simonas alperavičius

Pareigūnai nutarė keistis informacija su Žydų bendruomenės nariais. Tuo metu, kai Žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius ir vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius skubėjo į Policijos departamentą susitikti su tyrėjais, pranešta, jog Panevėžyje įvykdytas dar vienas išpuolis prieš žydus. Trečiadienio rytą vandalai ištepliojo dažais paminklinį akmenį "Liūdinti žydų motina", pastatytą parke Sietyno gatvėje. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kiekvienoje valstybėje žodžio ir pažiūrų laisvė reguliuojama savaip. Žiniasklaida kuria globalią viešąją erdvę, bet leistinumo ribos išlieka lokalios. Svarstant atvejus, kas ir kur leidžiama, o kas neleidžiama, pats kipšas susipainiotų, bet svarstyti būtina, nes demokratinėse valstybėse ribos nustatomos pagal precedentus. „Įvertinti ir apsvarstyti“ Daugiausiai kibirkščiuoja ten, kur susikerta valstybė ir žiniasklaida.

Sunkmečio metu visgi pasitaiko ir džiaugsmingų įvykiu. Į kongresą Vilniuje pirmadienį susirinko 14 šalių litvakai – iš Lietuvos save kildinantys žydai, tarp jų – svečiai iš Australijos, Pietų Afrikos respublikos, Jungtinių Valstijų ir Izraelio. Neliko nuošalyje ir kitų tarptautinių žydiškų organizacijų atstovai. Vienas pagrindinių šio garbaus susirinkimo klausimų buvo Lietuvos Vyriausybės ketinimo išmokėti 128 milijonus litų žydų organizacijoms svarstymas.

Pasaulio žydų restitucijos organizacijos prezidentas Ronaldas S. Loderis (Ronald S. Lauder) bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius bendrame pranešime reiškia nepasitenkinimą Lietuvos Vyriausybės pasiūlytu žydų turto grąžinimo planu, kurį vadina nepakankamu ir nepriimtinu. "Trečiadienį Lietuvos vyriausybė perdavė Seimui įstatymo projektą dėl prieškario metais žydams priklaususio ir nacių atimto turto grąžinimo.

Premjero sudaryta darbo grupė svarstys, kaip sostinės senamiestyje, Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankirtoje esančiame sklype įgyvendinama 2002-aisiais patvirtinta Vilniaus žydų istorinio geto fragmentų atkūrimo programa. Šiai darbo grupei pavesta iki liepos 31-osios pateikti konkrečius pasiūlymus dėl galimo šios programos atnaujinimo.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pripažįsta, kad ksenofobijos apraiškos kenkia Lietuvai, ir ragina politikus netylėti, kai prieš kitataučius ar kitų įsitikinimų žmones nukreipti pareiškimai pasirodo žiniasklaidoje ar viešojoje erdvėje. „Manau, kad politikai negali tylėti, kai rašomi antisemitiniai ar homofobiški pareiškimai, atsiranda pasisakymai žiniasklaidoje ar viešuose renginiuose.

Paminklo toje vietoje, kur buvo Vilniaus Didžioji sinagoga, kūrimu kol kas rūpinamasi formaliai - tuo turinti užsiimti koordinacinė komisija dar neposėdžiavo. Tai BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Valdininkas pats priklauso pernai Vyriausybės sudarytai Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programos vykdymo koordinacinei komisijai.

Neatsakingos publikacijos spaudoje neturi būti lengvai toleruojamos, pirmadienį sakė premjeras A.Kubilius, komentuodamas perspėjimus dėl antisemitizmo apraiškų Lietuvos žiniasklaidoje. Apie antisemitizmo apraiškas Lietuvoje kalbėta pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime su į Vilnių atvykusiais litvakais. Diskusijoje parlamentaras Emanuelis Zingeris atkreipė dėmesį į dienraščio "Respublika" karikatūrą, kurioje pavaizduoti žydas ir gėjus, ant savo rankų laikantys Žemės rutulį.

Lietuvos žydų bendruomenės netenkina Teisingumo ministerijos pateiktas projektas dėl kompensacijos už prarastą nekilnojamąjį turtą, nes jame nėra aiški turto grąžinimo tvarka ir neišspręsti klausimai dėl siūlomo kompensacijos dydžio, teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius. Tai S.Alperavičius sakė pirmadienį per Vyriausybėje vykusią diskusiją su į Vilnių atvykusiais litvakais.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad žydų bendruomenių turto nuosavybės restituciją trikdo nesutarimai ir atskirų asmenų intrigos. Žydų bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo ir kompensacijų klausimo sprendimas kelia aistras ir nesutarimus, kurie gali skatinti antisemitines nuotaikas.

Pasak BNS, šiandien vyksta Lietuvos žydų bendruomenės atstovų susitikimas su teisingumo ministru ponu Remigijumi Šimašiumi. Ta proga norėčiau priminti, kad sprendžiant šį opų projektą jau nuo pat pradžių jo sprendimo sėkmė priklausys nuo skaidraus restitucijos modelio ir jo gavėjo formavimo kriterijų. Jų yra penki: sveikas protas, teisingumas, teisėtumas, viešasis interesas ir Lietuvos žydų kilmės lietuvių interesas. Su sveiku protu viskas aišku: tai, kas buvo atimta, turi būti grąžinta.

Žydai patenkinti, kad Generalinė prokuratūra trečiadienį nutraukė ikiteisminį tyrimą prieš galimai Lietuvos laisvės kovotojus žudžiusį sovietų partizaną Yitzhaką Aradą, tačiau mano, jog tai buvo galima padaryti anksčiau. „Tyrimo nutraukimą vertinu teigiamai, bet manau, kad tai padaryta pavėluotai. Anksčiau pakėlė visą pasaulį, išgirdo masinių protestų - galima buvo nutraukti tyrimą anksčiau“, - BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, komentuodamas trečiadienio incidentą, kai Klaipėdoje buvo sudeginta Izraelio vėliava, sakė, kad taip žydų turto niokotojai iš tiesų kenkia ne žydams, o sau. „Problema ta, kad jie (niokotojai - BNS) nesupranta, kad tai žydams nekenkia, o kenkia Lietuvai. Nuo to šalies įvaizdis anaiptol nekyla. Policija turėtų susirūpinti tuo. Man tiesiog gėda - jie nesupranta, kad kenkia savo šaliai“, - BNS sakė S.Alperavičius.

Šiandien menamų žydų kapinių teritorijoje Šnipiškėse planuojama pradėti archeologinius kasinėjimus. Nors specialistų laukia ilgas ir kruopštus darbas, jau imta svarstyti, kaip pagerbti šioje vietoje amžino poilsio atgulusių žydų atminimą, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos archeologai mėgins nustatyti tikslią vietą, kurioje nuo XVI amžiaus buvo žydų kapinės. Iš pradžių ketinama kasinėti Izraelio geofizikų nurodytą 4 metrų pločio ir 4 metrų ilgio teritoriją.

Iš tiesų Lietuvos dilema žydų nuosavybės kontekste susideda iš kelių problemų, kurių atskirai kiekviena savaip ypatinga bei komplikuota. Pasak savo laiške vyriausybei Pasaulinės Suvienytųjų žydų litvakų federacijos prezidento ir Litvakų sąjūdžio centro vadovo bei Vilniaus žydų rabinų teismo dekano, įgalioto asmens pagal tarptautinį įstatymą ir žydų ortodoksų religinį įstatymą rabino Samuelio Jakobas Pfefferio, „stebina ir jaudina, kad nei Lietuvos žydų bendruomenė, nei Lietuvos žydų paveldo fond...

Maža Lietuvos žydų bendruomenė bando atgaivinti jidiš kalbą, paskatinta baimės, kad ji gali išnykti, pranešė BBC. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo vienas žymiausių žydų kultūros centrų Europoje. Šalis buvo namais žymiems žydų mokslininkams ir menininkams bei daugiau kaip 250 tūkst. žydų, kuriems jidiš – bendra kalba visoje Rytų Europoje – buvo gimtoji.Tačiau Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta nacių Holokausto ir sovietmečio represijų.

Rugsėjo 22 d., trečiadienį, Lietuvos žydų bendruomenės centre įvyko oficialus holokausto vietų ženklinimo projekto, kurio globėjas yra prezidentas Valdas Adamkus, uždarymas. Ceremonijoje dalyvavo Jungtinės Karalystės holokausto švietimo fondo viceprezidentas lordas Janneris (Džaneris), Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, Jungtinės Karalystės ambasadorius Colinas Robertsas ir kiti garbingi svečiai.

Rugpjūčio 3 d. 11.05 val. Lietuvos radijo ”Vasaros studijoje su Vaidotu Žuku” – tiesioginė diskusija apie nesibaigiantį Lietuvos žydų konfliktą. Dalyvauja vyriausiojo Lietuvos rabino Shalomo Ber Krinskio atstovas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius ir kino režisierius Audrius Juzėnas, sukūręs naujausią savo filmą “Getas”. Telefonu - žurnalistas Arkadijus Vinokuras iš Oslo.

Lietuvos žydų bendruomenė penktadienį išplatino pareiškimą, kuriame teigia esanti sunerimusi, regėdama nevaržomą antisemitinių jėgų, kurias laiko vienu iš prieš Lietuvą nukreiptų ardomosios veiklos elementų, siautėjimą. “Pastarasis (antisemitizmo - “Omni laikas”) proveržis sutapo su 85-osiomis istorinės žydų konferencijos Vilniuje metinėmis. Jos dalyviai ryžtingai palaikė Nepriklausomos valstybės atkūrimo ir teritorinio vientisumo pastangas.

Lietuvos žydų bendruomenė laiške LNK televizijos vadovams ir kanalo savininkei Švedijos žiniasklaidos grupei "Bonnier" paragino imtis priemonių sustabdyti "antisemitizmo propagandą" šios televizijos laidose. "Mes reikalaujame nedelsiant imtis atitinkamų priemonių prieš antisemitines laidas", - rašoma laiške, kurio kopiją gavo ir BNS.

Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų žydų kančių vietas bus lengviau rasti jų artimiesiems ir visiems norintiems pagerbti holokausto aukas. Trečiadienį (10.07) Vilniuje atidengta pirmoji juodojo granito stela, žyminti šiaurinėje miesto dalyje, šalia Naujanerių, esančią Antrojo pasaulinio karo holokausto vietą.

Penktadienį (09.19) prasidedantis Izraelio Kneseto pirmininko Reuveno Rivlino vizitas Lietuvoje pasitarnaus Lietuvos ir Izraelio dialogo plėtotei, bus naudingas abiejų valstybių ir tautų santykiams. Tuo įsitikinęs G. Dalinkevičius. Kaip ir tuo, kad galima sulaukti ir griežtesnių istorinės praeities, holokausto priežasčių vertinimo. "Šiandien nedrįsčiau teigti, koks yra Izraelio Kneseto pirmininko požiūris į vieną ar kitą reiškinį.