Šimtai moterų kasmet kreipiasi į teismus prašydamos priversti vyrus – vaikų tėvus – padėti išlaikyti jų bendras atžalas. Įstatymas nurodo, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Gyvenimas, deja, kartais pasisuka kitaip ir visus vaikų išlaikymo rūpesčius užverčia ant vienų – dažniausiai motinos – pečių.
Vengiančiųjų prisidėti prie savo vaikų išlaikymo nė kiek nemažėja. Panevėžio miesto apylinkės teisme kasmet nagrinėjama šimtai civilinių bylų dėl vaikų išlaikymo priteisimo, dešimtys bylų – dėl tėvystės nustatymo.
Numoja ranka
Policijos pateikiamose įvykių suvestinėse neretai randami pranešimai apie vaikus išlaikyti vengiančius įstatymų pažeidėjus.
Štai ir vakar pranešta apie 40-metį V. S., nuo 2008 metų neprisidedantį prie savo dviejų vaikų išlaikymo. Vyriškis skolingas jau 12 144 litus. Jo gyvenamąją vietą dabar bandoma nustatyti.
Biržų rajone gyvenamąją vietą deklaravęs 45 metų V. L. taip pat nesirūpina dviem savo vaikais. Jo skola siekia 11 193 litus.
Šiems ir kitiems policijos minimiems vyrams teismas buvo priteisęs vaikų išlaikymą. Bet pasitaiko, kad nesulaukdamos iš vyrų jokios paramos moterys tiesiog numoja ranka ir net teisme nebando ieškoti teisybės – priverstinio pinigų išieškojimo vaikams išlaikyti. Sukasi pačios kaip išmano.
Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė sako, kad išimtiniais atvejais teisme byla dėl vaikų išlaikymo gali būti nagrinėjama ir be motinos pareiškimo. Į teismą dėl vaikų išlaikymo priteisimo kreipiasi Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Šiuo metu kaip tik rengiami dokumentai ir skyrius kreipsis į teismą, prašydamas iš šešių vaikų tėvo priteisti pinigus jiems išlaikyti.
„Motina dėl kažkokių priežasčių į teismą nesikreipia, pinigų iš tėvo nereikalauja. Šeši vaikai išlaikomi tik iš valstybės skiriamų pašalpų. O juk prie vaikų išlaikymo privalo prisidėti ir tėvas. Po teismo sprendimo jam teks tai padaryti“, – tvirtina skyriaus vedėja.
Be tėvystės – jokių pašalpų
Vaiko teisių apsaugos skyrius pats į teismą kreipiasi retai. Dažniausiai tai motinos (arba vaikus auginančio tėvo) rūpestis. Teismas dažniausiai paprašo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius surašytų savo išvadas apie padėtį šeimoje.
Vaiko teisių apsaugos skyrius išaiškina ir teismui nurodo, kokia padėtis šeimoje, kokios lėšos gali būti reikalingos bendriems, kokios specialiems vaiko poreikiams.
„Skaičiuojame, kad jeigu vaikui išlaikyti reikia 800 litų, tai kiekvienas iš tėvų privalo tam skirti po keturis šimtus“, – sako skyriaus vedėja.
Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovės ryšiams su visuomene Dianos Armonienės teigimu, per praėjusius metus dėl išlaikymo vaikui priteisimo teisme nagrinėtos 339 bylos, 2010 metais jų nagrinėta 348.
„Pastebėta tendencija, kad pasikeitus pašalpų skyrimo tvarkai, iš prašančiųjų socialinės paramos pradėjus reikalauti būtinai nurodyti vaiko tėvą, padaugėjo prašymų nustatyti tėvystę“, – konstatuoja D. Armonienė.
Dėl tėvystės nustatymo pernai į teismą kreiptasi 49 kartus, 2010-aisiais – 38. Socialinė parama gali būti skiriama ir dar nenustačius tėvystės, svarbu, kad motina būtų kreipusis į teismą.
Prašo didesnės sumos
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja sako, kad vykstant sutuoktinių skyryboms, teismas dažniausiai sprendžia ir vaiko gyvenamosios vietos bei jo išlaikymo klausimus. Kartais moterys pasitiki, jog vyras geranoriškai prisidės prie vaiko išlaikymo, ir priverstinio sprendimo nereikalauja. Pastaruoju metu Vaiko teisių apsaugos skyriui menką sumą vaiko išlaikymui iš tėvų gaunančios moterys guodžiasi, jog tų pinigų visiškai nepakanka, jų reikėtų daugiau. Vaikai auga, gyvenimas brangsta – ir išsiversti nebeįmanoma.
„Patariame moterims kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu reikia, skyrius surašo išvadas“, – sako A. Grainienė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
