šildymas

AB „Hanner“ gavo leidimus ir pradeda verslo centro „City“ statybas Vilniuje. Verslo centre numatytas ir visoje Lietuvoje pats didžiausias – net 3500 kv. m ploto – biuras viename aukšte, kuriame bus galima įrengti iki 400 darbo vietų. Pastatas Žalgirio gatvėje atitiks visus žaliųjų pastatų reikalavimus, o jame įsikūrusiems nuomininkams nereikės mokėti už šildymą. Bendros „Hanner” investicijos į šį projektą sieks 30 mln. eurų.

Išlaidos šildymui Lietuvoje per dvejus metus sumažėjo vidutiniškai 35 proc., tačiau jos galėjo mažėti dar labiau, jei visi šilumos tiekėjai būtų sąžiningai pirkę biokurą ir dujas, sako premjeras. „Per pastaruosius dvejus metus išlaidos šildymui visoje Lietuvoje vidutiniškai sumažėjo 35 proc.

 Šildymo sezonui artėjant į pabaigą daugelis lietuvių džiūgauja – sumažės išlaidų. Kiekvieną žiemą didžiausią (60 proc.) lietuvių išlaidų būstų išlaikymui dalį sudaro išlaidos karštam vandeniui ir dujoms, tačiau bendrovės „Viena sąskaita“ analitikai, lygindami kelių pastarųjų metų duomenis, pateikia pozityvias tendencijas: šildymas šiuo metu yra pigiausias nuo 2011 m. žiemos.

  Balandį, kai paprastai baigiamas šildymo sezonas, šilumos energijos kaina mažės penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Mažiausia jos kaina bus Kaune, didžiausia - Vilniuje, rodo bendrovių duomenys.   „Vilniaus energija“ balandį šilumą parduos po 6,35 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 4,4 proc. mažiau nei kovą, kai ji yra 6,64 cento. „Kauno energija“ šilumos kainą balandį mažina 17,1 proc. iki 4,55 cento, o „Klaipėdos energija“ - 14 proc.

 Ne vienam senų daugiabučių namų gyventojui yra tekę patirti situaciją, kai namuose tenka vilkėti kelis megztinius, o sąskaitos už šildymą vis tiek būna labai didelės. Dar apmaudžiau būna, kai paaiškėja, jog kaimynai savo butuose mėgaujasi šiluma. Specialistai sako, kad dėl to dažniausiai kalta pastato konstrukcija, tačiau ir tokiu atveju sprendimą galima rasti. „Apie 80 proc.

 Šiaulių rajone šaltis pareikalavo jau antrosios gyvybės. Pirmadienį, po pietų, į Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių greitosios pagalbos medikai iš Čigonų kaimo atvežė garbaus amžiaus moterį. Be sąmonės moteris atvežta iš nešildomų namų. Ekspertai turėtų patvirtinti tikslią mirties priežastį, tačiau pirminiais duomenimis, Šiaulių rajono gyventojos gyvybė užgeso dėl bendro kūno atšalimo. Išorinių kūno sužalojimų neaptikta.

Vilniečiai neturėtų tikėtis pigesnio šildymo bei karšto vandens, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas. Kainų kritimo tikėtasi po pranešimų, kad Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ pasirašė dujų tiekimo sutartį su įmone „Lietuvos dujų tiekimas“. Pasak V. Stasiūno, pigesnės dujos sudarys tik kiek daugiau nei trečdalį visų perkamų dujų.

2014 m. baigti statyti rūmai, tapę dabartinio prezidento rezidencija, Turkijai kainavo 350 mln. JAV dolerių. Per šešis mėnesius nuo rūmų atidarymo tik už šio komplekso šildymą buvo sumokėta beveik 5 mln. JAV dolerių. Viena šildymo diena Turkijos prezidento rūmuose valstybei kainuoja tiek pat, kiek 660 miestelių vadovų atlygis. Tačiau, anot šalies prezidento, šie rūmai yra neatsiejama Turkijos įvaizdžio dalis, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Turkijos verslo naujienas.

Vilniaus meras Artūras Zuokas kreipiasi į energetikos ministrą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją su raginimu sukviesti suinteresuotas puses, kad būtų priimti naudingi vilniečiams sprendimai dėl šilumos kainos. „Reikia visoms valstybinėms institucijoms ir valstybinėms įmonėms kartu ieškoti problemos sprendimo būdų. Tikiuosi, kad tai įvyks greitai.

 Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, vilniečiai sausį už šilumą mokėjo 6,94 euro centus, pernai tuo pačiu metu – 7,7 euro centus už kilovatvalandę. Pavyzdžiui, palyginus su Kaunu, Vilniuje šilumos kaina sausį 22 euro centais mažesnė, Kaune ji siekė 7,16 euro ct/kWh.

 Ramygalos g. 21-ojo namo gyventojai iš Savivaldybės išėjo triumfuodami. „Panevėžio energija“ jų daugiabutį šildo paskutinę žiemą. To žmonės siekė jau dvylika metų. Ateityje daugiabučių gyventojams pabėgti iš monopolininkės glėbio gali būti dar sunkiau. Savivaldybės užsakymu šiuo metu braižomas šilumos ūkio specialusis planas daugiabučių kvartalams numato vienintelį šildymo būdą – centralizuotą.

Šilumos ūkio įstatymo pataisos neatnešė lauktų rezultatų – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų, po audito konstatuoja Valstybės kontrolė. Auditoriai taip pat teigia, kad nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų.

Didžiausią sąskaitą už šilumos energiją gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys apie šilumos suvartojimą ir mokėjimus už gruodį. Brangiausiai mokančių gyventojų sąskaitos gruodį, palyginti su 2013 gruodžiu, išaugo vidutiniškai 1,73 euro (0,8 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - 3,47 euro (21,4 proc.

Kainų ir energetikos kontrolės komisija pirmadienį turi patvirtinti prisijungimo prie šilumos tinklų taisykles, kurios leis nepriklausomiems šilumos gamintojams lengviau įsilieti į rinką. Tai atpigintų šilumą gyventojams. Kainų komisijos pirmininkė Daina Korsakaitė LRT radijui sako, kad naujosios taisyklės neleis didiesiems šilumos rinkos dalyviams piktnaudžiauti turima įtaka.

 VL žurnalistė Nijolė Baronienė Žiemą dažnam kyla įvairių problemų dėl būsto šildymo. Tik vienas kitas gyvena šiltai ir nesibaimina sąskaitų už šildymą, o dauguma veržiasi diržus. Išmaniųjų namų ekspertas, „Jung Vilnius“ kompanijos direktorius Raimundas Skurdenis pasakojo, kaip pastatuose įrengta automatika gali išspręsti šildymo sezono metu kylančias problemas. Nematomas drėgmės vagis Viena labiausiai varginančių ir net pavojingiausių centrinio šildymo sukeliamų problemų – sausas oras.

Milžiniškas sąskaitas už šildymą mokančių vieno daugiabučio gyventojų namuose nebegelbsti nei kelios vilnonės kojinės, nei šiltesni viršutiniai drabužiai. Nuolat savo bute šaldavęs vyras šiuo metu yra sunkios būklės ir gydosi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Savo butuose šąlantys gyventojai nebežino, kur gali ieškoti pagalbos. Negelbėjo net Seimo narys Šiauliuose esančio Vilniaus g. 155-ojo namo gyventojai kasmet nerimaudami laukia žiemos. Keturių butų gyventojai jau trečius metus šąla.

Žinių radijas Atšalus orams ir suintensyvėjus šildymui, padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Trečiadienį Vilniaus mieste kietųjų dalelių koncentracija viršijo valandines ribines vertes po keletą kartų. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas tvirtina, kad tokia oro tarša būdinga žiemai: „Kuo šalčiau, kuo silpnesnis nepastovios krypties vėjas, tuo mažesnė teršalų sklaida.

Žinių radijas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad nors praėjusiais metais gruodis buvo šaltesnis nei užpernai, kai kuriuose miestuose sąskaitos už šildymą nedidėjo. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas Žinių radijui sakė, kad mažesnėmis sąskaitomis galėjo džiaugtis tie miestai, kurie šildosi biokuru. „Kainos dydis priklauso nuo daugelio faktorių. Visų pirma priklauso, didžiąja dalimi, nuo kuro rūšies.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar pritarti Seimo narių siūlymams lengvinti buitinių vartotojų galimybes atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos. Taip pat ar pritarti, kad šilumos skaitikliai, kurie fiksuoja butuose suvartotą šilumos kiekį, būtų laikomi atsiskaitomaisiais, ir šilumos tiekėjas, o ne vartotojas, būtų atsakingas už šių prietaisų metrologinę patikrą, keitimą ir priežiūrą.

 Ketvirtadienio rytą Vilniuje smogas susidarė ne dėl kokio nors didelio gaisro - jį lėmė intensyvesnis šildymasis, lapkričiui nebūdingi medžių lapų deginimai, smulkūs žolės gaisrai, žemas slėgis, teigia ugniagesių atstovai. „Gaisrų šiaip turime, bet ne taip, kad durpynai degtų ar kažkoks labai didelis būtų gaisras“, - BNS sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Edita Zdanevičienė. Ji taip pat svarstė, kad dalis teršalų gali būti atnešti iš kitų rajonų.

  Premjeras siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui pratęsti neterminuotam laikui. Teigiama, kad pakeisti poziciją Algirdą Butkevičių privertė skaičiavimai, jog dalyje rajonų šildymas dėl lengvatos naikinimo pabrangtų. Lengvatos naikinimui nepritarė ir kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai.   Pasak Vyriausybės vadovo, negaunant papildomų biudžeto pajamų, teks mažinti išlaidas ir didinti valstybei mokamus dividendus.

Šildymo sezonas pradedamas ir Kaune. Nuo ketvirtadienio šildymas visame mieste turėtų būti įjungtas per penkias dienas. Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose šildymo sezonas pradėtas šiomis dienomis. Daugiabučių namų ir butų savininkai gali balsų dauguma nuspręsti paankstinti arba pavėlinti šildymo pradžią. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos.

Nors koalicijos partneriai darbiečiai ir tvarkiečiai atsargiai vertina socialdemokratų siūlymą nuo kitų metu sausio naikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui, premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad apie mažiausias pajamas gaunančius Lietuvos gyventojus pagalvota, o lengvatos naikinimas visuomenės nenuskriaus. Priešingai – būsią daugiau socialinio teisingumo. ,,Reikia surasti sprendimo būdus, kurie tenkintų kolegas, tiek visuomenę.

Lietuvos socialdemokratų partijos valdyba sekmadienį pritarė premjero Algirdo Butkevičiaus ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus sumanymui kitais metais atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, pranešė delfi.lt. „Valdyboje sutarta, kad derybose su koalicijos partneriais mes laikysimės to plano, kurį pasiūlė finansų ministras sprendžiant kitų metų biudžetą. Tai yra biudžeto balansavimo klausimas.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo sekmadienio, spalio 19 dienos, skelbia šildymo sezono pradžią ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos įstaigose. Mokyklose šildymas bus įjungtas moksleiviams grįžus iš rudens atostogų – radiatoriai bus šilti jau nuo lapkričio 3 dienos. Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas nuo kito trečiadienio – spalio 22 dienos.

Artėjant šaltajam sezonui, neišvengiamai kyla diskusijos apie didžiules sąskaitas už būsto šildymą. Pasak KTU eksperto, jas galima sumažinti beveik perpus. Reikia nebijoti ne tik renovacijos, bet pagalvoti ir apie neišnaudotas šildymo technologijas. Primena senas amerikietiškas mašinas Šildymas ir jį lydintys mokesčiai – kasmetinis galvos skausmas senuose namuose gyvenantiems lietuviams.

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, kad Vyriausybė neturėtų imtis aktyvių veiksmų nustatant, kaip turėtų būti kompensuojama dujų kaina vartotojams. Greičiau – būti tarpininke, kuri padėtų spręsti problemą. Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad nėra reikalo sukurti plano, kol nėra arbitražo sprendimo dėl permokos.

 Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai, tinkamai pasirengę savo šildymo sistemas ir neskolingi šilumos tiekėjui, ir daugumos prašymu nusprendę įjungti šildymą anksčiau, nei bus priimtas Vilniaus savivaldybės sprendimas, patys arba (namo valdytojas - administratoriai, bendrijos ir jungtinės veiklos sutarties įgalioti asmenys) apie savo sprendimą turi pranešti UAB ,,Vilniaus energija“ Klientų aptarnavimo centrams.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė baiminasi, kad kompensacijų reikės nemažai daliai dirbančių žmonių ir teigia nepalaikanti sumanymo jau nuo kitų metų panaikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui. „Aš esu prieš PVM šildymui didinimą. Manau, kad jis yra per ankstyvas. Renovacijos procesas dar neįsibėgėjo, ir daugelis žmonių dar gyvena kiauruose daugiabučiuose, o tie, kurie gyvena kiauriausiuose, yra labiausiai socialiai pažeidžiami.

Šiandien Vilniuje jau vyksta realūs daugiabučių renovacijos darbai. Renovuotų namų butų savininkai dar šiais metais galės džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Šiuos namus šiandien apžiūrėjo ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, praneša Vilniaus savivaldybė . „Džiaugiuosi, kad šiuo metu 29 namai renovuojami ar ruošiami renovacijai, nors procedūros renovacijai per daug sudėtingos, reikalaujančios daug susitarimų, dėl ko procesas užtrunka.

 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) praneša, kad šalies šilumos tiekimo įmonės dujas vėl perka didesnėmis kainomis, nei tai darė vasarą. Dujų brangimo priežastis – augantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu. Antro pagal naudojimą – vietinio biokuro kainos išlieka stabiliai žemomis. „Artėjant šildymo sezonui augančios dujų kainos vėl verčia nerimauti.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui gali būti panaikinta su sąlyga, kad šildymo kaina vartotojams nedidės ir Vyriausybė nustatys aiškią kompensacijų tvarką socialiai remtiniems žmonėms, sako Lietuvos prezidentė. „Pirmiausia, žinome, kad dujų kaina, ypač šildymui, atpigo nuo liepos mėnesio dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų, kad tarptautinės tiek naftos, tiek dujų kainos krenta. Taigi, kad po PVM lengvatos panaikinimo šildymas žmonėms nedidėtų - tai pirma sąlyga.

 Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos kaina spalį daugiausiai šoktelėjo Kaune, o brangiausia šiluma tarp didmiesčių yra Vilniuje. Iš penkių miestų šiluma pinga tik Šiauliuose. „Kauno energija“ spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, šilumos kainą padidino 22,3 proc. iki 20,47 cento už kilovatvalandę (kWh), o „Vilniaus energija“ - 12,5 proc. iki 22,82 cento.

 Valdančiųjų noras panaikinti lengvatinį PVM tarifą šilumai turės politinę kainą, kurios mokėti labai nesinori. 212 milijonų litų – tiek, manoma, šalies biudžetą papildytų 9 proc. PVM lengvatos centralizuotu būdu tiekiamai šilumai padidinimas iki 21 proc.

 Atsinaujinus diskusijoms apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimą, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad minimalus šio mokesčio tarifas Europos Sąjungoje (ES) yra 15 procentų. „Ši diskusija iš tikrųjų užduoda gilesnius klausimus, tarp kurių - kokio apskritai dydžio turėtų būti PVM. Jeigu PVM būtų 3 ar 5 proc., mes turbūt apie tai nediskutuotume, reikia ar nereikia lengvatos šildymui.

Premjeras tvirtina, kad politinis sprendimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui panaikinimo kol kas nepriimtas. Algirdo Butkevičiaus teigimu, Vyriausybė daro viską, kad šilumos kainos nedidėtų. Anto jo, galutinai dėl lengvatos Seime bus apsispręsta, priimant 2015 metų biudžetą.   „Pirmiausiai mes turime pasirūpinti žmonėmis, kurių pajamos yra mažos, kurie yra socialiai remtini, jiems bus ir toliau mokamos išmokos, kaip buvo daroma ir anksčiau.

Janina Mateikienė, LRT Radijas, LRT.lt Valdančioji dauguma linkusi naikinti Pridėtinės vertės mokestį šildymui. Jei lengvata nuo sausio bus panaikinta, šilumininkų skaičiavimais, šiluma standartiniame bute galėtų brangti nuo 40 iki 80 litų per mėnesį. Anksčiau buvo teigiama, kad atpigus „Gazprom“ tiekiamoms dujoms, šildymo kainos ateinantį sezoną mažės.

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

Atliekos deginamos ne tam , kad jas sudegintume, bet tam, kad jos teiktų šilumą, teigia diskusijos apie atliekų tvarkymą ir jų panaudojimą energijai gauti dalyviai. Kitas klausimas – kaip padaryti, kad energija iš atliekų – atsinaujinančių energijos išteklių, duotų kuo dagiau naudos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad šiluma gamtinėmis dujomis šildomuose miestuose artėjantį šildymo sezoną iki naujųjų metų bus nuo 8 iki 25 procentų mažesnė, lyginat su praėjusia žiema. „Gamtinės dujos šį sezoną yra pigesnės. Didelės įtakos šilumos kainai turės tai, ar „Lietuvos dujos“ sugrąžins šilumos vartotojams „Gazprom“ kompensuotą permoką už gamtines dujas. Jei permoka bus grąžinta dar šiemet, atskiruose miestuose šiluma atpigs iki 25 procentų.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriuje nuo šiol veikia Skambučių centras, kur darbuotojai bendruoju asmenų aptarnavimo telefono numeriu (+370) 700 35 545 registruoja vilniečius į priėmimą pas socialinių išmokų specialistus dėl visų socialinių išmokų ir kompensacijų. Registracija bendruoju asmenų aptarnavimo telefonu galima darbo dienomis pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 7:30 iki 16:30 val., penktadieniais – nuo 7:30 iki 15:15 val.

Nors pagrindinės emigracijos priežastys visiems žinomos, Seimas ketina kurti dar vieną parlamentinę komisiją, kuri turėtų siekti tą emigraciją sumažinti. Jei neturi iš ko sumokėti už šildymą, sako „viso gero, Lietuva“ Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis, pristatydamas šios frakcijos inicijuojamos komisijos tikslus, sakė manantis, kad iš Lietuvos emigravo daugiau negu 800 tūkst. piliečių, kaip skelbia oficiali statistika.

 Atsinaujinančios energetikos bendrovei „Danpower Baltic“ Kauno savivaldybė šią savaitę suteikė leidimą pradėti kogeneracinės elektrinės statybas Kaune, Taikos prospekte. Biokuro jėgainės pajėgumai sieks 20 MW šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios, tai bus pirmoji biokuro kogeneracinė elektrinė Kaune, gaminanti tiek šilumą, tiek elektros energiją. Į jėgainės statybas bus investuoti 86 mln. litų.

 Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugpjūčio pirmoje pusėje Druskininkuose atpigo labiausiai šalyje – ji nusileido iki 22, 48 centų už kilovatvalandę. Druskininkų savivaldybės vadovai užsibrėžę kainų mažėjimo tendenciją išlaikyti ir toliau: jau gauta Europos Sąjungos parama dar vieno biokuro katilo statybai, tariamasi dėl kurorto prijungimo prie „Lietuvos dujų“. Kaip rodo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys, rugpjūtį šiluma Druskininkuose kainavo 16 proc.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lentvaryje atidaryta rekonstruota biokuro katilinė. Pasak „Prienų energijos“ vadovų, katilinei pradėjus dirbti visu pajėgumu, Trakų rajono vartotojams ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina turėtų sumažėti 10 procentų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad Lietuvos šilumos ūkis visiškai prie biokuro pereis 2020 metais.

Socialdemokratai inicijuoja šilumos ūkio pertvarką, kurios tikslas - iš esmės atpiginti šilumos gamybą Vilniuje ir Kaune. Pagal pertvarkos planą į Vyriausybės kontrolę pereitų ir iki 2016 metų būtų modernizuotos šių miestų šilumos jėgainės. Naujai įrengtos komunalinių atliekas ir biokurą naudojančios kogeneracinės elektrinės pagamintų 60 proc. šilumos, reikalingos dviejų didžiausių miestų centrinės šildymo sistemos vartotojams, taip pat gamintų elektrą.

Socialdemokratai inicijuoja šilumos ūkio pertvarką, kurios tikslas - iš esmės atpiginti šilumos gamybą Vilniuje ir Kaune. Pagal pertvarkos planą į Vyriausybės kontrolę pereitų ir iki 2016 metų būtų modernizuotos šių miestų šilumos jėgainės. Naujai įrengtos komunalinių atliekas ir biokurą naudojančios kogeneracinės elektrinės pagamintų 60 proc. šilumos, reikalingos dviejų didžiausių miestų centrinės šildymo sistemos vartotojams, taip pat gamintų elektrą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime, kontroliuojamame Generalinės prokuratūros, dėl UAB „Vilniaus energijos“ ir įmonių grupės „Icor“ galimai nusikalstamos veiklos, atliktas ūkinės finansinės veiklos tyrimas dėl Vilniaus miesto švietimo įstaigų šildymo išlaidų pagrįstumo. Specialistų išvadoje konstatuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybė sostinės biudžetui padarė 71 mln. litų nuostolių pirkdama paslaugas iš UAB „City service“ už šilumos energiją.

Kauno termofikacijos elektrinei (toliau - KTE) su “Gazprom” suderėjus ženklią nuolaidą, kauniečiams artėjantis šildymo sezonas žada būti dar geresnis negu praėjęs - planuojama, kad KTE parduodama kaina sumažės iki 13,2 ct. už kilovatvalandę. 2013 m. spalio mėn. KTE parduodama kaina buvo 17,27 ct/kWh. Taigi, šiais metais šilumos kaina, lyginant su praėjusiais metais, gali sumažėti beveik 24 procentais. Tai vidutinio būsto savininkui per mėnesį padės sutaupyti nuo 50 iki 100 litų.