skolos

JAV biudžeto deficitas gegužę padidėjo iki 124,64 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 57,6 mlrd. dolerių rodikliu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pranešė JAV finansų departamentas trečiadienį. Šis rodiklis visiškai sutapo su analitikų prognozėmis, kurie prognozavo 125 mlrd. dolerių biudžeto deficitą gegužę. JAV finansų departamento pranešime pastebima, kad pajamos siekė 160 mlrd. dolerių, be to, JAV valstybei pavyko surinkti rekordinę mokesčių sumą - aukščiausią nuo 2006 metų.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad Europos valstybių vyriausybės turėtų sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus ir taip skatinti augimą, o ne tęsti taupymo politiką.

Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti? Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį.

Austrijos finansų ministrė Maria Fektermano, kad Italija, trečioji pagal dydį euro zonos ekonomika, dėl savo aukštos skolinimosi kainos taip pat gali paprašyti tarptautinės finansinės paramos. M. Fekter komentarai pabrėžė investuotojų nerimą, kad Europos lyderiai dar toli gražu neišsprendė dvejus su puse metų užsitęsusios skolų krizės. Euro zonos finansų ministrų sprendimą suteikti Ispanijai 100 mlrd.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Manoma, kad Ispanija Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos sunkiai besiverčiančiam savo bankų sektoriui paprašys šeštadienį, kad užbėgtų už akių suirutei rinkose, teigia „Reuters“ šaltiniai ES ir Vokietijoje. Keturi anonimais panorę likti šaltiniai iš ES informavo, kad euro zonos finansų ministrai šeštadienį surengs telekonferenciją ir aptars Ispanijos prašymą suteikti finansinės paramos paketą, tačiau konkreti suma kol kas nenustatyta.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną.

Armandas d‘Angouras iš Oksfordo universiteto BBC pateikė kelis senovės graikų patarimus, kuriuos krizės sprendimui pritaikyti galėtų moderni Graikija. 1. Skola, atskirtis ir maištas – Atėnų naujienos VI amžiuje pr. Kr. Ankstyvajame VI a. pr. Kr. atėniečiai buvo prispausti skolų naštos, socialinės atskirties ir nelygybės, o vargšai ūkininkai buvo pasiryžę parduoti save į vergiją, kad galėtų išmaitinti šeimas.

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.

Dėl ekonominės ir politinės krizės Graikijoje kas antras vokietis yra už šios šalies pasitraukimą iš euro zonos, rodo apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AFP. 49 proc. Vokietijos gyventojų teigė norintys, kad Atėnai atsisakytų bendrosios Europos valiutos. 39 proc. mano, kad graikai turėtų likti euro zonoje. Be to, dauguma respondentų pareiškė remiantys kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) taupymo kursą. 63 proc.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas antradienį sukritikavo Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos komentarus dėl Europos skolų krizės keliamos grėsmės ir pabrėžė, kad krizė kilo ne Europoje, o JAV, informuoja AFP. „Krizė kilo ne Europoje. „Lehman Brothers“ nebuvo Europos bankas“, – antradienį Romoje žurnalistams sakė L. Fabiusas. „Neturėtume perleidinėti atsakomybės. Visi sėdime toje pačioje valtyje“, – pridūrė jis.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Ant bankroto slenksčio stovinti Graikija pasauliui parodė, kaip skirtingai pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos: vienos kūrė naujas darbo vietas ir investavo į augimą, kai kitos bendrai ES rinkai statė barjerus ir toleravo korupciją. Šiandien be Graikijos, problematiškiausių ekonomikų sąraše atsidūrė ir Ispanija, kurios ankstesnė valdžia nuo gyventojų slėpė tikruosius skolos rodiklius.

Per gegužės mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 235 mln. litų ir pasiekė 5,4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sparčiausiai augo finansų įstaigoms, o telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų bendrovėms jos nežymiai sumažėjo. Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo 33 tūkst. įmonių, rodo kreditų biuro “Creditinfo" statistika. Per 5 šių metų mėnesius verslas taip pat padengė 290 mln.

Dėl Europos skolų krizės susilpnėjus euro zonos ekonomikų būklei, Rusijos įdarbinimo agentūroms pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo, pirmadienį rašo verslo dienraštis „Kommersant“. Emigrantų pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo 11 proc. ir dabar viršija prieškrizinį 2007-ųjų lygį, dienraščiui sakė Rusijos įdarbinimo agentūros „HeadHunter“ vadovas Jurijus Virovecas.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį sumažino bankų DNB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ reitingus ir tokį savo žingsnį pagrindė bankų finansavimo ir aktyvų kokybės pažeidžiamumu, taip pat kukliu pelningumu. „Moody's“ bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus sumažino viena padala, nuo Aa2 iki Aa3. Norvegijos grupės DNB reitingą agentūra sumažino nuo Aa3 iki A1 ir pabrėžė grupės priklausomybę nuo rinkos finansavimo.

Ispanijos banko „Bankia“ akcijų prekyba buvo sustabdyta, praneša BBC.  Biržos priežiūros institucija CNMV sakė, kad taip padaryta „dėl aplinkybių, kurios gali paveikti normalią akcijų prekybą“. Pranešama, kad „Bankia“ penktadienį gali prašyti dar 15 mlrd. eurų pagalbos iš vyriausybės po kabineto susitikimo. „Bankia“, kuris yra didžiausias ketvirtas Ispanijos bankas, iš dalies buvo nacionalizuotas prieš dvi savaitės dėl jo skolų problemų.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria euroobligacijų išleidimui, kuriomis būti kompensuojamas fiskalinės drausmės nesilaikančių šalių elgesys, tačiau palaiko Europos investicijų banko garantinių popierių išleidimą. Siūlymams įvesti euroobligacijas priešinasi Berlynas, tačiau palaiko Prancūzija. Anot naujojo Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande), euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) didinimui. Jei tam pritars Seimas, Lietuvos kvota šioje tarptautinėje organizacijoje padidės nuo 183,9 mln. iki 441,6 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), arba apie 1,029 mlrd. litų. Valstybių kvotas TVF peržiūri kas dvejus trejus metus, atsižvelgusi į kintančias šalių pozicijas pasaulio ekonomikoje.

Seimas suteikė galimybę prasiskolinusiems lietuviams bankrutuoti savo šalyje, vis dėlto tai numatantis įstatymas gali likti tuščias teisinių procedūrų rinkinys, mat užsienyje atsisveikinti su skolų kupra gerokai paprasčiau. Iki šiol visi fiziniai asmenys, pasiryžę būti pripažinti nemokiais ir paskelbti savo bankrotą, tai padarydavo nebent užsienio valstybėse – dažniausiai Latvijoje ir Anglijoje.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Jokios sąlygos nebuvo patvirtintos. Tačiau Graikijos bankų sistemą remia apie 100 mlrd. eurų vertės šalies centrinio banko teikiama likvidumo avarinė parama, kurią slapta patvirtino Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Financial Times“. Jei Graikija paliks euro zoną, to staigi priežastis gali būti ECB sprendimas nutraukti finansavimą. Platus „avarinės likvidumo paramos“ (angl.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

Akademinio sąžiningumo tyrimas, kurį atliko Lietuvos studentų sąjunga, atskleidė, kad studijuojantys savo lėšomis yra linkę į akademinį nesąžiningumą ir sukčiauja tiek pat, kiek ir studijuojantys valstybės finansuojamose vietose. Studentų sąjungos prezidentui Dainiui Dikšaičiui tokie rezultatai atrodo netikėti. „Prieš atlikdami šį tyrimą, manėme, kad už savo pinigus studijuojantys asmenys yra sąmoningesni. Juk jie investuoja dideles lėšas į savo išsimokslinimą, į savo ateitį.

Tuoj bus keturi metai, kai važiuodamas namo motoroleriu Turino priemiestyje žuvo Andrea Pininfarina. Jis buvo visame pasaulyje puikiai žinomos dizaino studijos „Pininfarina“ savininkas, o taip pat šios studijos įkūrėjo ir daugybės iškilių automobilių autoriaus Batista Pininfarina anūkas. Tuomet, 2008 metų vasaros pabaigoje, maestro mirtis sujaukė ir taip painią situaciją kompanijoje – nuo 2004 metų „Pininfarina“ veikla, švelniai tariant, pelninga nebuvo.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino 26 Italijos bankų reitingus ir nustatė neigiamą perspektyvą, teigiama agentūros pranešime spaudai. Dalis bankų, kurių reitingai buvo sumažinti, įeina į stambesnes finansų organizacijas. Dešimties bankų reitingas sumažintas vienu punktu, aštuonių - dviem punktais, šešių - trim punktais, dviejų - keturiais. Sprendimą sumažinti bankų reitingus „Moody's“ aiškina tuo, kad ekonominė situacija Italijoje pablogėjo.

Šiemet Laisvės nuo mokesčių diena išauš anksčiau nei pernai – gegužės 20 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šią datą siūlo paskelbti ir Pagarbos mokesčių mokėtojui diena. LLRI gegužės 20 d. siūlo įtraukti į atmintinų dienų sąrašą, kasmet pagerbiant žmones, iš kurių sumokamų mokesčių yra išlaikomi valstybės tarnautojai ir valstybės tebevaldomos sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga, policija.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Kairiojo centro Graikijos socialistų judėjimo (PASOK) partijos lyderis Evangelas Venizelaso trečią kartą bandys sudaryti koalicinę vyriausybę po sekmadienį vykusių rinkimų, skelbia BBC. Mandatas E. Venizelui buvo suteiktas po Naujosios demokratijos (ND) partijos lyderio Atonio Samaraso ir radikalių kairiųjų koalicijos „Syriza“ lyderio Alexiso Tsipraso nesėkmės suformuoti vyriausybę.

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės? Mažai erdvės manevrams Nors norima mažiau karpyti vyriausybės išlaidas ir daugiau leisti socialinėms programoms, neaišku, iš kur tam atsiras pinigų, rašo „The New York Times“. Galimybės gauti pinigų iš vyriausybių obligacijų senka, nes investuotojai nėra tikri, ar euro zonos narės sugebės grąžinti paskolas.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis besitęsiančią politinę suirutę Europoje vadina „sulėtinta traukinio avarija“ ir mano, kad Graikija euro zoną paliks kitąmet. Šiuo metu Graikijos partijos derasi dėl koalicijos, o Vokietijos valdžios atstovai grasina, kad šalis negaus nė cento, jeigu neįvykdys visų gelbėjimo programos sąlygų.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (AT) priėmus nutarimą, kad kitose ES valstybėse bankrutavusių Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažįstami ir Lietuvoje, užsienyje gyvenantys lietuviai dar aktyviau domisi galimybe tuo pasinaudoti. „Labai daug susidomėjusių galimybe bankrutuoti Jungtinėje Karalystėje sulaukėme po praeitų metų pabaigoje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios pirmosios užsienyje bankrutavusios Lietuvos pilietės Mildos Špakauskaitės istorijos.

Akcijos, naftos kainos ir kiti rizikingesni investiciniai fondai pirmadienio rytą patyrė kritimą po savaitgalį įvykusių rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Tai lėmė išaugęs nerimas dėl euro zonos skolų krizės, kaip pavyks ją spręsti, nes nuo to priklausys valiutos sąjungos išlikimo galimybė.

Iki Londono olimpinių žaidynių pradžios liko 80 dienų, tačiau jau dabar kalbama ne tik apie įspūdingą reginį, sporto laimėjimus, bet ir apie tai, kokį pėdsaką olimpiada paliks Anglijos sostinėje. Kai 2005 metais Londonas laimėjo teisę organizuoti 2012 metų olimpiadą, britai iškėlė aukštus tikslus: išugdyti medalius laimėti galinčią jaunąją sportininkų kartą ir atgaivinti Rytų Londoną.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ naujoje ataskaitoje išdėstė penkis galimus Europos monetarinės sąjungos ateities scenarijus, informuoja „EUobserver“. Scenarijai yra tokie: Graikijos pasitraukimas iš sąjungos, pusiau fiskalinė sąjunga, euro ir Vokietijos markės koegzistavimas po Vokietijos pasitraukimo, „Jungtinių Europos Valstijų“ sukūrimas, visiškas euro zonos iširimas.

„Vievio paukštyno“ akcininkai penktadienį susirinkime pritarė paukštyno gelbėjimo planui. Didesnę nei 54 proc. akcijų dalį valdanti paukštyno savininkų dauguma pavedė bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriui sudaryti taikos sutartis su kreditoriais bei su jais atsiskaityti ir taip atkurti paukštyno mokumą bei nutraukti bankroto bylą.

Nors apie studentišką gyvenimą sukurta gausybė anekdotų, o studentą dažnas įsivaizduoja kaip nuolat naktinius klubus lankantį sostinės turistą, esama ir tokių istorijų, kurios labai vaizdžiai iliustruoja, kad duona be sviesto studijų metais būna tikrai sprangi. Mėnesio pajamos – 590 litų Iš nedidelio miestelio į sostinę studijuoti atvykusi Akvilė (redakcijai tikrasis merginos vardas ir pavardė žinomi – aut. past.

Lietuvos verslo atstovai, prieš priimdami sprendimą bendradarbiauti su įmone arba gyventoju, jų mokumą ar pradelstas skolas jau gali patikrinti išmaniajame telefone. Tai padaryti leidžia kreditų biuro „Creditinfo“ paslaugų programėlė „CB Creditinfo“, skirta išmaniesiems telefonams. „Lietuvoje nuolat auga išmaniųjų telefonų vartotojų skaičius bei galimybės naudotis interneto ryšiu telefone.  Verslo procesai tampa vis mobilesni.

Nematoma rinkos ranka visus ketverius metus Taivane laikė elektros energijos pardavimo kainas žemiau savikainos. Tai pasmerkė nacionalinę energetikos kompaniją Taipower „prisidaryti“ 4.3 mlrd. JAV dolerių skolų (2012 metų vasario pabaigos duomenys). Kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose, degalų kainų tikrai nemažina. Taigi Taivano vyriausybė paskelbė apie elektros kainų didinimą nacionaliniams vartotojams.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Šeštadienį pasirodė „The Times“ straipsnis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias nulėmė Europos skolų krizė. Nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraščiui „The New York Times“ sakė tikįs, kad ne vienas žmogus perskaitęs tą straipsnį, prieš akis išvydo platesnį reiškinio paveikslą.

Kaimyninė Estija sugebėjo suvaldyti savo valstybės skolą ir bene pusantro karto aplenkti lietuvius vidutinio atlyginimo lenktynėse. Šiuo metu statistinį Estijos gyventoją slegia slegia dešimt kartų mažesnė valstybės skolą nei mūsų tautietį. Vis dėlto paskolų palūkanos Estijoje yra vidutiniškai 3 proc. didesnės nei Lietuvoje, rašo „Verslo žinios“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė 489 eurus, Latvijoje – 481 eurą, Estijoje – 692 eurus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pažymėjo, kad lėšų, skirtų spręsti Europos skolų krizę, fondui gali prireikti mažiau nei manyta. Sakydama kalbą C. Lagarde daugiau detalių nepateikė, tačiau paaiškino, kad tokį sprendimą lėmė pagerėjęs „ekonominis klimatas“. Fondo lėšų klausimą ji tikisi aptarti kitą savaitę vyksiančio TVF posėdžio metu. Šiuo metu TVF ištekliai siekia maždaug 385 mlrd.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.