sukčiai

„Apple“ produktai iki šiol išlieka prestižiniais, todėl jie traukia ne tik paprastų vartotojų, tačiau ir sukčių dėmesį. Štai visai neseniai Rusijos Paštas sulaukė vietos teisėsaugos organų vizito, kadangi vietoj „iPhone 5“ pristatė originalią dėžutę su žolės sėklomis. Rodės, nieko jau nenustebinsi po tokių įvykių, tačiau sukčiai visuomet sugalvoja ką nors naujo.

Dažnai girdime, kad telefoniniai sukčiai išvilioja neįtikėtinas sumas pinigų iš patiklių žmonių. Sudėtingos apgavysčių schemos jau pritaikomos ir internete, socialiniuose tinkluose. Nors apie sukčiavimo atvejus kalbama gana garsiai ir dažnai, aukų skaičius nuo to nemažėja.

JAV teisiami „Liberty Reserve“, vienos iš stambiausių pasaulio anoniminių mokėjimo sistemų, kūrėjai. Jie kaltinami finansinių sukčiavimu ir pinigų plovimu. Kova su anonimiškumu internete, ypač po Edwardo Snowdeno atskleistų dalykų, kyla į naują lygmenį, rašoma kommersant.ru. Karalius Artūras Daugiau nei 55 milijonai nelegalių operacijų, kurių vertė siekia 6 milijardus dolerių. Tai yra įspūdingas anoniminės mokėjimų sistemos „Liberty Reserve“ septynerių metų darbo rezultatas.

Edita KARKLELIENĖ Praėjusią parą Šiaulių apskrities policija užfiksavo keturis sukčiavimo ir du neteisėto elektroninės priemonės naudojimo atvejus. Nuo sukčių šiemet jau nukentėjo per 170 apskrities gyventojų. Pažintis socialiniame tinkle Pirmadienį Šiaulių rajone, Bazilionų miestelyje, gyvenantis 20-metis, socialiniame tinkle bendraudamas su mergina, pastarajai patikėjo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį ir kodus.

  Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sveikatos apsaugos ministerija ragina nepasiduoti telefoninių sukčių apgaulėms. Padažnėjo atvejų, kai telefonu neaiškūs pardavėjai siūlo pirkti vaistų, neva rekomenduotų ministerijos. Ministerija tvirtina, kad jokiais vaistais neprekiauja ir rekomendacijų vartoti kokius nors vaistinius preparatus ar maisto papildus neteikia. Todėl gyventojus ragina būti budrius ir neteikti jokių asmeninių duomenų.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ ragina vartotojus nekreipti dėmesio į klaidinančio turinio, sukčių platinamas žinutes. Pastarosiomis dienomis užfiksuota daugiau nei 6 tūkst. vartotojų, kurie gavo SMS žinutes su pranešimu apie laimėjimą loterijoje ir prašymu persiųsti asmeninius duomenis. Bendrovė perspėja nepateikti įtartiniems žinučių siuntėjams asmeninių duomenų, kontaktų, neperskambinti. Taip pat neatidarinėti nuorodų – jos gali vesti į virusais užkrėstus tinklalapius.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ ragina vartotojus nekreipti dėmesio į sukčių platinamas klaidinančio turinio žinutes. Pastarosiomis dienomis užfiksuota daugiau nei 6 tūkst. vartotojų, kurie gavo SMS žinutes su pranešimu apie laimėjimą loterijoje ir prašymu persiųsti asmeninius duomenis. „Raginame klientus būti budrius ir jokiu būdu nepateikti įtartiniems žinučių siuntėjams asmeninių duomenų, kontaktų, neperskambinti.

Klaipėdos apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl šešių uostamiesčio gyventojų, dėl kurių fiktyvios veiklos iš metalinius angarus ir sandėlius statančios bendrovės pasisavinta daugiau nei 1,3 mln. litų, o į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 200 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.

Išnagrinėjus statistinius duomenis paaiškėjo, kad didžiausia grėsmė tapti asmens duomenų vagystės ar kitokio sukčiavimo auka yra East Hamo, Londone, gyventojams. Kokios to priežastys? Skaičiai rodo, kad šio rajono gyventojai kone septynis kartus dažniau nei kiti britai nukenčia nuo tapatybės duomenų vagysčių. Už Londono ribų pavojingiausia vieta yra Altrinchamas, Cheshire‘o grafystėje. Čia dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka 13 mėginimų sukčiauti.

Atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad telefoniniai ir elektroniniai sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją. Surinkti duomenys taip pat parodė, kaip dažnai sėkmė lydėjo tokius nusikaltėlius. Paaiškėjo, kad 1 iš 50 sukčių atakų baigdavosi realia žala. Tyrimas „Telefoninių ir elektroninių sukčių atakos prieš Lietuvos gyventojus“ buvo atliktas banko „Swedbank“ iniciatyva.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Telefoniniai ir elektroniniai sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją. Viena iš 50 sukčių atakų baigiasi realia žala – tai parodė „Swedbanko“ užsakymu atlikta apklausa. Trečiadienį bus pristatyti tyrimo rezultatai, sukčiavimo mastai ir būdai, kaip apsisaugoti. Kito – SEB banko neseniai darytas tyrimas parodė, kad pastaruoju metu nukentėjusių nuo telefoninių sukčių daugėja itin sparčiai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį panevėžiečiui T.A., internete pardavinėjusiam nesamus automobilius ir apgaule įsigijusiam didelės vertės svetimo turto. Kaltinamajam skirta bausmė – devyneri metai nelaisvės. 33 metų T.A. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir plėšimo.

 „Akistata“ perspėja nesusigundyti vairuotojų pažymėjimais prekiaujančiais apgavikais ir atskleidžia gudrų jų aferos mechanizmą. Jau įpratome prie neįprasčiausių paslaugų: skelbimuose siūloma organizuoti asmeninę šventę ar jūsų automobiliu pereiti techninę apžiūrą, tačiau iki šiol dar nebuvo viešų pasiūlymų už kitą žmogų išlaikyti vairavimo egzaminus ir įteikti legalų vairuotojo pažymėjimą. Žinoma, ne už ačiū.

Telefonu ir elektroninėje erdvėje plušančių sukčių Lietuvoje ir toliau nemažėja. Greičiausia todėl, kad jų išbandyti ir puikiai visiems žinomi metodai iki šiol neša pelną. Tokiems asmenims įkliūva viena iš 50 potencialių aukų. Sukčiai moka manipuliuoti Iš įvairių institucijų surinkti duomenys parodė, kad tipiškas telefoninis sukčius yra apie 25-45 metų vyras. Specialistai pabrėžia, kad tokie asmenys dažniausiai neturi išsilavinimo ir tik retais atvejais būna baigę 12 klasių.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) pirmadienio rytą surengtoje apdovanojimų ceremonijoje ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pagerbė policijos pareigūnus, kurie operatyviai sulaikė apgaulės būdu duomenis išviliojusius bei kyšį siūliusius telefoninius sukčius.

 Jau kelis kartus teisti du vyriškiai D.S. ir A.B. įkliuvo antradienį, kai iš vienos darbo ieškančios moters išviliojo elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius. Paskambinę dėl darbo paieškos laikraštyje skelbimą patalpinusiai moteriai pasiūlė pelningą darbą, paprašė padiktuoti asmens kodą, elektroninės bankininkystės duomenis neva dėl darbo užmokesčio pervedimo.

Telefonu skambinantys sukčiai, apsimetę policijos pareigūnais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais ar banko atstovais, iš pagyvenusių žmonių vis išvilioja įspūdingas sumas. Šią savaitę telefoninių sukčių aukomis tapo net keli panevėžiečiai. 80-metė R. S. policijai pranešė, kad gegužės 8 dieną apie 14 val. telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis apgaule pasisavino 1000 litų.

Telefoniniai sukčiai pernai iš gyventojų išviliojo apie 3 mln. litų, o ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai atsiėjo apie 1,5 mln. litų. Tokius duomenis ketvirtadienį pateikė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla po Teisingumo ministerijoje surengto pasitarimo telefoninio sukčiavimo problematikos ir prevencijos klausimais. „2012 metais aukos taip yra praradusios apie 3 mln. litų, ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai kainavo apie 1,5 mln. litų.

Lietuvių liaudies išminties lobynuose yra įvairiausių posakių, kurie žmones skatina būti atsargius. Frazę „Devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk“ būtų galima pakeisti į „Devynis kartus pagalvok, o dešimtą pirk“... Atrodo, kad didžioji dalis visuomenės puikiai supranta, jog įvairius pasiūlymus internete reikia vertinti ypač atsargiai.

Skandalai dėl dopingo, įžūlus melas, apgavystės dėl amžiaus, agresijos protrūkiai – tai tik kelios istorijos, kurios vyksta sporto pasaulyje. Ko tik sportininkai nepadarytų dėl pergalės ir kartais nesvarbu, ar tai yra teisėta. JAV portalas Fox sports pristato 10 didžiausių sukčių sporto pasaulyje.       10. Steroidų skandalo sūkuryje Beisbolininko Barry Bondso karjera labai kontraversiška - 2007 metais jis atsidūrė steroidų skandalo sūkuryje.

Norėdami iš patiklių piliečių išvilioti jų asmens kodus, elektroninės bankininkystės duomenis telefoniniai sukčiai griebiasi vis naujų gudrybių. Naujai sugalvota jų išmonė – prisistatyti Valstybinės ligonių kasos darbuotojais. Sukčiai skambina neseniai Europos sveikatos draudimo korteles gavusiems asmenims ir tikina, jog išduodant kortelę buvo padaryta klaida, tad reikia patikslinti kai kuriuos duomenis.

Edita KARKLELIENĖ Antradienio rytą sukčiaus įtikinėjimų pakerėta 75 metų radviliškietė įvykdė visus jo reikalavimus ir prarado keturis tūkstančius litų. Nusikaltimai, kurių aukomis tampa sukčių apmulkinti žmonės, registruojami dešimtimis. Suskubo į banką Radviliškietė nepažįstamo vyro skambučio fiksuotojo ryšio telefonu sulaukė kelios minutės po devynių ryto. A. Š. vardu vyriškis pensininkei pranešė, kad jos sąskaita banke yra naudojama nelegalioms finansinėms operacijoms atlikti.

 60 metų vilnietei, gyvenančiai Minties gatvėje, vyriškis paskambino į namų telefoną ir prisistatęs policijos pareigūnu tikino, kad tiria nusikaltimą. Jis tvirtino, kad norint apsaugoti sąskaitą būtina pasakyti elektroninės bankininkystė duomenis. Pasinaudojęs moters patiklumu sukčius pasisavino iš I. K. sąskaitos 28 000 litų. Panašiai nukentėjo 66 metų kaunietė V. Z., Iš jos išvilioti 3 000 litų.

Pareigūnams pavyko sulaikyti penkis asmenis, kurie apgavo nepilnametį berniuką prisistatę policijos pareigūnais. Į namus atvykę du asmenys pasakė vaikui, kad jo mamai gresia kalėjimas, jeigu nukentėjusiam, kurį moteris neva sužalojo, nebus atlyginta. Vaikas atidavė namuose rastus 2 143 litų, 240 eurų ir įvairių juvelyrinių dirbinių. Policijai pavyko sulaikyti 23 metų K.S., 21 metų D.J. , du 19 metų A.G. ir L.R. bei 16 -metį, kurio duomenis slepiami.

Kauno policija pradėjo keturis ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo. Pirmadienį į policiją kreipėsi 76 metų S. Č. Moteris pranešė, kad į namų telefoną paskambino vyriškis, prisistatė policijos pareigūnu ir  prašė pakalbėti su banko darbuotoju. Pastarasis tikino, kad dėl saugumo reikia nedelsiant užblokuoti jos banko sąskaitą, ir pareikalavo pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Vėliau moteris sužinojo praradusi 2 750 litų.

 Druskininkuose vaikas sukčiams atidavė solidžią sumą. Antradienį į Druskininkų pareigūnus kreipėsi 39 m. vietos gyventoja. Ji teigė, kad sukčiai sugebėjo įtikinti vaiką ją apvogti. Pasak moters, dvylikametis sūnus, nepažįstamiems asmenims reikalaujant, iš namų išnešė ir jiems atidavė 80 000 litų.

 Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai neturėdami kreditinių kortelių, su kuriomis galima atsiskaityti už paslaugas ar prekes internetu, užkimba ant sukčių kabliuko. Interneto parduotuvės Shop.Anglija.lt atstovas Laurynas Grainys pasakoja, kad net internete galima rasti forumų, kuriuose siūlomi vogti bankų kortelių duomenys. Lengvatikiai susisiekia su tokias paslaugas siūlančiais sukčiais, o pastarieji mielai perveda pinigus internetu ir iš aukų pasiima mokestį grynaisiais.

Dalį gyventojų pasiekusios SMS žinutės apie beveik milijono svarų sterlingų laimėjimą – apgaulė, perspėja telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“. „Bitės“ atstovai atkreipia dėmesį, kad iš Didžiojoje Britanijoje registruoto numerio +447585324614 siunčiamomis žinutėmis gali būti siekiama išvilioti asmens duomenis. „Įtariame, kad taip siekiama išvilioti internetinės bankininkystės duomenis arba įtikinti pervesti pinigų.

Nuo metų pradžios įsigaliojo nauja pensijų skaičiavimo tvarka, labiausiai aktuali tiems gyventojams, kuriems pensija skiriama pirmą kartą. Viską apie šiuos pakeitimus galima sužinoti paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą numeriu 1883. Visi pensijos apskaičiavimui reikalingi dokumentai priimami ir su tuo susiję prašymai svarstomi TIK „Sodros“ teritoriniuose skyriuose. Jeigu į jūsų namus atėjo „Sodros“ darbuotojais prisistatantys asmenys – veikiausiai jie aferistai.

Edita KARKLELIENĖ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais prisistačiusių sukčių kalbomis patikėjusi ir savo elektroninės bankininkystės duomenis jiems išdavusi 70-metė kuršėniškė tik per plauką neprarado keturiolikos tūkstančių litų. Kalbėjo „pareigūnas ir jo viršininkas“ Sekmadienio vakarą Daugėlių gatvės gyventojai fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė FNTT darbuotoju, tiriančiu pinigų plovimo bylas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su draudimo bendrovėmis, išaiškino grupę asmenų, kuri nuo 2010 metų iš draudimo bendrovių apgaule įgijo beveik 100 tūkst. litų.

Prokurorų sprendimu įšaldytos su vadinamuoju „Magnickio sąrašu" siejamos sąskaitos Ūkio banke. Įtariama, kad per Vladimiro Romanovo valdomą banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto išpumpuoti pinigai - apie 13 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu - apie 33,6 mln. Lt). Tai DELFI patvirtino tyrimą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas.

Kartu su nuolat augančiu „Facebook“ lankytojų skaičiumi interneto erdvėje daugėja ir sukčių – norėdami užsidirbti šie sugalvoja įvairiausių būdų, kaip pasipelnyti iš žmonių „Facebook“ paskyrų. Socialiniame tinkle „Facebook“ šią savaitę pradėjo plisti nuotrauka, kurioje vaikai laiko plakatą su užrašu „Jei surinksime milijoną „patinka“, tėtis mums nupirks šuniuką". Greitai nuotrauka pradėjo plisti įvairiomis kalbomis, taip pat ir lietuvių.

Kriminalistai įspėja, jog gavus siuntinį, kurio nelaukėte, būtina skubiai kreiptis į policiją. Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis teigė, jog šiuo metu veikia dar vienas sukčiavimo būdas elektroninėje erdvėje. Įsibrovus į asmens banko sąskaitą perkamas koks nors daiktas, kuris siunčiamas bet kuriam gyventojui. Gavus siuntinį daugelis tikina jo nelaukę ir paštininkas grąžina jį atgal.

Policijos pareigūnų prisistatęs sukčius iš 80 metų senolės išviliojo 38 200 litų. Į sostinės Pirmąjį policijos komisariatą kreipėsi 80 metų D.P., kuri paaiškino pareigūnams, kad į jos namų telefoną paskambino policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis, kuris teigė, jog senolės sąskaitą nori ištuštinti sukčiai ir patarė jai padiktuoti elektroninės bankininkystės duomenis. Moteris pasakė ne tik atpažinimo kodą, slaptažodį, bet ir skaičių iš kodų kortelės.

 Į Kauno policiją kreipėsi moteris, kuri teigė, jog Vilniaus policininku prisistatęs asmuo išviliojo internetinės bankininkystės kodus ir paėmė 1810 litų kreditą. 64 metų nukentėjusioji pasakojo, kad jai į namų telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Vilniaus policijos pareigūnu ir pasakė, kad sukčiai gviešiasi į S. B. sąskaitas banke, prašė padiktuoti internetinės bankininkystė kodus. Po kurio laiko moteris sužinojo, jog jos vardu paimtas greitasis kreditas už 1810 litų.

Pernai visuose „Regitros“ padaliniuose buvo atsisakyta įregistruoti 325 transporto priemones, nustačius, jog jos paieškomos, o taip pat įtarti 294 atvejai, kai galimai buvo suklastotas transporto priemonės identifikavimo numeris, jos variklio numeris arba jos dokumentai. 2012 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 194 534 M1 klasės automobiliai. Informacija apie transporto priemones, kurias dėl klastojimo įtarimų atsisakyta įregistruoti, perduodama teisėsaugos institucijoms.

 Dar viena telefoninių sukčių auka taip 86 metų senolė, gyvenanti Kėdainių rajone. Į stacionarų namų telefoną paskambinęs jaunuolis pasakė esąs jos anūkas ir pasakė, kad jis pateko „į bėdą“, o norint išsisukti nuo atsakomybės reikia perduoti draugui pinigų. Patikėjusi, jog tai skambina anūkas, močiutė perdavė sukčiui 1400 litų. Vėliau pradėjo domėtis, ar giminaitis gavo pinigus. Tuomet ir išaiškėjo apgaulė. Nuo policijos pareigūnais apsimetusių sukčių nukentėjo ir 82 metų kaunietė.

2012 metais į SEB banką kreipėsi 97 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Šie žmonės nepažįstamiems asmenims padiktavo savo prisijungimo prie paslaugų internetu sistemos duomenis ir dėl to prarado beveik 428 tūkst. litų, iš jų maždaug 144 tūkst. litų apgautųjų vardu paimta greitųjų kreditų. Absoliuti dauguma apgautųjų (94 proc.) yra moterys, kurių amžiaus vidurkis – 54 metai. Neteisėtai sukčių pervestoms piniginėms lėšoms paimti buvo panaudotos 112 asmenų sąskaitos.

 Kuo daugiau perkančiųjų internetu, tuo daugiau ir apkvailintųjų. Tačiau įsidrąsinę lietuviai savo teises siekia apginti ne tiktai gimtinėje, bet ir svetur,rašo "Lietuvos rytas". Lietuvos vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl prekybos internetu. Juk ES rinka vis patrauklesnė ieškoti įvairesnių ir pigesnių prekių nekeliant kojos iš namų. "Natūralu, kad kyla nesklandumų - prekės nepristatomos, pristatomos ne laiku arba ne tokios kaip užsakytos, nekokybiškos.

Telefoniniai sukčiai vis dar randa patiklių giminaičių, atiduodančių santaupas už giminaičius, neva patekusius į bėdą. Penktadienio vakarą Kauno rajono Jonučių kaimo gyventojai A. B. (gim. 1928 m.) į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė jos sūnėnu ir pasakė, kad atsitiko nelaimė bei reikia pinigų žalai atlyginti.

Išradingi sukčiai savo gebėjimus bet kokiu būdu gauti pinigų demonstruoja internete. Naudodamiesi žmonių patiklumu, sumaištimi visuomenėje, jie kaipmat iššluoja svetimas sąskaitas. „Bankinė“ schema Apie internetinių ir telefoninių apgavikų naudojamą vadinamąją „bankinę“ schemą „Akistatoje“ rašyta jau ne kartą.

Patikli kaunietė telefoniniams sukčiams atidavė 7 tūkst. 700 litų. Kauno policija praneša ketvirtadienį gavusi Pienių gatvėje gyvenančios pilietės E. R. pranešimą, kad gruodžio 11 d., apie 19 val., į namų fiksuoto ryšio telefoną paskambino asmuo, prisistatė jos sūnumi, esančiu Anglijoje, ir paprašė padėti sumokėti padarytą žalą dėl sužalotos mergaitės. Taip apgaulės būdu iš moters buvo išvilioti 7 tūkst.

Klaipėdietė įkliuvo į telefoninių sukčių pinkles ir atidavė jiems 24 tūkst. 300 litų. Sekmadienio vakarą į policiją kreipėsi 58-erių metų moteris, kuri papasakojo, kad jai į namus fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis pranešė, jog jos sūnus sužalojo merginą ir šios merginos artimiesiems reikia atlyginti padarytą žalą. Pranešėja pas ją į namus atėjusiam asmeniui perdavė 4 tūkst. 200 eurų ir 2 tūkst. JAV dolerių.

Kokius nusikaltimus informatikai padarė neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenims ir informacinei sistemai prokurorų kaltinami asmenys, neteisėtai disponavę įrenginiais, programine įranga ar prisijungimo kodais, atskleista Panevėžio apygardos prokuratūros šiemet nagrinėti teismui perduotose 28 nusikalstamose veikose – vakar teisme pradėta nagrinėti viena tokių prokurorų perduotų nusikaltimų informatikai ir nuosavybei baudžiamųjų bylų.

„Labas, Kamile, esu Jonas Pečkaitis. Man 19 metų. Tu esi labai graži. Tavo nuotrauka pažinčių portale mane tiesiog pakerėjo. Norėčiau su tavimi susipažinti artimiau“, – vienas pavyzdžių, kaip galima per kelias akimirkas sugalvoti neegzistuojantį žmogų, kuris bando susirasti „naujų draugių“. Norint tokią fantaziją dar labiau priartinti prie realybės, į pagalbą pakanka pasitelkti primityviausias technologijas – kompiuterį ir internetą.

Patikliuosius sukčiai mulkina ne tik telefonu ar internetu, bet ir gyvu žodžiu. Neseniai išplatinta informacija apie palangiškę senutę, kurios visas santaupas išnešė „Sodros“ darbuotoja prisistačiusi ir gyvenimą palengvinti žadėjusi moteris. Tokios „geradarės“ jau pasibeldžia ir į panevėžiečių namus. Domėjosi viskuo Garbaus amžiaus panevėžietė, laukdama ateinančios giminaitės, pro buto duris žvilgtelėjo į laiptinę. Ją tuoj užkalbino ten stovėjusi aukšta šviesiu paltu vilkinti moteris.

Palangoje nuo „Sodros“ darbuotojomis apsimetusių apgavikių nukentėjo senutė. Dvi moterys į Ganyklos gatvėje esantį 84-erių metų J. A. butą užėjo ketvirtadienio vakarą, apie 17 val. Šeimininkei jos prisistatė kaip „Sodros“ darbuotojos. Moterys iš sekcijos lentynoje buvusių piniginių pavogė 21 tūkst. litų.

Į avariją neva patekusio automobilio nuotraukoje matėsi, kad priekinio rato stabdžių kaladėlių laikiklis - apraizgytas voratinkliais. Jeigu avarija būtų įvykusi vasarą, ekspertams tai galbūt ir nebūtų atrodę įtartina, tačiau jau buvo gruodžio antroji pusė, kai vorai nėra aktyvūs. Beveik trejus metus užsitęsusioje istorijoje dėl dokumentų klastojimo ir bandymo sukčiauti teismas padėjo tašką.