ich lib jidiš redn un di jidiše lidele Bravo Rafail un toda raba

Nors esu lietuvis, bet noreciau ismokti jidis kalba.

Galima piktintis mano žodžiais, tačiau daryti tai lietuvių kalba, nedarkant jos, kaip tai darote, rašydamas nelietuviškais rašmenimis. Antra vertus, piktinimasis nepakeis esmės. Idiš kalba yra nenatūralus darinys, kuris mirs natūralia mirtimi. Panašiai, kaip ir kitos dirbtinės kalbos, pvz., esperanto (beje, žydo iš Lietuvos kūrinys).
Dėl Aušvico. Yra toks rusiškas posakis "neputajte božyj dar s jajičnicei". Nereikia ir negalima sugretinti natūralaus kalbos mirimo proceso, vykstančio todėl, kad nėra kalbančių ta kalba kasdieniame gyvenime, ir šimtų tūkstančių žydų žudymo koncentracijos lageriuose. Juk GULAG'uose žuvo virš 300000 lietuvių. Per laikotarpį iki Stalino mirties buvo nukankinti ar dėl dirbtinio bado mirė apie 17 milijonų buvusios sovietų sąjungos piliečių. Iki šiol Sibiro platybėse gyvena tūkstančiai lietuvių, kurie, deja, asimiliuojasi į vietinę aplinką, pamiršdami savo tėvų ir senelių kalbą. Ir nieko tokioje situacijoje negelbės kažkokios dirbtinės priemonės. Bet nereikia keliauti taip toli. Paklausykite, kaip tarpusavyje kalba jauni Lietuvos rusai ar lenkai (kalba neina apie senelius, kurie nenorėjo išmokti ir vartoti kalbos šalies, kurioje gyvena). O kalba jie jau nei rusiškai, nei lenkiškai, nei lietuviškai, o kažkokiu kalbų mišiniu. Ir galima tik tikėtis, kad ateityje tarpusavyje jie bendraus viena, bet nesudarkyta kalba.

Galima piktintis mano žodžiais, tačiau daryti tai lietuvių kalba, nedarkant jos, kaip tai darote, rašydamas nelietuviškais rašmenimis. Antra vertus, piktinimasis nepakeis esmės. Idiš kalba yra nenatūralus darinys, kuris mirs natūralia mirtimi. Panašiai, kaip ir kitos dirbtinės kalbos, pvz., esperanto (beje, žydo iš Lietuvos kūrinys).
Dėl Aušvico. Yra toks rusiškas posakis "neputajte božyj dar s jajičnicei". Nereikia ir negalima sugretinti natūralaus kalbos mirimo proceso, vykstančio todėl, kad nėra kalbančių ta kalba kasdieniame gyvenime, ir šimtų tūkstančių žydų žudymo koncentracijos lageriuose. Juk GULAG'uose žuvo virš 300000 lietuvių. Per laikotarpį iki Stalino mirties buvo nukankinti ar dėl dirbtinio bado mirė apie 17 milijonų buvusios sovietų sąjungos piliečių. Iki šiol Sibiro platybėse gyvena tūkstančiai lietuvių, kurie, deja, asimiliuojasi į vietinę aplinką, pamiršdami savo tėvų ir senelių kalbą. Ir nieko tokioje situacijoje negelbės kažkokios dirbtinės priemonės. Bet nereikia keliauti taip toli. Paklausykite, kaip tarpusavyje kalba jauni Lietuvos rusai ar lenkai (kalba neina apie senelius, kurie nenorėjo išmokti ir vartoti kalbos šalies, kurioje gyvena). O kalba jie jau nei rusiškai, nei lenkiškai, nei lietuviškai, o kažkokiu kalbų mišiniu. Ir galima tik tikėtis, kad ateityje tarpusavyje jie bendraus viena, bet nesudarkyta kalba.

mirsta naturaliai? Vadinasi zmones Auschwitze mire "naturaliai"....

O sita "sudarkyta vokieciu kalba" turi nepaprastai turtinga literatura + Nobelio premijos laureata, ka, tarkime, lietuviai nezinia kada tures....

Manau, kad Lietuvos žydai gali norėti atgaivinti kalbą, tačiau bet koks dirbtinis kažko gaivinimas, diegimas yra iš anksto pasmerktas žlugimui. Nesant natūralių sąlygų, palaikančių ir skatinančių kalbą, jos gyvenimą ir vystymasi, ji nevartojama ir miršta natūraliai. Todėl nereikėtų žydams turėti labai daug vilčių. Tuo labiau, kad idiš kalba nėra atskira savarankiškas vienetas, o, kaip vieno iš komentuojančių buvo pastebėta, tėra sudarkyta vokiečių kalbos atmaina, tam tikras "slengas". Tiesa, susiformavęs ne socialinės ar kultūrinės grupės pagrindu, kaip tai paprastai būna, o tautinės. Bet esmės tai nekeičia.
Kai nėra kas ta kalba šneka, ji natūraliai atmiršta. Ir čia nepadės kalbos mokymas viename vaikų darželyje, dainų dainavimas Lietuvoje ir pasaulyje. Kažkada, man būnant vaiku, paaugliu, Lenino aikštėje vaikštinėdavo pagyvenusių žydų, kurie kalbėdavosi nesuprantama kalba. Deja, jie arba išvažiavo, arba mirė.
Negirdėjau apie tokį sąjūdį Lenkijoje, kai lenkai atlieka žydų vaidmenį, bet manau, kad Lietuvoje tai neturės pasisekimo...

nyksta del to, kad siuolaikiniai zydai daugiau pinigais uzimti, nei kultura.

Telšiuose po karo nors ir visai nedaug, dar buvo jidiš šnekančių ir senų ir vaikų. Tarpusavyje mokykloje žydaitės šnekėjosi jidiš (girdėjosi lyg vokiška tarmybė - nesunku ir suprast), hebrajų mokėjo tik religingi žydai, neteko girdėt Lietuvoje ja šnekant, nebent maldos namuose. Gaila, kad nyksta tokia kalba, kuria kalbėjo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos žydai (tautosaka, dainos). Lemchenas, jo žodynai, Šolom Aleichem...

angliskai originaliam bbc straipsny skamba taip : "Yiddish - the language common to Jews across Eastern Europe"; taigi jidis - bendra/iprasta kalba ZYDAMS Rytu Europoje. O paplito ji ten, kai zydai is Vokietijos palaipsniui kelesi i Rytus viduramziais. Jidis yra tam tikras "mixas" is vokieciu ir hebraju kalbu. kadangi beveik visa kalbos struktura (gramatika, sintakse) yra "vokiska", tai jidis ir priskiriama indoeuropieciu kalbu grupei. Hebraju kalbos itaka sudaro is esmes leksika (koks penktadalis ar ketvirtdalis zodziu yra hebrajiski, priklausomai nuo teksto stiliaus). Ladino, Judeo-Arabic ir pan. yra analogiski mixai, kai susidure ispanu ir hebraju ar arabu ir hebraju kalbos.

ir lietuvoje yra nezydu, kurie stengiasi ismokti jidis, ne tik lenkijoj... aisku, labai nedaug, bet vis vien...