Išradingi sukčiai savo gebėjimus bet kokiu būdu gauti pinigų demonstruoja internete. Naudodamiesi žmonių patiklumu, sumaištimi visuomenėje, jie kaipmat iššluoja svetimas sąskaitas.
„Bankinė“ schema
Apie internetinių ir telefoninių apgavikų naudojamą vadinamąją „bankinę“ schemą „Akistatoje“ rašyta jau ne kartą. Dažniausiai kokiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu prisistatęs sukčius pasakydavo, jog banke esą plaunami pinigai, todėl, girdi, būtina paskambinti banko darbuotojams, nurodyti savo duomenis bei bankininkystės indentifikavimo kodus ir šitaip neva užblokuoti sąskaitą banke. Arba skambindavo „banko darbuotoja“, kuri, girdi, pervesdama pinigus padariusi klaidą, todėl klientas privaląs pasakyti savo elektroninės banko kortelės kodus. Ne vienas žmogus tokį jauką prarydavo (beje, lengvatikių atsiranda ir dabar) ir nė nesusimąstydamas geranoriškai išpoškindavo visus slaptus kodus. Tik vėliau atsitokėjęs ir patikrinęs sąskaitą rasdavo jau tuščią.
Internetiniai sukčiai nesnaudžia. Kai vieniems sukčiams teisėsauga prispaudžia uodegas ir paviešina jų naudotą nusikaltimo modelį, kiti griebiasi naujų aferų – ima siūlyti „gerai apmokamą darbą“ arba „užsidirbti iš šalies“.
Siūlė darbą
„Sveiki. Siūlau gerą darbą. Yra galimybė užsidirbti papildomų pinigų“, – tokius ir panašius laiškelius su pasiūlymu užsidirbti šimtą kitą ar net 2000 litų jauniems žmonėms išsiuntinėjo panevėžietis Rytis Butkevičius (19 m.). Lengvatikių tarp interneto svetainių lankytojų atsirado įvairiuose Lietuvos miestuose – ir ne viena dešimtis.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Gailutės Vilkienės perduota su internetinėmis pažintimis ir sukčiavimais susijusi nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamoji byla su ištirtomis 84 nusikalstamomis veikomis jau atversta teisme – joje R. Butkevičius kaltinamas apgavęs 21 nukentėjusiąją.
Sukčiauti linkęs vaikinas su merginomis susipažindavo internete. Jas pasirinkdavo atsitiktinai – žinutes rašydavo toms, kurios tuo pat metu, kaip ir jis, būdavo prisijungusios. Rašydavo ne vien savo vardu – naudodavo ir pažįstamų duomenis, jų slaptažodžius. Kartais R. Butkevičius merginomis prisistatydavo vaikinu, o kartais bendraudavo kaip mergina su mergina.
Pasiūlymas sugundė nemažai jaunų žmonių, ieškančių išsvajoto darbo ar bent kokio uždarbio. Tarp nukentėjusiųjų – dešimtys išsilavinusių įvairių profesijų merginų ir moterų: medikių, pardavėjų, konditerių, kasininkių, nemažai studenčių.
Užkliuvusioms ant sukčiaus kabliuko ir susigundžiusioms pasiūlymu užsidirbti merginoms R. Butkevičius papasakodavo išgalvotą istoriją apie atseit Mokesčių inspekcijos užblokuotą jo sąskaitą ir paprašydavo jam parašiusių merginų leisti pinigus pervesti į jų sąskaitas. O kadangi, girdi, nenorįs suteikti papildomų rūpesčių, apgavikas jas įtikindavo atsiųsti jam savo internetinės bankininkystės duomenis, kad pats galėtų tvarkyti jų sąskaitas. Už visa tai pažadėdavo sumokėti.
Daug lengvatikių
Šias „jaunojo Ostapo Benderio“ machinacijas teisėsaugininkai nutraukė praeitų metų lapkričio viduryje. Kaip nusikalstamos R. Butkevičiaus veiklos įrankiai buvo paimti kompiuteris, naudotas žmonėms apgaudinėti, ir du mobilieji telefonai.
Tokius nusikaltimus tiriantys prokurorai tvirtina, jog nusikaltimų gausa rodo, kad mūsų visuomenėje labai jau daug žmonių, besitikinčių kone veltui laimėti šimtus ar tūkstančius litų. Tarp tokių žmonių nestinga ir jaunimo, ypač ieškančio darbo ar bet kokio kito pajamų šaltinio. Jauni žmonės, besilankantys interneto svetainėse, dažnai susigundo siūlomu lengvu uždarbiu ir net nesusimąsto, kad gali būti apgauti sumaniai veikiančių sukčių.
Viena mergina, kuri laiku atsitokėjo po R. Butkevičiaus gražbylysčių ir paskambino policijai, sakė, jog ant sukčiaus kabliuko vos nepakliuvo tik „iš biednystės“. „Namuose padėtis tokia, kad kartais net duonos kąsnio neturiu už ką nusipirkti, o darbo gauti nesiseka, – prisipažino vos nenukentėjusi nuo sukčiaus mergina. – Visa laimė, kad laiku susiorientavau, pajutau, jog kažkas ne taip, todėl kreipiausi į policiją“.
Pasak prokurorės Gailutės Vilkienės, kaltinamasis R. Butkevičius – išradingas žmogus. Jis lengvai užmegzdavo pažintis ir savo aukas priversdavo juo patikėti. R. Butkevičiui sekėsi išvilioti svetimus internetinės bankininkystės ir sąskaitos valdymo duomenis, apgaule įgyti svetimą turtą. Piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir neteisėtai realizuodamas svetimus tapatybės patvirtinimo duomenis, R. Butkevičius neteisėtai atlikdavo finansines operacijas ir ėmė greituosius kreditus.
Antrojoje panašioje byloje R. Butkevičius jau kaltinamas neteisėtu mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu bei sukčiavimu. Apgavikui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Prokurorė tikisi, jog šioje byloje, kaip ir ankstesnėje, bus surinkta pakankamai įrodymų, nes tyrėjai jau priskaičiavo net 29 nukentėjusiąsias.
Tuo tarpu R. Butkevičiaus advokatai visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi sumenkinti sukčiaus kaltę ir bando apkaltinti pačias aukas.
Už tokius darbelius R. Butkevičiui gresia iki 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Ėmė kreditus
Neseniai Panevėžio apylinkės teismas paskelbė nuosprendį dar vienam sukčiui – taip pat panevėžiečiui Haroldui Vinkšneliui (19 m.). Jis turės 90 parų praleisti areštinėje ir atlyginti greitųjų kreditų bendrovėms daugiau kaip 1500 litų žalą.
Nieko nedirbantis ir darbo biržoje neįsiregistravęs H. Vinkšnelis patiklių žmonių irgi ieškodavo pažinčių portaluose – ir nesunkai rasdavo. Beje, kaip pats sakė, tokią sukčiavimo idėją jis nusipirkęs vienoje interneto svetainėje už 50 litų.
Teisme buvo nustatyta, kad H. Vinkšnelis pažinčių portaluose susipažino su dviem merginomis – G. D. bei J. Š. Išviliojęs internetinės bankininkystės duomenis, H. Vinkšnelis jųdviejų vardu šių metų pradžioje iš greitųjų kreditų bendrovės paėmė kreditus: G. D. vardu – 750 litų, o J. Š. vardu – 1000 litų. Šiuos pinigus, pervedęs į savo sąskaitą, H. Vinkšnelis skubiai išgrynino.
Kurpdamas nusikaltimo planą H. Vinkšnelis nesitikėjo, kad bus nustatyta jo asmenybė – jis šventai tikėjo, kad jo paimtus kreditus padengs abi naiviosios panelės.
Beje, tai ne pirmas tokio pobūdžio H. Vinkšnelio nusikaltimas. Jam jau yra paskirta bausmė už du panašius nusikaltimus.
Panevėžio miesto apylinkės teismas pernai išnagrinėjo 14 bylų dėl sukčiavimo neteisėtai panaudojant elektronines mokėjimo priemones, o šiais metais – jau 12 tokių bylų.
Brangūs „pokštai“
Neeilinė istorija nutiko ir vienam Tauragės rajone gyvenančiam žemaičiui – Albinui G. (54 m.). Kaimynų apibūdinamas kaip ramus, tvarkingas, negeriantis ūkininkas, jis įkliuvo dėl neteisėto svetimo atvaizdo naudojimo internete. Mažai ką apie kompiuterius ir naudojimąsi jais nutuokiantis vyras iki šiol tikina, kad jokio nusikaltimo nepadaręs. Šiaip ar taip, Tauragės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad Albinas G. privalo atlyginti nukentėjusiajam moralinę žalą, nes kompiuteris, kuriuo buvo įvykdytas nusikaltimas, priklauso jam, Albinui G. Taigi ūkininkas turės sumokėti 1500 litų ir dar atlyginti 508 litus bylinėjimosi išlaidų.
Ši istorija pradėjo rutuliotis pernai gruodį. Vienas sostinės prokuratūros pareigūnas vienoje pažinčių svetainėje aptiko savo nuotrauką, kai kuriuos asmeninius duomenis, keistus komentarus, bet – svetimu vardu. Nusprendęs, kad tai interneto sistemos klaida, jis paprašė svetainės administratoriaus tą netikrą anketą panaikinti. Beje, pažinčių svetainėje „Draugas.lt“ teisininkas buvo sukūręs anketą ir paskelbęs keletą savo nuotraukų.
Po kurio laiko teisininkas vėl aptiko keistąją anketą svetimu vardu (joje buvo parašyta, kad vyras gerai uždirbąs, ieškąs moters ilgalaikiams santykiams ir pan.), bet savo duomenimis ir su dviem savo nuotraukomis, kurios, kaip jis įtarė, buvo nukopijuotos iš jo asmeninės anketos. Negana to, šalia jo nuotraukų buvo ir vyriško lytinio organo atvaizdas. Vyriškis dar sykį paprašė svetainės administratoriaus išimti anketą.
Galiausiai, kai po mėnesio teisininkui paskambino draugė ir pasakė, jog fiktyvi anketa su jo nuotraukomis – vėl interneto svetainėje, jis kreipėsi į policiją.
Kaip teigė nukentėjusysis, tos internetinės klastotės gali pakenkti jo, būsimojo prokuroro, reputacijai. Jis mano, jog tokius „pokštus“ jam krėtė ne pats Albinas G., o pastarojo 22 metų sūnus.
Savo ruožtu Albinas G. nei savo, nei artimųjų kaltės nepripažino. Kadangi yra sudaręs sutartį su interneto paslaugų bendrove, o buvo visiškai įrodyta, jog fiktyvios anketos buvo kuriamos ir išsiųstos iš jo kompiuterio, tad ir žalą bei teismo išlaidas, kurias patyrė nukentėjusysis, teks atlyginti Albinui G.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ