Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad žydų bendruomenių turto nuosavybės restituciją trikdo nesutarimai ir atskirų asmenų intrigos.
Žydų bendruomenių nuosavybės teisių atkūrimo ir kompensacijų klausimo sprendimas kelia aistras ir nesutarimus, kurie gali skatinti antisemitines nuotaikas.
Bendruomenė nepatenkinta
Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) nėra patenkinta Vyriausybėje svarstomu Kompensacijos už žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektu ir tuo, kaip jis rengiamas.
Pasak LŽB atstovų, projektas beveik nesiskiria nuo to, kurį siūlė Gedimino Kirkilo Vyriausybė. Jį rengiant esą neatsižvelgta į LŽB nuomonę.
LŽB pirmininkas Simonas Alperavičius savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ teigė, kad klausimas pagaliau pajudėjo iš mirties taško, tačiau jis nesupranta, kodėl ignoruojama bendruomenė ir jos pozicija. „Rengiant projektą dalyvauja premjero Andriaus Kubiliaus visuomeniniu konsultantu paskirtas Arkadijus Vinokuras. Jis visada mūsų atžvilgiu buvo nusiteikęs priešiškai, apie tai pasakėme premjerui,“ – tvirtino pirmininkas.
Pasak S. Alperavičiaus, A. Vinokurui iš visų žydams aktualių klausimų visada labiausiai rūpėjo turtiniai.Pastarasis, savo ruožtu, kaltina LŽB pataikaujant JAV žydų komiteto neva vykdomam spaudimui. „Projektą ir šiuo metu yra pasiėmę skaityti JAV ir Jungtinės Karalystės ambasadoriai," - tvirtino A. Vinokuras.
Ginčai dėl gavėjo
LŽB nori, kad nuosavybės teisių ir kompensacijų gavėjas būtų Lietuvos žydų paveldo fondas, kurio steigėjai yra LŽB, Lietuvos žydų religinė bendrija ir Pasaulinė žydų turto restitucijos organizacija.
Faina Kukliansky, LŽB teisininkė, mano, kad joks skaidresnis modelis neįmanomas. „Kad Vyriausybė planuoja suformuoti kažkokį savo fondą, reiškia, jog turtas bus grąžinamas arba kompensacijos mokamos neaišku kam,“ – sakė ji.
Pasak jos, pagrindinė problema bet kuriuo atveju yra ta, kad daugybė žydų nukentėjo nuo holokausto ir restituciją pirmiausia siūloma patikėti tiems žmonėms, kurie rūpinosi nukentėjusiais ilgus metus.
S. Alperovičius pabrėžia, kad visi pinigai turėtų likti Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai nukentėję žydai litvakai kenčia nepriteklių kur nors kitoje šalyje.
A. Vinokuras LŽB siūlomą turto grąžinimo modelį vadina neskaidriu. „Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas S. Alperavičius į Juridinių asmenų registrą nebuvo įrašytas kaip pirmininkas. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė ji pripažinti pirmininku. Taigi visus aštuonerius metus S. Alperavičius neturėdamas teisės ne tik pasirašinėjo juridinius dokumentus, bet ir tapo Lietuvos žydų paveldo fondo vienu iš steigėjų“, – stebėjosi A. Vinokuras.
F. Kukliansky šiuos argumentus atmeta. „Byla nebaigta, ji tęsiasi toliau. Kad bendrijos žmonės formaliai neinformavo Juridinių asmenų registro, netgi nėra įstatymų pažeidimas. Asociacijos neprivalo informuoti apie vadovybės perrinkimą“, – aiškino ji.
Teisininkė pabrėžė, kad LŽB tenori, jog nuosavybė būtų atgauta taip pat, kaip ją atgavo kitos religinės bendrijos. „Lietuvos įstatymai mums nėra palankūs, nes atskiria visuomeninį gyvenimą nuo religinio ir verčia registruoti skirtingas organizacijas. Tačiau, pagal žydų gyvenimo struktūrą visi supranta, jog tai vienas ir tas pats,“ – tikino ji.
Teisininkė atmetė ir A. Vinokuro priekaištus, esą LŽB atstovauja tik 15 ar 20 proc. Lietuvos žydų. Pasak jos, veikloje realiai dalyvauja visi aktyvūs žydų tautybės asmenys ir niekas negali priversti visų vienos ar kitos grupės asmenų jungtis į kokią nors visuomeninę organizaciją.
Abejonės dėl sumos
Premjerą konsultuojantis A. Vinokuras ir S. Alperavičius sutaria tik dėl vieno dalyko. Abiejų nuomone, į projektą nebuvo protinga įrašyti konmkrečią sumą. Aš buvau prieš, bet nutarta taip,“ – sako A. Vinokuras.
Minima suma – 30 proc. nuo bendros turto vertės, kurio nuosavybės teises bendruomenės gali pagrįsti dokumentais, anot A. Vinokuro, yra „bendraeuropinė praktika“. Pasak jo, su nurodoma turto, teises į kurį planuojama atkurti vertinimo suma yra sutikusi LŽB vadovybė. Pastaroji tai neigia.
F. Kuklansky sako nenorinti net ginčytis ar suma per didelė ar per maža. „Nesuprantu kaip ji nustatyta. Mes išvis siekiame, kad būtų ne vien tik mokama kompensacija,o visiškai skaidriai grąžinama natųra tai, ką grąžinti galima. Už kitką galima mokėti kompensaciją, bet iš anksto pasakyti kokia bus jos suma yra gana keista,“ – sako ji.
Viešai skatina antisemitizmą
Tiek LŽB vadovai, tiek jiems oponuojantis A. Vinokuras pripažino, kad šie ginčai visuomenėje tik gilina nuomonę, jog Lietuvos žydai riejasi tarpusavyje dėl turto.
F.Kukliansky sakė, kad jai ir pačiai susidarytų toks vaizdas, jei ji stebėtų iš šalies vykstančius teisminius ginčus. „Ką turi galvoti teisėjas, kai visa tai mato?“ – apgailestavo ji.
A. Vinokuras pabrėžė, jog svarstomas klausimas ir taip esąs labai jautrus bei sakė nenorįs, kad jo sprendimas skatintų buitinį antisemitizmą. „Dar kartą noriu pabrėžti, kad kalbama ne apie asmenų, o apie bendruomenės turtą. Be to, noriu pasakyti, kad ekonomikos sunkmečiu nieko neketinama reikalauti. Dabar formuojama teisinė bazė, o procesas prasidėtų tik apie 2011 metus“, – sakė premjero konsultantas.
F. Kukliansky teigė, kad jokio susiskaldymo tarp Lietuvos žydų nėra. „Yra A. Vinokuras ir Kauno religinės žydų bendruomenės reikalų tvarkytojas Mauša Bairakas. Net nesinorėtų minėti jų pavardžių, bet būtent jie priešinasi tam, ką siūlome. Aišku, jei būčiau, pavyzdžiui, teisėja ir matyčiau, kokie kivirčai sukeliami teismuose, aš taip pat labai negerai galvočiau. Ką padarysi, jei kai kurie žmonės nori veikti taip, kaip veikia, ir rašyti taip, kaip rašo“, – apgailestavo teisininkė.
Seni nesutarimai
Visgi, aštrūs ginčai tarp LŽB vadovybės ir dabar A. Kubiliaus konsultantu tapusio A. Vinokuro vyksta jau seniai.
A.Vinokuras yra viešai suabejojęs S. Alperavičiaus lojalumu Lietuvos valstybei ir net siūlęs prezidentui Valdui Adamkui pagalvoti – ar LŽB vadovas yra vertas jam suteikto valstybės apdovanojimo.
LŽB vadovai atmeta šiuos ir kitus A. Vinokuro priekaištus bei kaltina jį manipuliuojant faktais bei skaičiais. Kartu LŽB vadovai primena, jog minėto Kauno religinės žydų bendruomenės vadovo Maušos Bairako, kuris palaiko A. Vinokuro pozicijas, rėmėjas Šabtajus Kalmanovičius pats yra kalėjęs Izraelyje už tai, jog šnipinėjo sovietų saugumui.
LŽB nuomone, A. Vinokuras siekia tiesiog savanaudiškai arba kažkokiais kitais sumetimais siekia sunaikinti Lietuvai lojalią bendruomenę. Pats A. Vinokuras vadina tai prasimanymu. Kova tęsiasi ir – aktualėjant restitucijos temai – aštrėja.
TIK FAKTAI
2008 metų lapkričio 21 dieną valstybės įmonės Registrų centro vertinimu, grąžintinų išlikusių 136 žydų bendruomeninės paskirties objektų bendra vertė – 377 mln. litų. Numatoma 113 mln. litų kompensacija sudaro maždaug 30 proc. bendros sumos.
Žydai − vienintelė tradicinė religinė bendrija Lietuvoje, kuriai negrąžintas jos išlikęs bendruomeninis turtas.
Pagal projektą kompensacija bus išmokama per 10 metų, bet mokėti bus pradėta ne anksčiau kaip 2011 metais.
Pagrindinis principas – skiriamos lėšos turi būti panaudotos Lietuvos žydų bendruomenės poreikiams tenkinti.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 5 tūkst. žydų (Vilniuje − apie 3,5 tūkst., Kaune − apie 400).
