Premjero sudaryta darbo grupė svarstys, kaip sostinės senamiestyje, Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankirtoje esančiame sklype įgyvendinama 2002-aisiais patvirtinta Vilniaus žydų istorinio geto fragmentų atkūrimo programa.
Šiai darbo grupei pavesta iki liepos 31-osios pateikti konkrečius pasiūlymus dėl galimo šios programos atnaujinimo.
Darbo grupei vadovaus Seimo narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris, vykdomasis vadovas - Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, jos darbe taip pat dalyvaus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, atsakingų ministerijų ir institucijų atstovai.
2003-iųjų gruodį Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį su UAB "Junesta", laimėjusia šio valstybinės žemės sklypo sostinės senamiestyje nuomos aukcioną. Sklypas išnuomotas 99 metams.
Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių ribojamas 14 arų sklypas yra mažiausias Vilniaus senamiestyje istorinis kvartalas, susiformavęs dar XVI-XVII amžiuje. Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad XV a. čia yra buvusios juodosios metalurgijos krosnys, XVII a. - mėsinės. Kvartalo pastatai sudegė 1655 m. gaisro metu, ir kurį laiką kvartalas stovėjo apleistas. XVIII a. pastatai priklausė Vilniaus raštininkui A. Končevskiui ir jo šeimos nariams. Nuo XIX a. vidurio šio sklypo pastatus jau valdė Vilniaus pirklių šeimos: Rozensonai, J. Dancingas, Elijašbergai. Pastatų pirmuosiuose aukštuose buvo įvairios parduotuvės, kepykla, kirpykla. Antrame aukšte buvo savininkų gyvenamieji kambariai. 1940 metais pastatai nacionalizuoti, o po karo visiškai nugriauti.
Pagal sklypo paminklotvarkos sąlygas investuotoja - bendrovė "Junesta" turėjo restauruoti ir pritaikyti pastatų rūsius, atstatyti ir atkurti nugriautą valdos užstatymą pagal ikonografinę, istorinę ir archeologinę medžiagą. Atkuriamų pastatų paskirtis - gyvenamoji su komercinės paskirties patalpomis pirmame aukšte.
Atkurtame kvartale investuotoja neatlygintinai turėtų perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ne mažiau kaip 150 kv. metrų ploto patalpas pirmame aukšte, turinčias atskirą įėjimą. Šios patalpos bus panaudotos visuomenės reikmėms - Vilniaus žydų kultūros paveldui atgaivinti.
Sutartį dėl Vilniaus žydų istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo sostinės savivaldybė ir Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondas pasirašė 2002 metais. Pažymima, jog šiuo projektu nesiekiama atkurti buvusių nuosavybės teisių į žemę ar pastatus senamiestyje.
