Patikėję greitu įdarbinimu ir padiktavę nepažįstamajam asmeninius duomenis, panevėžiečiai prieš savo valią tapo greitojo kredito vartotojais. Vietoj darbo jie gavo pranešimus, kad paėmė greitąsias paskolas.
Tariamiems darbdaviams bedarbiai neatsispiria. Panorę įsidarbinti net tik sąskaitose neteko pinigų, bet jiems gali tekti grąžinti greituosius kreditus, kurių neėmė.
Skundų daugėja
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja Audronė Vaitonienė pasakojo, kad skyriaus pareigūnus pirmieji apgautų panevėžiečių skundai pasiekė gegužės mėnesį. „Tokių skundų padaugėjo spalį, – tęsė pasakojimą pareigūnė. – Per šį mėnesį mus jau pasiekė 15 skundų. Atliekami tyrimai. Tokios apgavystės – ne nauja forma. Nusikalstamo pasaulio atstovai naudojasi ekonomine situacija. Jiems, galima sakyti, tai nauja darbo rinka, kurią jie išnaudoja ir į pinkles įvilioja patiklius darbo ieškančius asmenis.“
Schema paprasta
Anot A. Vaitonienės, apgavysčių schema labai paprasta. „Radę laikraščių skelbimuose ieškančiųjų darbo telefonų numerius, – aiškino ji, – sukčiai paskambina ir siūlo darbą. Įtikinamai aiškina, kokį darbą siūlo, ir apgaule išvilioja norinčių įsidarbinti ne tik asmens duomenis, bet internetinės bankininkystės kodus. Patikliais žmonėmis sukčiai labai greitai pasinaudoja ir iš sąskaitų pasisavina ne tik ten esančias lėšas, bet ir tų žmonių vardu sudaro sutartis greitajam kreditui gauti. Suprantama, kad žmonės ieško darbo ir patiki skambinančiaisiais, siūlančiais darbą. Tačiau negalima būti patikliems, pasakyti asmens duomenis ir padiktuoti internetinės bankininkystės kodus bet kam. Griežtai perspėjame, kad negalima patikėti ir atskleisti duomenų pirmam pasitaikiusiam žmogui. Be to, ir bankai, sudarydami sutartis su klientais, perspėja niekam neatskleisti kodų.“
Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininko pavaduotoja A. Vaitonienė „Panevėžio balsui“ teigė, esą tokias apgavystes galima išsiaiškinti. „Tačiau išaiškinimas užtrunka, – perspėjo ji. – Bet kuriuo atveju nesvarbu, kiek užsitęs tyrimas sukčių aferoms išsiaiškinti, patarimas apgautiesiems – kreiptis į policijos pareigūnus. Nesikreipus į juos, gali tekti patiems padengti sukčių jų vardu paimtus greituosius kreditus.“
Prarado pinigus
„Panevėžio balsas“ rašė, kad tokiu būdu spalio mėnesį Panevėžyje buvo apgautos dvi moterys: Panevėžio rajono ir Kupiškio gyventojos. Patikėjusi, kad ją įdarbins nepažįstamasis Aidas, iš 36 metų panevėžietės sąskaitos ne tik dingo 110 litų, bet jos vardu buvo paimti 750 litų greitieji kreditai iš „SMS Credit“ ir 200 litų iš „Moment Credit“. Kita panevėžietė gavo laišką iš „SMS Credit“, kad jos vardu paimtas 500 litų kreditas. Kupiškėnė, patikėjusi, kad nepažįstamasis Aidas ją įdarbins, padiktavo asmens duomenis, internetinės bankininkystės kodus. Po kurio laiko ji sužinojo, kad jos vardu paimtas 750 litų kreditas. Panašiai atsitiko ir Panevėžio rajono Gustonių kaimo gyventojai, ji per patiklumą patyrė 150 litų nuostolį.
Panašiai sukčiai siautėjo ir Šiauliuose. Minėtos apskrities VPK paskelbtais duomenimis, tris šiaulietes apgavo vyras, prisistatęs Mariumi iš Kauno. Visų trijų nukentėjusiųjų istorijos labai panašios – jos viename skelbimų laikraštyje buvo pasiskelbusios, kad ieško darbo. Susiviliojusios darbo pasiūlymu apgavikui Mariui padiktavo internetinės bankininkystės duomenis. Vietoj žadėto darbo sukčiai jų sąskaita prisiėmė greitųjų kreditų.
Populiarus apgavystės būdas
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis „Panevėžio balsui“ aiškino, esą toks sukčiavimo būdas šiuo metu vienas populiaresnių. „Tačiau ir toks apgaudinėjimo būdas – ne naujas, – teigė jis. – Jis išpopuliarėjo gilėjant ekonominei krizei – augant nedarbo lygiui. Pastaruoju metu atsirado dar vienas sukčiavimo būdas. Žmonės užsisako daiktus internetu. Užsisakę prekes sumoka avansu. Tačiau pirkiniai jų nepasiekia, taip jie praranda pinigus. Apgavystės būdai keičiasi. Sukčiai vis atranda naujų būdų.“
R. Matonis pataria nepasitikėti nepažįstamais asmenimis. „Būtina pasitikrinti informaciją ir niekuomet neatskleisti savo asmeninių duomenų, prisijungimo kodų, slaptažodžių, banko kortelių kodų, – aiškino Policijos departamento specialistas. – Be to, reikia kuo mažiau bendrauti su įtartinais asmenimis telefonu. Kaip rodo praktika, kuo ilgiau žmogus kalbasi su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus įkalbėtas atiduoti savo pinigus arba padiktuoti asmeninius duomenis, banko sąskaitų kodus. Beje, įvykus tokiai situacijai būtina kreiptis į policiją, nes tik pradėjus tyrimus galima išaiškinti apgavystes. Kitaip teks sumokėti greitąsias paskolas, nors jų žmogus ir neėmė.“
