skolos

Pirmąjį šių metų ketvirtį verslo uždelsti įsiskolinimai padidėjo 977 tūkst. litų ir sudarė 5 mlrd. litų. Įmonės per pirmuosius tris šių metų mėnesius padengė 415 mln. litų uždelstų skolų, t. y. 108 mln. litų daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Investuotojai atidžiai stebi Ispaniją šiai bandant įgyvendinti griežtas reformas, o jos sunkumai tai padaryti gali turėti šalutinių padarinių Italijai – dar vienai šaliai, užimtai savų reformų įgyvendinimu, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausias ekonomistas Carlo Padoanas. „Rinkos atidžiai stebi Ispaniją.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad Europoje tikėtina rimta skolų krizė, informuoja „RIA Novosti“. „Skolų krizės, augimo sulėtėjimo ir naftos paklausos smukimo scenarijus tikėtinas 40 proc.“, - interviu televizijai „Rossija 24“ sakė A. Kudrinas. „Stambios korporacijų struktūros Europoje ir visame pasaulyje jau įvertino tokį scenarijų ir bando jam pasiruošti. Mūsų valstybė ir vyriausybė taip pat turėtų būti pasiruošusi tokiems scenarijams“, - kalbėjo A. Kudrinas.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Europos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios išvados priėjo „Bloomberg“ agentūros apklausti analitikai. Ekspertų nuomone, valstybės išlaidų mažinimas Ispanijoje ir Italijoje siekiant sukonsoliduoti šalių biudžetus vėl sukels skolų problemų euro zonoje ir pagilins recesiją regione. Dauguma ekspertų įsitikinę, kad bendros Europos valiutos pabrangimas 2,95 proc. pirmąjį metų ketvirtį buvo laikinas reiškinys. Euro kursas iki 2012 m. pabaigos gali nukristi daugiau nei 5 proc.

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos centrinis bankas paliko galioti rekordiškai žemą 0,5 proc. bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas buvo priimtas per ketvirtadienį vykusį Anglijos centrinio banko Monetarinės politikos komiteto posėdį. Sprendimas atitiko analitikų lūkesčius, nes pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl šalies ekonomikos atsigavimo ir euro zonos skolų krizės.

Fizinių asmenų bankrotu užsienio šalyse galėtų pasinaudoti 5,4 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 50 tūkst. litų. Būtent nuo šios sumos verta pradėti bankroto procedūrą. Tokių gyventojų uždelstos skolos šalyje sudaro beveik 2,21 mlrd. litų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Beveik 74 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 50 tūkst. arba daugiau litų, tenka vyrams, o moterims – 26 proc.

Beveik nei 400 tūkstančių litų skolų turinti Lietuvos ledo ritulio federacija (LLRF) ruošiasi artėjančioms pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono „B“ grupės kovoms balandžio 15 – 22 dienomis ir pradėjo rinktinės stovyklą Lietuvoje, teigiama pranešime spaudai. Dalyvavimas pasaulio čempionate tapo įmanomas tik po, kai Lietuvos rinktinei pagelbėjo privatūs asmenys, nenorėję viešinti savo pavardžių.

Per kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 53 mln. litų, o bendra suma pasiekė 2,87 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų uždelstos skolos augo bankams, išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų bendrovėms, o sumažėjo – telekomunikacijų kompanijoms. Šiuo metu pradelstų mokėjimų turi 232 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.

Praėjusiais metais kas trečias investavęs žmogus – vyresnis nei 56 metų amžiaus, o investuotojų iki 25 metų buvo tik 4 proc. 2011 m. vidutinė vieno žmogaus investicija į obligacijas siekė beveik 500 tūkst. litų, į akcijas – beveik 200 tūkst. litų, o į fondus – 34 tūkst. litų. Tai rodo „Danske“ banko statistika. „Vyresnio amžiaus žmonės turi sukaupę santaupų ir jas investuodami nori užsitikrinti finansiškai aprūpintą ateitį.

Buvęs vienas ryškiausių NBA lygos krepšininkų Dennisas Rodmanas visuomet būdavo skandalų centre, tačiau šįkart kalbama apie sudaužytą 51 metų 203 cm ūgio sportininko gyvenimą: problemos su alkoholiu, milžiniškos skolos po skyrybų su žmona ir iškilusi kalėjimo grėsmė. Kaip praneša „Los Angeles Times“ D. Rodmanas skyrybų su trečiąja žmona Michelle Rodman jam kainuos apie 644 tūkst. eurų.

Dėl euro zonos skolų krizės iš dalies kaltos Prancūzija ir Vokietija, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Monti. Apie tai informuoja AFP. „Ši istorija (įsiskolinimų sunkumai) prasidėjo 2003 metais, kai euras buvo dar visai „vaikas“. Iš tikrųjų Prancūzija ir Vokietija nepaisė biudžeto deficito ir leistino skolų dydžio taisyklių“, - pareiškė ministrų kabinetas. Pasak jo, jeigu “euro zonos tėvai" ignoruoja taisykles, neverta tikėtis, kad jų laikysis, pavyzdžiui, Graikija.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Nurimus „gaisrui“ Graikijoje, euro zonoje toliau sklando baimės dėl probleminių šalių skolos valdymo – aktyviai diskutuojama dėl padėties Portugalijoje. Europoje savaitės pabaigoje vyks euro grupės ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susirinkimai. Juose bus svarstomi finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių didinimo klausimai. Vokietija vertins verslo nuotaikas Europoje taip pat bus svarbus vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad leisti Graikijai dėl skolų palikti euro zoną būtų katastrofiška, informuoja AFP. Tokią nuomonę ji išsakė duodama interviu vienai Didžiosios Britanijos televizijų. A. Merkel pažymėjo, kad po to, kai buvo priversta prašyti tarptautinės finansinės paramos, Graikija nuėjo "ilgą ir sunkų" kelią, tačiau leisti jai palikti euro zoną, anot jos, būtų didžiulė politinė klaida. "Mes priėmėme sprendimą priklausyti valiutos sąjungai.

Gy­ven­to­jų, neiš­ga­lin­čių iš­kart su­si­mo­kė­ti už įvai­rius ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus, dau­gė­ja. Bė­da ta, kad brangs­tant pa­slau­goms sko­los tik di­dė­ja. Dau­gė­ja ir pra­dels­tų mo­kė­ji­mų ban­kams. Neat­sa­kin­gai į pa­sta­ruo­sius žiū­ri jau­nuo­liai.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Vieno stambiausių pasaulio investicinių fondų PIMCO vadovas garsus finansininkas Mohamedas A. El-Erianas teigia, kad Europa skolų krizės dar neišsprendė ir kad Graikijos likimas greitai ištiks Portugaliją, kurios ekonomikos būklė tebėra silpna, rašoma „telegraph.co.uk“. M. El-Erianas mano, kad Portugalijai neužteks 78 mlrd. eurų paskolų paketo ir ji bus priversta prašyti tolesnės finansinės paramos. „Deja, taip bus.

Ketvirtinėje apžvalgoje „ „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“ teigiama, kad regiono ekonomika šiemet patirs švelnų nuosmukį, o „lipti iš duobės“ pradės nuo 2013-ųjų. Prognozuojama, kad euro zonos BVP 2012 m. mažės 0,5 proc., o 2013 m. didės 1 procentu.

Užsitęsęs lėto augimo laikotarpis Europoje yra aiškus rodiklis, kad standartiniai sprendimai, kai turtinga „šiaurė“ maitina neturtingus „pietus“, jau nebetinka. Šiandien tiek vyriausybės, tiek verslas turi ne tik mažinti kaštus, bet ir keisti požiūrį į daugelį dalykų. Didžiausias potencialas konkuruoti ne mažomis kainomis, bet investuojant į kokybę. Tai įmanoma pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 m. biudžetu, kuriame daugiau nei 80 mlrd. eurų bus skirta žinių investicijoms.

Ispanija privalo įvykdyti savo įsipareigojimus – sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto 2013 metais. Apie tai pirmadienį per euro grupės posėdį pranešė jos pirmininkas Jeanas–Claude Junckeris. J. C. Junckeris patvirtino, kad po optimistinių naujienų apie sėkmingą Graikijos skolos restruktūrizavimo plano vykdymą per šį euro grupės posėdį į pirmąjį planą iškeliamas Ispanijos scenarijus.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo daugiausia iš Europos Sąjungos (ES) šalių – 7,6 proc., praneša AFP. Patikslintais duomenimis, augimas buvo 0,1 proc. didesnis nei pirminiais. Pagrindinėms Estijos prekybos partnerėms kovojant su euro zonos skolų krize paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies BVP augimas sulėtėjo iki 4,5 proc.

Graikija pasiekė susitarimą su privačiais kreditoriais. Graikijos obligacijų mainų sandoriui pritarė daugiau nei 75 proc. kreditorių, ir tai leis šaliai išvengti bankroto, pranešė Graikijos vyriausybės atstovai. Preliminariais duomenimis, sandoriui pritarė 85 proc. privačių obligacijų turėtojų, nors Atėnai tikėjosi išmainyti 90 proc. obligacijų. Oficialaus pranešimo apie pasiektus susitarimus laukiama vėliau penktadienį, kovo 9 dieną.

Bankrutavęs JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“, paženklinęs pasaulio ekonomikos krizės pradžią, pranešė apie pasitraukimą iš bankroto procedūros ir ketinimą pradėti mokėti kreditoriams skolas, teigiama oficialiajame banko pareiškime. Bendra išmokų suma, ekspertų vertinimu, siekia 65 mlrd. JAV dolerių.

Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „airBaltic“ jau kurį laiką išgyvena ne pačius geriausius laikus. Kompaniją purtė net keli skandalai, o slegiančių skolų šleifas velkasi iki šiol. Pernai lapkritį paskirtas naujasis šios skrydžių bendrovės vadovas Martinas Alexanderis Gaussas buvo įsipareigojęs per tris mėnesius parengti finansinių problemų kamuojamos bendrovės veiklos planus.

Finansinė krizė euro zonoje pasibaigė, tačiau ekonominė - dar tęsiasi, pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pasibaigus Europos Sąjungos (ES) viršūnių pavasario susitikimui. „Mes su dideliu palengvėjimu verčiame naują puslapį – finansinė krizė euro zonoje pasibaigė, nors ekonominė - dar ne“, - pabrėžė jis. „Šis ES viršūnių susitikimas buvo pirmas susitikimas nuo praėjusių metų rugpjūčio, kuris nėra neeilinis ir antikrizinis“, - pridūrė N. Sarkozy.

Smarkaus pasaulio ekonomikos sulėtėjimo tikimybė susilpnėjo dėl politinių priemonių, neseniai priimtų euro zonoje ir skirtų kovai su skolų krize, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau Fondas perspėjo, kad rizikos pasaulio augimui išlieka. Savo ataskaitoje, parengtoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrams, TVF pareiškė, kad euro zona turi ryžtingai veikti daugelyje sferų, kad įveiktų skolų krizę.

Europos Sąjunga pasiekė finansų krizės dugną, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. „Europos Sąjungos finansų rinkose jau pastebime aiškių stabilizavimo požymių, vyksta pozityvusis perversmas. Anksčiau buvo nemažai kalbama apie neišvengiamą euro žlugimą, dabar šių pokalbių nebegirdėti“, - pabrėžė H. Van Rompuy. „Europa suėmė savo likimą į rankas, pastaruosius dvejus metus ES šalių lyderiai įtemptai dirbo bandydami išsikapstyti iš skolų krizės.

Valstybės parama pradedantiesiems verslininkams susiviliojusiam studentui verslo pradžia kainavo apie 140 tūkst. litų, įskaitant ir per vargus gautąją 86 tūkst. litų paskolą. Be to, jaunuolis gyvena nebe savo, o bankui užstatytame name, įsigyta įmonės veiklai būtina technika irgi užstatyta, o nesėkmės atveju kišenes teks papurtyti dar ir tėvams. Reklama prasilenkė su realybe. Kantrus ir užsispyręs studentas griauna stereotipus, kad verslą pradėti tinka tik baigus studijas.

„Lie­tu­va ga­mi­na uba­gus ir va­ro žmo­nes iš Tė­vy­nės“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs Ka­li­nių glo­bos drau­gi­jo­je dir­bęs, bet po li­gos į tė­viš­kę su­grį­žęs Vy­tau­tas Mi­ka­laus­kas. Pa­ty­ręs in­sul­tą vy­ras sa­kė tu­rįs iš­gy­ven­ti iš 294 li­tų pa­šal­pos. „Net vais­tų ne­ga­liu nu­si­pirk­ti“, – taip sa­vo ap­si­spren­di­mą iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos aiš­ki­no pu­sam­žis vy­ras.

Graikijos vyriausybės pritarė naujajam griežto taupymo planui. Už įstatymo projektą balsavo 202 deputatai iš 300, 80 buvo prieš, vienas susilaikė, kiti nebalsavo. Pagal šį planą numatyta 22 proc. sumažinti minimalų atlyginimą – nuo 750 iki 586 eurų. Bus sumažintos ir kitų valstybinių išmokų sumos, tarp jų ir bedarbio pašalpa. Kartu pranešama, kad toks atlygio dydis bus išsaugomas tol, kol nedarbo lygis šalyje (šiuo metu – 21 proc.) nesumažės iki 10 proc. Be to, valstybė nusprendė 12–20 proc.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį laikinai uždraudė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą teikdamas paskolas komerciniams bankams. Kaip žinoma, ECB rinkoje pats superka finansinių sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių išleistas obligacijas ir jas priima kaip užstatą, skolindamas pinigus tų šalių komerciniams bankams.

Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.

Savaitgalį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo metu šalių finansų ministrai teigė, kad euro zonos šalys turi padidinti savo gelbėjimo fondą, jeigu nori gauti didesnę G20 valstybių paramą, praneša BBC. Anot ministrų, toks žingsnis yra „būtinas“ norint, kad G20 šalys pervestų daugiau lėšų į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Šiuo metu Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) sudaro 500 mlrd.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.

Šimtai moterų kasmet kreipiasi į teismus prašydamos priversti vyrus – vaikų tėvus – padėti išlaikyti jų bendras atžalas. Įstatymas nurodo, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Gyvenimas, deja, kartais pasisuka kitaip ir visus vaikų išlaikymo rūpesčius užverčia ant vienų – dažniausiai motinos – pečių. Vengiančiųjų prisidėti prie savo vaikų išlaikymo nė kiek nemažėja.

Naujų skolų „Sodrai“ jau tris mėnesius iš eilės buvo fiksuojama vis daugiau. Tačiau jei iki šiol įmonės pasistengdavo padengti skolas joms dar per daug „nepasenus“, tai vasarį vyresnių nei 30 dienų įsiskolinimų Sodrai suma pajudėjo aukštyn – nuo 50,4 iki 54,9 mln. Lt – teigia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi VSDF skelbiamus duomenis. Veikiančios įmonės vasario 22 dieną Sodrai buvo skolingos 112,1 mln. Lt (10,7 proc.

Sprendimas pervesti Graikijai antrosios tarptautinės paramos pirmąją dalį greičiausiai bus priimtas per euro zonos viršūnių susitikimą kovo 2 dieną, pranešė Europos diplomatijos šaltinis. „Kovo 1 dieną, viršūnių susitikimo išvakarėse, vyks papildomas euro grupės posėdis, per kurį bus įvertintos Graikijos pastangos įvykdyti įsipareigojimus, būtinus siekiant gauti pirmąją lėšų dalį“, - sakė šaltinis.

Kreditoriumi gali būti ne tik bankai, išperkamosios nuomos bendrovės, vartojimo kreditus teikiančios bendrovės ar kreditų unijos, bet ir 500 litų ar panašią sumą savo draugui ar kaimynui paskolinęs paprastas pilietis. Kaip „Respubliką“ patikino kreditų biuro „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.

Pirmadienį susirinkę Europos lyderiai vėl sugrįžo prie paskolos skyrimo Graikijai klausimo. Sprendžiama, ar skirti antrąją  paskolos paketo dalį (130 mlrd. eurų), be kurio kovo viduryje šaliai grėstų bankrotas. Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos teigia, kad šalis patenkino visas paskolos paketui gauti būtinas sąlygas ir tikisi gauti kreditorių pritarimą, tačiau derybos dėl paskolos tęsis iki paskutinės akimirkos, informuoja AFP.

Italijos prokurorai teigia atskleidę organizuotų nusikaltėlių gaują, kuri slėpė trilijonų dolerių vertės padirbtas JAV vyriausybės obligacijas, praneša BBC. Bendradarbiaudami su Šveicarijos policija Italijos pareigūnai aptiko tris dėžes sandėlyje Šveicarijos mieste Ciuriche. Trijose metalinėse dėžėse buvo tūkstančiai padirbtų JAV obligacijų, kurios atrodė kaip išleistos JAV federalinio banko 1934 metais. Padirbtų obligacijų vertė – 6 trilijonai dolerių.

Euro zonos lyderiai kovo 2 d. surengs specialų viršūnių susitikimą, kurio metu aptars Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir išrinks naują euro zonos vadovą. Prognozuojama, kad juo taps Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, informuoja AFP. Europos Sąjungos (ES) lyderiai kitą viršūnių susitikimą rengs kovo 1-2 dienomis, o H. Van Rompuy, realiausias kandidatas eiti naujas 30 mėnesių trukmės pareigas, nusprendė antrąją susitikimo dieną surengti specialų susitikimą.

Ilgiau nei pusę metų veikianti „Švyturio“ arena dėl tarpusavio neatsiskaitymų dar negali visiškai funkcionuoti. Vienas iš pavyzdžių – informacinis kubas, kuris jau kelis mėnesius kabo kaip dekoracija. Ir kol kas nėra garantijų, kada jis veiks – tikriausiai palubėje kabės neįgalus ir per kovo 3-iąją arenoje vyksiantį Lietuvos krepšinio lygos „Visų žvaigždžių“ renginį.

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Kinijos premjeras Wen Jiabao pažadėjo padėti Europai įveikti skolų krizę. Apie tai jis pareiškė per derybas su Europos Sąjungos lyderiais Pekine, praneša AFP. Pasak Ven Dziabao, Kinija nori, kad ES – didžiausia Kinijos prekybos partnerė – „išsaugotų stabilumą ir klestėjimą“. Derybų dalyviai nepatikslino, kokia konkrečiai galėtų būti Kinijos parama. Tikėtina, kad Kinijos tarptautiniai rezervai, viršijantys 3 trilijonus dolerių, bus iš dalies panaudoti papildant Europos stabilizacinį fondą.

Skaitant Šiaulių miesto biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad šiauliečiai ne pusnis mina, o iš pinigų nuaustais kilimais vaikšto. Miestai – beveik identiški, tik viename žmonės nori gyventi, o kitą – palieka. Vienas miestas dosniai remia švietimą ir kultūrą, kitas – atima iš švietimo ir kultūrininkų pinigus ir atiduoda juos statybininkams. Jau atspėjote – tai Panevėžys ir Šiauliai. Nors ir turėdamas mažesnį biudžetą kaimynas ne tik sugeba turtingiau gyventi, bet – ir neprasiskolinti.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

Graikijos premjero Lukasas Papademosas spaudos atstovas paskelbė, kad ketvirtadienį Atėnai susitarė dėl naujų ekonominių reformų, būtinų tam, kad šalis gautų antrąją finansinės paramos išmoką, apie tai praneša Vakarų žiniasklaida. Graikija siekia gauti iš Europos ir Tarptautinio valiutos fondo 130 mlrd. eurų paramą.