Žydai patenkinti, kad Generalinė prokuratūra trečiadienį nutraukė ikiteisminį tyrimą prieš galimai Lietuvos laisvės kovotojus žudžiusį sovietų partizaną Yitzhaką Aradą, tačiau mano, jog tai buvo galima padaryti anksčiau.
„Tyrimo nutraukimą vertinu teigiamai, bet manau, kad tai padaryta pavėluotai. Anksčiau pakėlė visą pasaulį, išgirdo masinių protestų - galima buvo nutraukti tyrimą anksčiau“, - BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.
Tačiau, anot jo, jau pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas padarė daug žalos.
„Labai gerai, kad atsirado jėgų ir politinės valios šią bylą nutraukti - jis tikrai labai žinoma pasaulyje asmenybė. O įrodymų nebuvo - tai atsvara holokaustui, parodyti, kad žydai blogi ir panašiai“, - BNS tvirtino S.Alperavičius.
Vykstant tyrimui prieš Y.Aradą, Lietuvos žydų bendruomenė piktinosi, jog žydų partizanų antifašistų persekiojimas nėra politiškai įvertintas ir klausė, kas už šį persekiojimą atsakingas.
Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui, premjerui Gediminui Kirkilui bei generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui anksčiau siųstame laiške, pasirašytame S.Alperavičiaus bei Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko Tobijo Jafeto, klausta, „ar partizanų geto kalinių persekiojimas yra Lietuvos oficialios politikos dalis, ar prokurorų ir teisėjų saviveikla“.
Gegužės pabaigoje byloje dėl civilių gyventojų žudymo Kaniūkų kaime, Šalčininkų rajone 1944 metais, buvo apklausta Fania Brantsovsky. Taip pat vyko tyrimas dėl Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos teritorijoje galimai sovietų partizanų būrių įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, tačiau Izraelis atsisakė bendradarbiauti šiuo klausimu su Lietuva.
Anot prokuratūros, specialusis liudytojas šioje byloje Y.Aradas nebuvo apklaustas. Tyrimo dėl sovietų partizanų būrio „Vilnius“ nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metais dalį jo atžvilgiu Generalinė prokuratūra nutraukė praėjusį penktadienį.
Prokurorai trečiadienį pranešė, jog byla nutraukta „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pirminius įtarimus“ - gauti tik nusikaltimo faktą patvirtinantys duomenys, tačiau jų esą nepakanka, kad baudžiamoji byla Y.Arado atžvilgiu būtų perduota teismui.
Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, šiuo metu šioje byloje įtarimų niekam nėra pateikta, o nukentėjusiais pripažinta 14 asmenų, kurie gali apskųsti sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą prieš Y.Aradą.
Y.Aradas įtartas dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotoje Lietuvoje ir pokario metais jam tarnaujant sovietų NKVD galimai padarytų nusikalstamų veikų, vertintinų kaip nusikaltimai žmoniškumui prieš Lietuvos gyventojus (civilių gyventojų, karo belaisvių žudymas, Lietuvos partizanų žudynės).
Lietuva praėjusiais metais kreipėsi į Izraelį, prašydama įteikti pranešimą apie įtarimą dalyvavus civilių asmenų ir Lietuvos laisvės kovotojų žudyme Holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacijos „Yad Vashem“ (Izraelis) buvusiam direktoriui Y.Aradui. Tačiau Izraelio Teisingumo ministerija atsisakė patenkinti tokį Lietuvos prašymą.
Vokietijai 1941 m. užėmus Lietuvą, Y.Aradas prisidėjo prie sovietų partizanų būrio, vėliau tarnavo sovietų represinėje NKVD struktūroje. Po karo atvykęs į Izraelį jis tarnavo kariuomenėje, 1972-aisiais pasitraukė į atsargą ir tapo istoriku, besispecializuojančiu holokauste.
Per nacių okupaciją Lietuvoje buvo sunaikinta beveik 90 proc. maždaug 200 tūkst. žydų bendruomenės.
