Seimas suteikė galimybę prasiskolinusiems lietuviams bankrutuoti savo šalyje, vis dėlto tai numatantis įstatymas gali likti tuščias teisinių procedūrų rinkinys, mat užsienyje atsisveikinti su skolų kupra gerokai paprasčiau.
Iki šiol visi fiziniai asmenys, pasiryžę būti pripažinti nemokiais ir paskelbti savo bankrotą, tai padarydavo nebent užsienio valstybėse – dažniausiai Latvijoje ir Anglijoje.
Pagal tik kitų metų kovą Lietuvoje įsigaliosiantį įstatymą bankrotą galės skelbti gyventojas, kurio skolos yra ne mažesnės kaip 20 tūkst. litų, o jų grąžinimo terminai jau baigėsi. Lietuvoje bankroto procedūra negali užtrukti ilgiau kaip 5 metus, o jos metu visas skolininko lėšas tvarkys ir kontroliuos bankroto administratorius, su kuriuo už bankroto proceso valdymą turi atsiskaityti pats skolininkas.
Privedė būsto paskola
Kitų metų kovą gyventojams bus galima bankrutuoti ir Lietuvoje, tačiau pusmetį Jungtinėje Karalystėje dirbanti ir gyvenanti ponia Jūratė planuoja skelbti bankrotą svetur. Moteris teigia net nepasidomėjusi būsima galimybe bankrutuoti Lietuvoje, nes matė, kaip Fizinių asmenų bankroto įstatymas buvo vilkinamas.
Dabar moteris skaičiuoja, kad procedūros sąnaudos Didžiojoje Britanijoje jai atsieitų pigiau nei Lietuvoje. Jai tektų mokėti advokatui ir teismui, o išlaidas bankroto administratoriui padengtų valstybė.
Pagal Jungtinės Karalystės keliamus reikalavimus ji gali pradėti bankroto procesą, mat ten gyvena jau 6 mėnesius ir augina sūnų, o minimali nustatyta skolos suma Jungtinėje Karalystėje siekia kelis šimtus svarų.
„Jei Anglijoje moki mokesčius, gyveni pusę metų, gali čia bankrutuoti, – sako bankrutuoti planuojanti ponia Jūratė. – Bet pagrindinė sąlyga – turėti vaiką. Tuomet Anglijos valdžia mane palaiko: mes čia gyvename, sūnus eina į mokyklą ir tada aš turiu teisę bankrutuoti.“
2008-aisiais, kai būsto kainos buvo aukščiausios, o bankų teikiamos paskolos jam nusipirkti – patraukliausios, moteris pasiėmė 75 tūkst. eurų (apie 260 tūkst. litų) paskolą būstui įsigyti. Uždirbdavo gerai, tačiau neteko darbo, o finansinius įsipareigojimus bankui vieniems metams perėmė „Būsto paskolų draudimas“. Ponia Jūratė jam šiandien skolinga per 20 tūkst. litų.
Lietuvė ieškojo būdų grąžinti paskolą parduodama butą, bet 2008-aisiais daugiau nei 250 tūkst. litų siekusi buto kaina stipriai nuvertėjo: dabar jis kainuotų kone perpus pigiau.
Netekusi pajamų moteris iš pradžių negalvojo emigruoti, darbo ieškojo Lietuvoje, tačiau negalėjo įsidarbinti ir jau po dviejų mėnesių išvyko į Didžiąją Britaniją. Skolos ji negalėtų grąžinti net dirbdama Jungtinėje Karalystėje, todėl bankroto galimybę laiko vieninteliu sprendimu. Moteris įsitikinusi, kad reikiamos sumos iškart nesutaupys, o ir atidėjus įmokas skola „Būsto paskolų draudimui“ tik išaugtų.
„Norėjau dar metams atidėti mokėjimus, bet tuomet susidarytų dideli procentai, – sakė moteris. – Pirmaisiais metais buvo 2 proc., o dabar būtų 10–15 proc. Po metų skola bus dar didesnė. Nebegaliu kiekvienais metais lįsti į skolas.“
Savaitraščio paklausta, ar nebijo skolininkės etiketės, ji teigia neturinti kito pasirinkimo. „Minusas tas, kad 5–6 metus būsiu pirmoje juodojo sąrašo vietoje – negausiu jokių kreditų“, – aiškino ponia Jūratė.
Ji tikisi šių metų spalį eiti teismą. Po metų jau turėtų būti bankrutavusi. „2014-uosius norėčiau sutikti be skolų. Turiu tokią viltį“, – tikisi lietuvė.
Latviai lankstesni
Verslininkas Gytis Januška yra pirmasis bankrutavęs lietuvis. Simboliška: padedamas pirmojo bankrutavusio latvio Janio Abolinio, jis pats procedūrą atliko Latvijoje, kur jau buvo pragyvenęs 3 metus. Bankai Lietuvoje dar bandė apskųsti šio bankroto proceso teismo nutartį, bet skolininkas laimėjo.
G. Januška įsitikinęs, kad nors bankrotą galintieji skelbti skaičiuojami tūkstančiais, tai dar nereiškia, kad jie ryšis tokiam iššūkiui. „Kiekvienas žmogus skaičiuos: Lietuvoje yra taip, Latvijoje – taip, Anglijoje – taip, kur patogiau, kur mažiausios sąnaudos. Latvijoje tik vienas nepatogumas – pusę metų reikia mokėti mokesčius. Tai sudaro apie 5 tūkst. litų“, – sakė jau bankrutavęs verslininkas.
Pirmasis su bankroto patirtimi susidūręs lietuvis dabar konsultuoja kitus finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdyti negalinčius asmenis ir tarpininkauja atliekant bankroto procedūrą Latvijoje. Vyro teigimu, dažniausiai bankrutuoti planuoja žmonės, kurių skolų sumos perkopė 200 tūkst. litų. Jį patį, buvusį nekilnojamojo turto įmonės savininką, prieš bankrotą slėgė 14 mln. litų našta.
„Jeigu asmens skola yra iki 0,5 mln. litų, Latvijoje maksimalus bankroto terminas yra 2 metai. Lietuvoje bet kokiu atveju tai trunka 5 metus, jei kitaip nesusitari su kreditoriumi“, – palygino jis.
G. Januškos teigimu, kai Latvijoje įsigaliojo fizinių asmenų bankrotą numatantis įstatymas, iš pradžių juo pasinaudojo vos kelios dešimtys žmonių per metus. Vėliau įstatymas buvo redaguotas, supaprastinta proceso tvarka ir skolininkui keliami reikalavimai. Trečiaisiais metais bankrutuojančiųjų skaičius išaugo – dabar suskaičiuojama 1,2 tūkst. Latvijoje iškeltų bankroto bylų.
Svetur bankrutuok laisvai
Su skolininkais dirbantis advokatas Gediminas Žlioba sutiko, kad lietuviškas Fizinių asmenų bankroto įstatymas nėra pats palankiausias skolininkui, kai palygini su kitomis Europos Sąjungos šalimis. „Bet geriau toks negu jokio“, – tarstelėjo jis.
Advokato žodžiais, pagrindinis lietuviško įstatymo skirtumas ir trūkumas, palyginti su kitais, – procedūros trukmė. „Lietuvoje – iki 5 metų, nors gali trukti ir trumpiau, o štai Didžiojoje Britanijoje viskas trunka vienus metus, jei nėra piktybiškumo ar sukčiavimo“, – lygino advokatas.
Dar skirtumas: Lietuvoje bankroto administratorius teikia valstybines paslaugas, bet jis yra privačiai veikiantis asmuo, kuriam skolininkas taip pat turės mokėti už darbą. „O Anglijoje jis yra valstybės tarnautojas, pareigūnas, kuriam moka valstybė, taigi iš skolininko bankroto administratorius nieko neima“, – lygino teisininkas.
G. Žlioba skaičiuoja, kad bankroto bylą apsimoka kelti nebent turint milžiniškų skolų, nes proceso išlaidos skolininkui turėtų atsieiti nepigiai. „Ryžtis tokiai iš esmės sudėtingai procedūrai dėl 20 tūkst. litų būtų nelabai logiška. Mano nuomone, net gaunant minimalų 800 litų atlyginimą galima per mėnesį 300 litų atskaityti kreditoriui. Tad net tokiomis sąlygomis per 5 metus, t. y. 60 mėnesių, jis išmokėtų 18 tūkst. litų. Taigi 20 tūkstančių yra neverta suma, kai dar kainuos teisininko ir bankroto administratoriaus paslaugos“, – teigė advokatas.
Latviškąjį bankroto scenarijų – tvarką padaryti paprastesnę, ko gero, bus galima taikyti ir Lietuvoje. „Praktika parodys trūkumus ir pranašumus. Jeigu žmonės naudosis teise, vadinasi, įstatymas sėkmingas“, – sakė G. Žlioba.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Manau, kad Lietuvoje asmenų bankrotai nebus masinis reiškinys. Dar į šitą įstatymą reikėtų įdėti atsakingo skolinimosi principus, kad žmogus, pavyzdžiui, būtų atsakingai teikęs informaciją, nebūtų bandęs apgaudinėti, neslėpęs savo galimybių pasiskolinti iš kitų šaltinių.
Vidmantas Martikonis, verslininkas
Verslininkai nejaučia poreikio bankrutuoti ir kažin ar bus kitaip. Fizinių asmenų bankroto įstatymas susijęs su buitinių problemų sprendimu, kai žmonės ne pagal savo pajėgas bando statyti namus ar pirkti sklypus. Be to, lietuviai gali būti linkę piktnaudžiauti ir bandyti išsisukti iš padėties pasinaudodami šituo geru ir pažangiu finansiniu instrumentu.
Algis Kašėta, Seimo narys
Priėmę šį įstatymą mes bent jau suteikėme iliuziją, kad fiziniai asmenys Lietuvoje gali bankrutuoti. Nors ir iliuzija, tačiau šitas žingsnis buvo reikalingas. Kodėl? Ateityje bus lengviau teikti pataisas ir taisyti šį įstatymą: pats gyvenimas parodys, ar artimiausiu metu prireiks pataisų.]
Gabija Sabaliauskaitė
