Surinkti duomenys taip pat parodė, kaip dažnai sėkmė lydėjo tokius nusikaltėlius. Paaiškėjo, kad 1 iš 50 sukčių atakų baigdavosi realia žala.
Tyrimas „Telefoninių ir elektroninių sukčių atakos prieš Lietuvos gyventojus“ buvo atliktas banko „Swedbank“ iniciatyva.
(Papildyta 10:40)
Telefoniniai ir elektroniniai sukčiai savo aukų ieško telefonų knygose, įvairiuose socialiniuose tinkluose bei paprasčiausiai internetinėse paieškos sistemose.
„Iš bankų arba teisėsaugos institucijų neva skambinantys asmenys dažniausiai tvirtina, kad per to žmogaus sąskaitą yra plaunami pinigai, todėl reikia „apsaugoti“ to asmens turtą. Kitas pavyzdys, esą buvo sulaikyta nusikalstama grupuotė, kuri bandė pasinaudoti to asmens banko sąskaita“, - pasakojo L. Žemaitytė.
Anot jos, nors pelningi būna tik 1 iš 50 atvejų, tačiau to pakanka, kad sukčiams pavyktų neblogai „uždirbti“ ir atsipirktų sugaištas laikas.
(Papildyta 10:20)
„Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė pasakojo, kad 2012 m. buvo užregistruota 4,5 tūkst. sukčiavimo atvejų.
„Du trečdaliai sukčiavimo atvejų buvo susiję su telefoniniais sukčiais. Likusi dalis – elektroninėje erdvėje veikiantys nusikaltėliai. Džiugu, kad 73 proc. respondentų teigė, jog jie nesusidūrė su tokio tipo sukčiais“, - pabrėžė L. Žemaitytė.
Tipiškas sukčius yra vyras, kurio amžius svyruoja nuo 25 iki 45 metų. Tokie žmonės nėra gerai išsilavinę, tačiau jie moka manipuliuoti žmonėmis, jų emocijomis. Itin dažnai skambinama iš įkalinimo įstaigų. O pinigai vėliau išgryninami per asocialių asmenų sąskaitas, kurios dažniausiai nuperkamos vos už 50 litų.
„Pastebėjome, kad dažniausiai nukenčia moterys. Net 9 iš 10 atvejų sukčių aukomis tampa moterys. Galbūt todėl, kad jos dažniau būna namuose su vaikais, yra labiau mėgstančios kalbėti. Ir toliau dažniausiai prisistatoma policijos pareigūnu arba artimuoju“, - pasakojo L. Žemaitytė.
Balsas.lt primena, kad šių metų kovo pradžioje buvo užregistruotas rekordinis telefoninių sukčių laimikis. Garbingo amžiaus klaipėdietė verslininkė nusikaltėliams atidavė net 102 tūkst. litų.
Kovo 8-ąją į Klaipėdos policininkus kreipėsi 72 metų uostamiesčio gyventoja. Automobilių remontu užsiimančiai bendrovei vadovaujanti moteris papasakojo istoriją, kuri nustebino net visko mačiusius pareigūnus.
Verslininkė teigė, kad dar vasario 23 d. jai į namus laidiniu telefonu paskambino nepažįstamas vyras. Jis prisistatė policininku ir pranešė, kad per jos banke turimą sąskaitą neva yra plaunami pinigai.
Klaipėdietė į nurodytą sąskaitą iš pradžių pervedė 20 tūkst. litų, vėliau dar 18 200 litų. Vėliau sukčiai pakeitė taktiką ir paprašė pinigus atnešti į nurodytas vietas – įmesti į vieną Taikos prospekto 141 namo pašto dėžutę bei padėti prie to paties prospekto 40 namo esančios transformatorinės.