Skaitant Šiaulių miesto biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad šiauliečiai ne pusnis mina, o iš pinigų nuaustais kilimais vaikšto.
Miestai – beveik identiški, tik viename žmonės nori gyventi, o kitą – palieka. Vienas miestas dosniai remia švietimą ir kultūrą, kitas – atima iš švietimo ir kultūrininkų pinigus ir atiduoda juos statybininkams.
Jau atspėjote – tai Panevėžys ir Šiauliai. Nors ir turėdamas mažesnį biudžetą kaimynas ne tik sugeba turtingiau gyventi, bet – ir neprasiskolinti. Šiauliai, bandydami išgyventi, dairosi į Šiaulių rajono gyvenvietes, o Panevėžio lobistai vieną po kito iš Šiaulių atiminėja biudžetines įstaigas.
Gyventojų – tiek pat, o skolų – daugiau
Šiauliai ir Panevėžys, gyventojus skaičiuojantis 109 tūkstančiais, jau beveik susilygino. Nors oficialiai skelbiama, kad Šiauliuose gyvena apie 120 tūkstančių gyventojų, įvertinus emigraciją skaičiuojama, kad realiai gyventojų bemaž dešimčia tūkstančių mažiau.
Ir Šiauliai, ir kaimyninis Panevėžys jau paskelbė biudžetų projektus. Planuojamas Panevėžio miesto biudžetas šiemet – apie 213 milijonų litų, Šiaulių – apie 240 milijonų, tačiau vertinant planuojamas išlaidas, susidaro įspūdis, kad kaimynai gyvena žymiai turtingiau. Ir neatsitiktinai – Šiaulių savivaldybė vien tik paskoloms grąžinti šiemet planuoja išleisti apie 15 milijonų litų, kai panevėžiečiai – tik 3,9 milijono litų. Dar 9 milijonus litų kaimynai grąžins skolą už šildymą, kai Šiaulių politikai 20 milijonų litų siekiančią skolą žada pradėti mokėti tik ateinančiais metais – po 3 milijonus litų kasmet.
Tačiau šie skaičiai „nešildo“ gyventojų, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo miesto biudžeto.
Panevėžiečiai moka mažiau
Šiaulių miesto kultūros ir švietimo įstaigoms miesto valdžia nurodė „sutaupyti“ iki 30 procentų lėšų, lyginant net su skurdžiais praėjusiais metais. Todėl dažna įstaiga, neturėdama kitos išeities, atleidžia iš darbo pedagogus, bibliotekininkus ir ūkio darbuotojus.
Pradžioje palyginkime Šiaulių ir Panevėžio lopšelius-darželius, kurių tiek pat abiejuose miestuose.
Šiauliuose biudžeto lėšos „svyruoja“ nuo 817 tūkstančių litų (lopšelis-darželis „Sigutė“) iki 1,6 milijono litų („Rugiagėlė“). Su visomis lėšomis, gaunamomis iš valstybės biudžeto ir surenkamomis iš tėvų. Didžiausios išlaidos Panevėžyje – 1,7 milijono litų. O daugumai ikimokyklinių įstaigų skiriama per milijoną – 1,2-1,4 milijono litų.
Tačiau – tai dar ne viskas. Šiauliuose ikimokyklinių įstaigų išlaikymas užkraunamas ant tėvų pečių, kurie lopšeliams-darželiams sumoka du ar net tris kartus daugiau nei panevėžiečiai. Tai liudija skaičiai.
Štai „Rugiagėlei“, kuriai suplanuotas 1,6 milijono biudžetas, net 356 tūkstančius litus turėtų sunešti tėvai. Už panašiai finansuojamo Panevėžio lopšelio-darželio darželio „Jūratė“ paslaugas tėvai sumokės tik 112 tūkstančių litų. Tris kartus mažiau. Ir tai – ne išimtis. Šiaulių lopšelio-darželio „Trys nykštukai“ biudžetas – 1,4 milijono litų, iš jų tėvams tenka 280 tūkstančių litų. Tokio pat lopšelio-darželio biudžeto dalis Panevėžyje tėvams – 185 tūkstančiai litų. Ir tai – dar ne viskas.
Kultūrą kaimynai lepina
Panevėžio miesto biudžeto asignavimai kultūrai nė iš tolo neprilygsta šiaulietiškiems. Iš viso kultūros įstaigoms (Panevėžys turi netgi tris teatrus, neskaičiuojant kino teatro) šiais metais numatė skirti 6,7 milijono litų. Šiauliai – vos 5 milijonus litų.
Palyginkime, kiek skiriama atskiroms įstaigoms. Panevėžio Dailės galerijai numatoma skirti 290 tūkstančių litų, Šiaulių dailės galerijai – 229 tūkstančius litų. Panevėžio valdžia savo viešajai bibliotekai numato skirti 1,2 milijono litų, Šiauliai – apie vieną milijoną litų. Ir turint omenyje, jog Šiauliai išlaiko penkias kultūros įstaigas, kai Panevėžys – net devynias.
Labiau myli savo miestą
Galima lyginti ir kitas išlaidas, tačiau vaizdelis – dar liūdnesnis. Pavyzdžiui, miesto infrastruktūros priežiūrai ir modernizavimui kaimynai skiria 20 milijonų litų. Šiauliai – vos 3,6 milijono litų. Gal dėl to kaimynai ir žolę nusipjauna, ir gatves susitvarko. Jau nekalbant apie tai, kad praėjusį gruodį sugebėjo kelis kartus pigiau sniegą savo gatvėse nuvalyti.
Lygiai taip pat graudu žiūrėti į skirtumus, investuojant į sportą. Sportui ir kūno kultūrai Panevėžys šiemet numatė 4,5 milijono litų, Šiauliai – 1,3 milijono litų.
Matyt, neatsitiktinai praėjusiais metais viešai žurnalo „Veidas“ paskelbtoje analizėje Panevėžys – žymiai patrauklesnis už Šiaulius ir gyventojams, ir investuotojams.
Juozas GINKUS
