• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės parama pradedantiesiems verslininkams susiviliojusiam studentui verslo pradžia kainavo apie 140 tūkst. litų, įskaitant ir per vargus gautąją 86 tūkst. litų paskolą. Be to, jaunuolis gyvena nebe savo, o bankui užstatytame name, įsigyta įmonės veiklai būtina technika irgi užstatyta, o nesėkmės atveju kišenes teks papurtyti dar ir tėvams. Reklama prasilenkė su realybe.

REKLAMA
REKLAMA

Kantrus ir užsispyręs studentas griauna stereotipus, kad verslą pradėti tinka tik baigus studijas. Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto ketvirtame kurse statybos inžineriją studijuojantis panevėžietis 25-erių Dovydas Breivė galėtų nesukti galvos, iš ko valgyti duoną – ūkininkaujantys tėvai darbo nebijančiam sūnui siūlė perimti ūkį.  Tačiau jaunuolis, užuot pasinaudojęs tėvų sukurtu geru ar, pasekęs tautiečių pavyzdžiu, emigravęs, surizikavo ir sukūrė darbo vietą ne tik sau, bet ir dar bent keliems tokiems pat darbštiems žmonėms. Praėjusių metų liepą Dovydas įsteigė aplinkos tvarkymo darbais besiverčiančią įmonę. Jaunuolis planuoja, kad į ją įdėtos investicijos atsipirks po poros metų ir tada jau pradės dirbti ne paskolą suteikusiam bankui, o sau.

REKLAMA

Tačiau D. Breivė nesistebi, kad jaunimas masiškai plūsta iš Lietuvos. Jis pripažįsta: čia jaunam žmogui pradėti verslą – milžiniška rizika. Maža to, protingam, bet turto neturinčiam jaunuoliui tą padaryti praktiškai neįmanoma. Todėl ministerijų kabinetuose gimstantys planai, kaip skatinti jaunimo verslumą, ir raginimai patiems kurti darbo vietas netgi labai prasilenkia su lietuviška realybe.

REKLAMA
REKLAMA

Dirbo daug, uždirbo mažai

„Suderinti verslą ir studijas gana sunku, bet to norintis žmogus viskam suranda laiko. Negaliu sakyti, kad mokausi gerais pažymiais. Per rūpesčių gausybę tenka turėti skolų, bet atsiskaitau ir vėl judu į priekį“, – „Sekundei“ teigė D. Breivė.

Kaime keturių vaikų šeimoje augęs ir tėvų nuo vaikystės pratintas prie darbo jaunuolis seniai pažino prakaito skonį. Sulaukęs pilnametystės nusprendė, kad tėvų išlaikytiniu nebus – nuo 18-os Dovydas dirbo įvairius darbus, vairavo sunkiasvorę mašiną. 700 litų atlygis vaikino netenkino. Jis matė, kad iš tiek prasigyventi neįmanoma,  netgi sudėtinga ir vienam išsiversti.

„Dirbau daug, gaudavau mažai. Tada ir pradėjau galvoti, kuo esu prastesnis už darbdavį, negi pats nesugebėčiau sukurti ir išlaikyti įmonės, ne tik dirbti, bet ir užsidirbti“, – pasakojo D. Breivė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartą vienoje televizijos žinių laidoje Dovydas išgirdo apie kuriamą Verslo skatinimo fondą, turintį tapti kelrodžiu versliems jauniems žmonėms, ir galimybę per jį iš kredito unijos gauti paskolą verslui.

Kryžiaus kelias dėl verslo plano

Rizikuoti nebijančiam, veržliam, ambicingam ir darbščiam jaunuoliui gražiai pateikta idėja pasirodė tokia patraukli, kad nesuabejojo – tai yra galimybė pačiam susikurti gyvenimą.

REKLAMA

„Man labai gražiai atrodė. Galvojau, kad jaunam žmogui šita verslo skatinimo programa yra tiesiog tobula. Jei taip paprasta, vadinasi, reikia pasinaudoti“, – pamena Dovydas, tuo metu ir studijavęs, ir dirbęs sunkvežimio vairuotoju.

Kredito unijoje išsiaiškinęs, ką turėtų padaryti, kad gautų paskolą, ėmėsi rašyti verslo planą. Niekada to nedariusiam jaunam žmogui unijos atstovė pasiūlė pasiieškoti pavyzdžių internete. Jame benaršydamas Dovydas pačios unijos svetainėje aptiko, ko ieškojęs – rekomendacinę verslo plano formą. Būsimasis verslininkas dirbo, rašė, tačiau į jį žvilgtelėjusi Kredito unijos darbuotoja pareiškė tokio nepriimsianti ir mandagiai pasiūlė eiti pro duris.

REKLAMA

Su pirmąja kliūtimi susidūręs D. Breivė nepasidavė – pasiekė, kad jį bandanti išgrūsti darbuotoja pasiskambintų į Vilnių ir išsiaiškintų. Verslo planas buvo priimtas, o nepraėjus nė porai savaičių Dovydo laukė dar vienas šaltas dušas.

„Draugo ekonomisto paprašiau parengti aukšto lygio planą – suskaičiuoti pagal formules. Jis man garantavo, kad tikrai bus viskas gerai. Bet unijos žmonės pareiškė visiškai nesuprantantys šitų skaičiavimų. Prisiprašiau, kad siųstų į centrinę uniją.

Sutikau, kad jei ir šį kartą nepasiseks, pats būsiu kaltas, kad negausiu paskolos“, – pasakojo D. Breivė.  Darbuotojai Vilniuje  ne tik patvirtino jaunuolio verslo planą, bet ir pasakė seniai nematę taip gerai parašyto.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų