškų gavėjai nuorodose nukreipiami ne į „Swedbank“ puslapį, o „SwedLbank“ svetainę, kuri atrodo ideali „Swedbank“ puslapio kopija. Tokiu būdu sukčiai tesiekia pasinaudoti banko klientų sąskaitomis.

„Swedbank“ nori pranešti, kad pastarosiomis dienomis platinamas el. pašto pranešimas yra sukčių bandymas gauti slaptus klientų bankininkystės slaptažodžių kodus. Bankas perspėja klientus, kad tokių laiškų jis nesiuntė, ir prašo klientų būti budriais. Dalis „Swedbank“ klientų gavo pranešimą, informuojantį apie interneto banko blokavimą. Pranešime prašoma pateikti kliento slaptažodžių kortelės kodus. Bankas primena, kad tokio pobūdžio pranešimų savo klientams jis niekada nesiunčia.

Tam, kad iš patikliųjų išviliotų kuo didesnes pinigų sumas, sukčiai apsimeta socialiniais darbuotojais, nelaimės ištiktais giminaičiais, mokesčių inspektoriais, policininkais ir net kunigais. Vis labiau sukčiavimas plinta ir internetu. Kaune, šalia autostrados Vilnius-Klaipėda, įsikūręs motelis „Tėvynė“ sukčių taikiniu tapo prieš gerą pusmetį.

Latvijos policija ketvirtadienį pranešė, kad šalyje suimti du JAV kompiuterinio sukčiavimo bylos įtariamieji, susiję su padirbtos antivirusinės programinės įrangos pardavinėjimu, skelbia „RIA Novosti“. Policija antradienį Rėzeknės mieste suėmė 22 metų Peterį Sahurovą ir 23 metų Mariną Maslobojevą. JAV jiems gresia kaltinimai kompiuteriniu sukčiavimu ir sukčiavimu, panaudojant elektronines ryšio priemones. Dėl šios suktybės nukentėjusieji prarado 74 mln. JAV dolerių.

Šalies vadovams atkakliai besiderant dėl vargano šimto litų priedo prie skurdžios algos, pragyventi gimtinėje neišgalintys tautiečiai visokiais būdais veržiasi į užsienius. Tik dažnam išsvajotos kelionės baigiasi liūdnai – jie lieka be pinigų ir be darbo. Skurdaus gyvenimo nukamuoti, dirbti ir užsidirbti trokštantys žmonės kartais – greičiausiai iš nevilties, – tampa tokie patiklūs, kad net visiškai nepažįstamiems darbo žadėtojams atiduoda paskutinius litus.

Padažnėjus sukčiavimo atvejams Vokietijos bankams praėjusiais metais teko pakeisti apie trečdalį bankomatų, praneša „The Financial Times Deutschland“. Bendros išlaidos automatams pakeisti siekė 60 mln. eurų - ši suma pusantro karto didesnė už tas pačias išlaidas prieš metus. Valstybinės kriminalinės policijos vadovo Jorgo Cirkės (Vokie) duomenimis, dėl padidėjusio sukčių aktyvumo teko pakeisti 3 tūkst. 183 bankomatus. Dėl sukčiavimų jau nukentėjo 190 tūkst. kortelių savininkų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prašo žmonių netikėti telefoniniais prašymais sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis ir ragina niekam neperduoti prisijungimo duomenų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prašo žmonių netikėti telefoniniais prašymais sudaryti elektroninės bankininkystės sutartis ir ragina niekam neperduoti prisijungimo duomenų.

Sukčių auka Alytaus rajone tapo garbaus amžiaus moteris. 82-ejų senutė neva gelbėti į bėdą patekusiam anūkui sukčiams perdavė 2000 litų. Dauguose, Dzūkų gatvėje, gyvenančios F.L. namuose laidinis telefonas suskambėjo penktadienio vakarą, apie 19.30 val. Skambino nepažįstamas vyriškis, kuris paaiškino, jog neva jos anūkas sužalojo kitą asmenį ir reikalingi pinigai žalai atlyginti. Apie 20 val. pas ją į namus atėjusiam nepažįstamam jaunuoliui moteris perdavė 2000 litų.

Sukčiai dirba – išnaudojama kiekviena patogi proga. Garbaus amžiaus šiaulietė pasigyrė dukrai, kad ją „jau surašė“ du jauni „surašinėtojai“. Moteris sukčiams pateikė asmeninius duomenis ir paprašyta davė pinigų – neva aukoms Japonijoje paremti. Specialistai įspėja žmones būti budrius, o kilus įtarimams iš karto tikrinti informaciją. Surašė ir rinko „aukas“ Septyniasdešimtmetė šiaulietė nieko blogo neįtarė, kai į jos butą paskambino du jauni „surašinėtojai“ – vyras ir moteris.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policija atkreipia gyventojų dėmesį, jog pastaruoju metu padaugėjo internetinių sukčiavimų. Interneto paslaugomis besinaudojantys gyventojai turėtų būti budrūs, dėmesingi ir nepasitikėti užsimezgusiomis pažintimis. Šiais metais Ukmergės rajono policijos komisariate jau užregistruotos trys nusikalstamos veikos, kai asmenys nukentėjo būtent dėl savo patiklumo naudodamiesi internetu.

Ant sukčių iš Afrikos šalių milijoninių pažadų kabliukų neretai užkimba ir mūsų tautiečiai, tačiau apgautieji apie savo patiklumą kalba nenoriai ir dažniausiai net nesikreipia į policiją. Daugelis mūsų šalies piliečių savo elektroninio pašto dėžutėse randa laiškų iš Nigerijos, Togo, Ganos ar Dramblio Kauno Kranto su pasiūlymais paveldėti milijonus dolerių. Kituose laiškuose tariami turtuoliai siūlosi investuoti milijonus į mūsų verslą, dar kituose laiškuose tiesiog siūloma pagalba.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) perspėja gyventojus nepasitikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, tokių duomenų prašantiems mokesčių inspekcijos vardu. Klaipėdos AVMI informuoja, kad jos darbuotojai neskambina mokesčių mokėtojams dėl neva permokėtos didelės pinigų sumos, kurią norint susigrąžinti reikalinga nurodyti banko sąskaitą.

Pastaruoju metu padaugėjo bandymų, kai nesąžiningi žmonės stengiasi pasinaudoti patikliais asmenimis, ir, išgavę iš jų elektroninės bankininkystės slaptažodžius, vartotojo PIN kodus bei kitus duomenis, ima greituosius kreditus, naudojasi lizingo paslaugomis, vykdo įvairius finansinius nusikaltimus.

Šiauliuose prieš teismą stojo du rumunų tautybės asmenys, dviejuose miesto prekybos centruose apgavę tris kasininkes ir pasisavinę 2 625 litus. Pirmoji sausio 26–ąją nukentėjo prekybos centro „Bruklinas“ parduotuvės „Norfa“ kasininkė–kontrolierė. Prie kasoje sėdėjusios 27 metų merginos priėjo tamsaus gymio vaikinas ir užkalbino ją nesuprantama kalba, po to prašneko angliškai. Nepažįstamasis paprašė 1000 litų pakeisti stambesnėmis kupiūromis. Jo kupiūros buvo po 20 litų.

Organizuotos grupės nariams, daugiau kaip dvejus metus mulkinusiems JAV verslininkus, Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas skyrė nuo dvejų metų laisvės apribojimo iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmes. Teismas iš organizuotos grupės organizatorių konfiskavo beveik 1,212 mln. litų, iš kitų bendrininkų – dar apie 346 tūkst. litų. Teismas patenkino ir kitą prokuroro prašymą – konfiskavo nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, esančias bendrovių sąskaitose.

Krizės nualinta Lietuva tapo patogiu veiklos placdarmu įvairaus plauko sukčiams. Į jų pinkles pakliūva ne tik rūpestingos ir patiklios močiutės, kojinėse saugančios sutaupytus litus, bet ir aukštuosius mokslus krimtę verslininkai. Tačiau ne visiems, susivokusiems, kad buvo įžūliai apmauti, valstybė padeda siekti teisingumo ir nubausti sukčius. Generalinės prokuratūros duomenimis, pernai Lietuvoje buvo pradėti 4945 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 str.

Skandalingosios schemos МММ įkūrėjas Sergejus Mavrodi paskelbė sukūręs naują tarptautinę finansinę piramidę МММ-2011 – „Mes galime daug“ (rus. „My možem mnogoje!“). Praėjusią savaitę skandalingiausios Rusijos finansinės piramidės autorius S. Mavrodi savo tinklaraštyje ištransliavo pusvalandinį vaizdo pranešimą. Jis paragino įvairių šalių gyventojus įnešti pinigus į МММ-2011. „Visa tai, kas buvo iki šiol, tebuvo pasakos įžanga, o dabar pasaka: startuoja sistema МММ-2011“, – skelbė jis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl stambaus masto sukčiavimo, nustatė keturis asmenis, kurie sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje. Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo nusikaltimu įtariami asmenys, siekdami pasipelnyti, naudojo įvairius sukčiavimo būdus. Jie skelbdavosi internetiniuose puslapiuose apie tai, kad suteikia piniginės paskolas be užstatų.

Pradžia – neįpareigojanti Tauragiškė Viktorija (vardas – pakeistas) pirmojo skambučio laidiniu telefonu sulaukė šių metų vasarą. – Apklausą atlikęs žmogus teiravosi, ar mėgstu keliauti, kur esu buvusi, kur norėčiau nukeliauti ir panašiai. O aš kaip tyčia paatviravau, kad keliauti ne tik mėgstu, bet be kelionių negaliu gyventi, – pasakoja savo verslą Tauragėje turinti moteris. Antrąkart kelionių organizatoriai su ja susisiekė jau lapkritį. Tąsyk kalba telefonu buvusi trumpa.

Trys įtariamieji, dėl kurių sukurpto plano 71–erių Radviliškio rajono gyventoja prarado 20 tūkst. litų, atsidūrė areštinėje, tačiau dingusių pinigų pareigūnai vakar dar ieškojo. Radviliškio rajono Skėmių kaime gyvenančiai moteriai praėjusį penktadienį apie 16 val. paskambinęs nepažįstamasis prisistatė socialinio draudimo darbuotoju ir pareiškė, kad būtina įtraukti į apskaitą jos namuose laikomus pinigus. Skėmiškei buvo paaiškinta, kad tai daroma “Sodros" iniciatyva.

Aštuoniasdešimt trejų metų panevėžietė tariamoms labdaros iš Vokietijos dalytojoms už dėvėtus kailinukus pati to nenorėdama „sumokėjo“ 6 500 litų. Sausio 6 d. bute Panevėžyje, Klaipėdos g., gyvenančią senolę aplankė tariamos socialinės darbuotojos. Pasakiusios, kad dalija iš Vokietijos gautą labdarą, apgavikės senolei paliko dėvėtus kailinukus. Viena jų pasakė, kad moteriai priklauso ir 250 litų, tačiau ji turinti tik 500 litų kupiūrą.

Aštuoniasdešimt trejų metų panevėžietė tariamoms labdaros iš Vokietijos dalytojoms už dėvėtus kailinukus pati to nenorėdama „sumokėjo“ 6 500 litų. Ketvirtadienį Panevėžyje gyvenančią senolę aplankė tariamos socialinės darbuotojos. Pasakiusios, kad dalija iš Vokietijos gautą labdarą, apgavikės senolei paliko dėvėtus kailinukus. Viena jų pasakė, kad moteriai priklauso ir 250 litų, tačiau ji turinti tik 500 litų kupiūrą.

Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Tomo Ulpio pripažinimu, pastaruoju metu padaugėjo sukčiavimo internetu atvejų, kai už parduodamas prekes surenkami pinigai, o pardavėjas ir tariama bendrovė dingsta. Pasak jo, pareigūnai tokius pranešimus bandys surinkti ir išanalizuoti – ar tai nusikalstamo susivienijimo, ar atskirų sukčių veikla.

Stebėtinai panašiu į buvusio „Telekomo“ pavadinimu prisistatantys leidėjai už pusšimtį litų perša neva naują miesto telefonų abonentų knygą. Joje įsigijusieji neranda ne tik poliklinikos, bet ir savo pačių telefono numerio. Knygnešių gatvėje gyvenantis pensininkas Jonas dabar tegali graužti nagus, kad susigundė nepažįstamų asmenų pasiūlymu ir į balą išmetė kone 60 litų.

Sukčiams, kurie pasinaudodami kitų asmenų vardu sudaro neteisėtas sutartis, nuo kitų metų bus tokius nusikaltimus daryti bus sunkiau. Istorijų, kuomet sukčiai, suklastoję įgaliojimą, sudaro sutartis kito žmogaus vardu ir parduoda jo namus ar kitą turtą šiam apie tai nė nenumanant, iš tiesų netrūksta. Kad problema gan dažnai ir labai skaudžiai paliečia niekuo dėtus asmenis patvirtina ir Generalinė prokuratūra.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, žmonės raginami paaukoti labdarai – paremti vienišus senukus, sergančiuosius vėžiu ar be tėvų meilės augančius vaikus. Labdara ir geraširdžių aukojami pinigai neretai parūpsta sukčiams.

Virtualių parduotuvių savininkai susirūpino savo verslo įvaizdžiu. Po sukčių apgavystės nuspręsta išrinkti ir skelbti patikimiausių pardavėjų sąrašus. „Lietuvos rytas“ neseniai rašė apie fiktyvias parduotuves internete, žadėjusias solidžias kalėdines nuolaidas. Pinigus pervedę pirkėjai liko apgauti, o policija gavo apie 100 skundų. „Šios aferos sudavė smūgį jaunai Lietuvos elektroninės prekybos rinkai“, - sakė Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys.

Artėjant šventėms Seime vėl užvirė mūšis dėl alkoholio. Ketvirtadienį nutarta, kad alkoholiniais gėrimais nebus galima prekiauti iki vidurnakčio, bet parlamentarai iš naujo svarstys, ar atpiginti degtinę. Vakar Seimas sutiko su prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pripažino nepriimtu įstatymą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pratęsimo iki vidurnakčio, bet nusprendė iš naujo svarstyti prezidentės vetuotą stipriojo alkoholio akcizo sumažinimo įstatymą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities skyrius kartu su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame pagrindiniam nusikalstamos veikos organizatoriui ukmergiškiui V. V. ir jo bendrininkui D. D. pareikšti kaltinimai dėl organizuotos grupės subūrimo, sukčiavimo, buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo ar realizavimo.

Laukėme, laukėme ir pagaliau sulaikėme. Šimonytė, o vėliau ir kiti valdantiesiems priklausantys politikai rado pinigų. Ir ne litą, ir ne du, ir net ne milijoną. Milijardas litų tiesiog voliojasi po kojomis – reikia tik pasilenkti ir jį paimti. Kad tokį veiksmą padaryti pavyks, jau netiesiogiai patvirtino ir vyriausybė, iš anksto suplanuodama milijardo litų deficitą kitų metų valstybės biudžete.

Antradienį Nedzingės (Varėnos r.) gyventoja L. S. (g. 1938 m.) policijai pranešė, kad jai paskambino anūku prisistatęs vyriškis ir klasta bandė išvilioti pinigus. Sukčius paprašė 3 tūkst. litų. Moteris vietoj tradicinio „scenarijaus“, kai pinigai atiduodami nepažįstamiesiems, pranešė policijai. Asmenis, tykojusius savo „lengvo“ grobio, sulaikė į Nedzingę nuvykę Varėnos rajono policijos pareigūnai.

Patikėję greitu įdarbinimu ir padiktavę nepažįstamajam asmeninius duomenis, panevėžiečiai prieš savo valią tapo greitojo kredito vartotojais. Vietoj darbo jie gavo pranešimus, kad paėmė greitąsias paskolas. Tariamiems darbdaviams bedarbiai neatsispiria. Panorę įsidarbinti net tik sąskaitose neteko pinigų, bet jiems gali tekti grąžinti greituosius kreditus, kurių neėmė.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė du įtariamus sukčiavimu panevėžiečius, vieno jų bute rasta, įtariama, ir narkotinių medžiagų. Lapkričio 11 d. sukčių aukomis tapo du panevėžiečiai - septyniasdešimt penkerių moteris ir šešiasdešimt devynerių vyras. Fiksuoto ryšio telefonu moteriai paskambinęs tariamas policijos pareigūnas už sūnaus eismo įvykyje padarytą žalą iš moters pareikalavo 3 000 Lt.

Pagausėjo apgautų siekiančių įsidarbinti panevėžiečių. Jie neteko ne tik sąskaitose buvusių pinigų, bet ir turės padengti greituosius kreditus, kurių net neėmė. Šių metų gegužę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnus pasiekė pirmi panevėžiečių, ieškančių darbo, skundai.

„Facebook“ erdvėje bendrauja jau kas penktas lietuvis – šiame tinklalapyje užsiregistravusiųjų Lietuvos gyventojų skaičius įveikė 700 tūkstančių ribą ir sparčiai auga. Virtualios socialinės bendruomenės populiarumas atveria ne tik naujas bendravimo, rinkodaros galimybes, bet ir sukurią terpę naujiems pavojams, perspėja kompiuterių  saugumo ekspertai.

Latvijos verslininkui nepavyko apvynioti apie pirštą Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos ir iš savo šalies bei Lenkijos biudžetų neteisėtai pasisavinti per 9 milijonus litų. Nors latvis šį kartą veikė kur kas sumaniau, nei anksčiau tą patį bandę daryti jo tautiečiai, panevėžiečiai mokesčių specialistai perkando jo sukurtą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemą, apėmusią tris valstybes: Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, ir laiku užkirto kelią pasipelnyti mokesčių mokėtojų sąskaita.

Nuo dviejų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų per mėnesį ar net daugiau – tiek merginoms, norinčioms dirbti interneto modeliais, siūlo darbdaviai. „Šiaulių naujienos“ išsiaiškino, jog vadinamiesiems interneto modeliams siūlomas darbas – ne reklamuoti kokias nors prekes, bet intymiomis temomis bendrauti su klientais. O jeigu mergina sutinka  visiškai apsinuoginti prieš kameras – tai vadinama kliento suintrigavimu ir merginai žadamas keletą kartų didesnis atlyginimas net už Seimo nario.

Pirmosiomis spalio dienomis Šiauliuose jau užregistruoti keturi nusikaltimai, kai sukčių aukomis tapo darbo ieškančios moterys. Visos keturios žalą patyrė, kai darbdaviu apsimetusiam aferistui išklojo internetinės bankininkystės slaptažodžius bei banko sąskaitų numerius. „Darbdavys“ neatvažiavo Visos moterys laikraštyje „Ekspress kontaktas“ pasiskelbė ieškančios darbo ir visoms paskambino vyras, prisistatęs Mariumi iš Kauno. 27-erių Laura telefono skambučio sulaukė spalio 1 dieną.

Vienuolika bankų ir užsienio bankų skyrių vienijanti Lietuvos bankų asociacija perspėja Lietuvos piliečius saugotis sukčių, niekam neatskleisti savo mokamųjų kortelių bei internetinės bankininkystės kodų bei slaptažodžių ir nesusivilioti sukčių siūlomu atlygiu už bankų sąskaitų atidarymą ar panaudojimą. Lietuvos komerciniai bankai susirūpinę, kad pastaruoju metu smarkiai suaktyvėjo sukčiai, tarp jų ir iš užsienio šalių, o jų naudojamų būdų apgaudinėti daugėja.

Socialinis tinklas „Facebook“ tapo antru dažniausiai duomenų vagių atakuojamu tinklalapiu pasaulyje. Aplenkęs interneto prekybos ir aukcionų portalą „eBay“, pagal duomenų vagių atakų skaičių „Facebook“ atsilieka tik nuo tarptautinės mokėjimų sistemos „PayPal“, rodo saugumo sprendimų kūrėjos „Kaspersky Lab.“ duomenys. „Vasarą duomenų vagių (angl. phishers) atakos, nukreiptos prieš „Facebook“ portalą ir jo vartotojus, buvo triskart intensyvesnės.

Savo interneto bankininkystės duomenis nepažįstamam asmeniui telefonu padiktavusios šiaulietės tapo sukčiaus aukomis - jos ne tik negavo žadėtųjų pinigų, bet dar jų vardu iš greituosius kreditus teikiančios bendrovės buvo paimtos paskolos. Šiauliuose nukentėjo trys telefoninio sukčiaus pasiūlymu įsidarbinti susigundžiusios gyventojos. Visos trys laikraštyje „Ekspress kontaktas" pasiskelbė ieškančios darbo ir visoms trims paskambino Marius iš Kauno.

Federalinis tyrimų biuras (FTB) pareiškė išardęs didelį tarptautinį kibernetinių nusikaltėlių tinklą ir sulaikė per 90 įtariamų tinklo narių, pranešė BBC. Įtariamieji dirbo sukčiams Rytų Europoje, kurie įsilauždavo į JAV kompiuterius ir jau yra pavogę apie 70 mln. JAV dolerių. Daug asmenų buvo sulaikyta Ukrainoje ir Didžiojoje Britanijoje. FTB duomenimis, tai didžiausias kada nors išardytas kibernetinių nusikaltėlių tinklas.