Jau įpratome prie neįprasčiausių paslaugų: skelbimuose siūloma organizuoti asmeninę šventę ar jūsų automobiliu pereiti techninę apžiūrą, tačiau iki šiol dar nebuvo viešų pasiūlymų už kitą žmogų išlaikyti vairavimo egzaminus ir įteikti legalų vairuotojo pažymėjimą. Žinoma, ne už ačiū.
Būtent tokią paslaugą siūlantis lietuvių kalba parašytas skelbimas kurį laiką šmėžavo Anglijos skelbimų tinklapyje, skirtame emigrantams.
Paskambinusiems nurodyti mobiliojo telefono numeriu atsiliepdavo vyras ir prisistatydavo Dainoru. Jis pasakojo, kad tereikia pasigaminti dvi savo paso kopijas, turėti dvi nespalvotas nuotraukas ir kartu su 300 svarų sterlingų (apie 1200 Lt) avansu nusiųsti Dainorui. Tada jo žmonės, dirbantys vairuotojus egzaminuojančioje ir vairuotojų pažymėjimus išduodančioje Lietuvos valstybinėje įmonėje „Regitra“, norintįjį vairuoti įrašys į vairuotojų kursus, per porą mėnesių suklastos dokumentus, kad tas emigrantas esą išlaikė egzaminus, ir pagamins tikrą vairuotojo pažymėjimą. Tada beliks Londone esančioje Lietuvos ambasadoje gauti įgaliojimą savo Lietuvoje gyvenančiam giminaičiui ar draugui „Regitroje“ paimti vairuotojo pažymėjimą.
Pasaka naivuoliams
Tik kodėl negalima klastotės pagaminti iš karto, o reikia laukti net kelis mėnesius?
„Atgaline data į vairavimo mokyklą jau negalime įrašyti, – to paklaustas telefonu paaiškino Dainoras. – Turi toks laikas praeiti, kol ten už jus išlaiko egzaminus: valstybinius, mokyklinius, visus, kokie priklauso. Į tai įeina medicininė sveikatos pažyma, pirmosios pagalbos kursų išklausymo pažyma. Visi šie dokumentai – tikri, originalūs.“
Po tų poros mėnesių, pasak Dainoro, Lietuvoje gyvenančiam giminaičiui ar draugui paskambins Dainoro žmogus iš „Regitros“ ir pakvies į savo darbovietę.
„Kas Lietuvoje galės paimti tavo teises? Brolis? Tada broliui paskambins mano žmogus iš „Regitros“ ir nurodys, kada atvažiuoti. Ten jis išėjęs brolį pasives į šoną, paims 700 svarų sterlingų (apie 2800 Lt) ir paduos tikras, originalias vairuotojo teises.“
Valdininkai neigia
Būsimus vairuotojus egzaminuojanti „Regitra“ pardavėjo pažadus vadina apgaule bei afera.
„Tai apgaulė, tai visiškai neįmanoma“, – sužinojęs Dainoro pažadus piktinosi „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas. – Mūsų įmonės kompiuteriuose fiksuojami visi darbuotojų veiksmai – yra matoma, kas, kada prisijungia, ką daro. Atėjusio laikyti teorinio ir praktinio vairavimo egzamino piliečio asmens dokumentai tikrinami ne kartą ir kelių žmonių, tad visiškai neįmanoma, kad dokumentai būtų išrašomi svetimu ar apskritai nebuvusio, nelaikiusio egzamino piliečio vardu.“
S. Šuminui pritarė ir Policijos departamento pareigūnai. Jie priminė, kad Lietuvos policijos departamentas gauna žinių, jog vien Didžiosios Britanijos policija paprastai iš mūsų emigrantų kasmet konfiskuoja gerokai per šimtą suklastotų lietuviškų vairuotojų pažymėjimų.
Sukčius pažįsta sukčius
Tačiau tautiečiai, kaip žinoma, – nepatikli liaudis. Internete pasipylė komentarai, kad kažkas tokiu būdu iš tikro jau nusipirkęs tikras teises, tad beliko kviesti ekspertą. O kas geresnis žinovas, jei ne už apgavystes teistas buvęs sukčius? Šios publikacijos autoriaus draugas, atlikęs teismo skirtą bausmę, metė nešvarų užsiėmimą, todėl sutiko būti įvardintas tik Arūno pseudonimu.
„To Dainoru besivadinančio originalus „Regitros“ vairuotojo pažymėjimas nekainuos 4000 litų, nes avansą pasisavinęs sukčius paprasčiausiai dings arba bus įkišta pigi klastotė, kurią atpažins pirmasis pažymėjimą į rankas paėmęs policijos patrulis, – išklausęs visą informaciją nusijuokė Arūnas. – Tai, ką siūlo Dainoras, tėra klasikinio sukčiavimo modelis.“
Svarbiausia – įtikinti
Pasak Arūno, pasaulyje sukčiaujama skirtingai, tačiau visų apgavysčių pagrindas vienas: pirmiausia sukuriama iliuzija, kad kažkas kažką tau gali, ko šiaip pats negautum. Tai, žiūrėk, tamsaus gymio „į bėdą patekęs“ pilietis pusvelčiui pasiūlo „tikro aukso“, tai policininkas pensininkui pažada už suderėtą kyšį išsukti avariją padariusį anūką, o šįkart – už pinigus emigrantui Lietuvoje pagaminti neva tikrą vairuotojo pažymėjimą. Tam, kad auka, kurią sukčiai vadina „lochu“, pravertų piniginę, reikia ją įtikinti gudriai sumanyta legenda.
„Sutikite, jei tas Dainoras žadėtų, kad pagamintą vairuotojo pažymėjimą atveš sportiniu kostiumu apsivilkęs skustagalvis, daug kas suklustų ir suabejotų. O kai pažadama, kad įteiks „Regitros“ darbuotojas pačioje „Regitroje“, žmogui susidaro iliuzija, kad pasiūlymas patikimas. Kad auka dar tvirčiau patikėtų, pareikalaujama ambasadoje gauti įgaliojimą.
Kur logika?
„Mėgstantiems rebusus klausimas pamąstymui, – pasiūlė Arūnas. – Jei aš, tarkim, dirbu „Regitroje“ ir už nešvarius pinigus suklastoju pažymas, egzaminus ir dar pačius vairuotojų pažymėjimus, kokio velnio paimant kyšį ir už jį paduodant padirbtą pažymėjimą man to žmogaus įgaliojimas? Dainoras juk aiškiai telefonu pasakė, kad tas „jo žmogus“ teises įteiks „Regitroje“ pasivedęs į šoną. Svetimas pašalietis nei žinos apie šį susitarimą, nei kėsinsis į svetimą vairuotojo pažymėjimą, kuris jam praktiškai bevertis plastiko gabaliukas.
Tad nesunku suvokti, jog iš tikro įgaliojimas reikalingas tik iliuzijai, jog tikras „Regitros“ darbuotojas tikrai „Regitroje“ įteikia tikrą vairuotojo pažymėjimą, sudaryti.
Apie viską pagalvota
Kitas logiškas klausimas. Jei aš iš tikro dirbu „Regitroje“ ir už kyšius darau teises, ar man apsimoka kviestis į darbą klientus ir ten imti iš jo kyšius? O jei atvyks policijos paruoštas provokatorius? Tada aš „degu“ su dvigubais įrodymais. Ir net jei tai ne provokatorius, klientas jau bus matęs mano, korumpuoto klerko veidą, todėl mane galės bet kada įskųsti kriminalistams. Ne, tikras korumpuotas valstybės tarnautojas ar pareigūnas niekada tiesiogiai tokio verslo ir dar darbovietėje nedarys pats, tik per tarpininkus.“
Arūnas logiškai paaiškino ir kodėl Dainoras, sumokėjusiajam avansą, liepia laukti mažiausiai 2 mėnesius. Apie viską pagalvota – priežastis paprasta lyg 1 cento moneta: kad apgaunamieji kuo ilgiau tylėtų, netrukdydami išpešti kuo daugiau pinigų iš kitų nelegaliai tikrų teisių užsimaniusių „lochų“ emigrantų.
Įmonė – tik priedanga
Arūnas iš patirties žino, kad valstybės institucijos labai saugosi korupcijos. Dėl tos priežasties egzaminus priima, pažymas ruošia ir vairuotojų pažymėjimus spausdina ne vienas žmogus, o visas valdininkų ir tarnautojų būrys. Jie stebi ir tikrina vieni kitų darbą, o visų papirkti tikrai neįmanoma. Tad jei Dainoro žmogus „lochą“ ir pakvies atvykti į „Regitrą“, iš tikro tai įvyks tik tam, kad „Regitros“ klerku apsimetęs apgavikas už 2800 litų naivuoliui įkištų netikras teises.
„Kostiumu apsivilkęs sukčių bendrininkas auką pasitiks „Regitros“ koridoriuje, kur paims lengvatikio pinigus, – neabejoja Arūnas. – Vairuotojo pažymėjimas bus, be abejonės, padirbtas nusikaltėlių pogrindžio spaustuvėje. Jų Pabaltijyje yra ne viena. Šiais pažengusios technikos laikais ne tiek sunku atspausdinti suklastotus pažymėjimus, dokumentus ar net valiutų banknotus, kaip visa tai realizuoti.“
Nesižavėk pagundomis
Po tokios teisto sukčiavimų eksperto konsultacijos beliko paklausti, kaip žmogui pažinti sukčius ir netapti jų auka.
„Ogi nereikia tikėti, kad esi gudresnis už kitus, – pamokė Arūnas. – Ir neužmiršti, kad nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Svarbiausia įsikalti į galvą, jog susigundęs pasiūlymu įsigyti brangų daiktą ar paslaugą pusvelčiui, geriausiu atveju įsigysi vogtą prekę ar nekokybišką paslaugą, blogiausiu – liksi be sumokėtų pinigų.
Antroji taisyklė – nepasiduoti emocijoms, nedaryti patraukliai atrodančių sandorių karštomis. Prieš atverdamas piniginę neskubėk, pasitark su draugais, giminėmis, išmanančiais žmonėmis. Ne veltui kelintus metus santaupas iš pensininkų sėkmingai viliojantys apgavikai „anūko padarytą avariją“ fiksuojantį „pareigūną“ paimti pinigų siunčia kuo greičiau, kol auka po pokalbio telefonu dar neatsikvošėjo, kol dar apimta mąstymą blokuojančių emocijų.“
